Feisbuke komentuodamas ketvirtadienį paskelbtą Latvijos ir Estijos sprendimą pasitraukti iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, M. Maldeikis tai įvertino teigiamai, bet tuo pačiu įgėlė politiniams oponentams.
Tautos atstovo įsitikinimu, šis bendradarbiavimo formatas skaldė Europos Sąjungą (ES), M. Maldeikis svarstė, kad iš jo pasitrauks daugiau valstybių.
O tai, kad pirmoji iš formato pasitraukė Lietuva, o pavyzdžiu pasekė mūsų kaimynės, konservatoriaus nuomone, rodo, kad mumyse yra likę „didžiavalstybiško“.
„Likę mus seka. Ne atvirkščiai“, – pažymėjo M. Maldeikis.
Maldeikis: Kinijos šantažas nesuveikė
„Praėjus metams, kai Lietuva pasitraukė iš 17+1, iš jos išeina ir Latvija su Estija. Tai labai didelis reikalas.
Šis „bendradarbiavimas“ buvo Kinijos įrankis skaldyti ES. Būtent Lietuvos išėjimas iš jos ir buvo neteisėtų Kinijos sankcijų pradžia, ne Taivano atstovybės klausimas. Latvijos ir Estijos išėjimas įrodo, kad Lietuvos šantažavimas statant pavyzdžiu kitiems nesuveikė. Kitais metais vasarą, spėju, joje bus likusi Vengrija, kartu su Siurpliu, Skverneliu, Karbauskiu, Besagirsku, Janutiene ir Palucku. „7 gvazdikų“ formatas“, – ironizavo Seimo narys.
Po to, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva, ėmėsi prekybos ribojimų, dėl kurių ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
M. Maldeikis aiškino, kad Kinijos ribojimai Lietuvos ekonomikai nepadarė didesnio efekto.
„Kinija apskritai visoje šioje situacijoje pasirodė labai silpnai. Nepaisant mūsų blėdžių virkavimų apie „prarastus milijardus“, Kinijos sankcijos ekonomikai neturėjo didesnio efekto – mūsų užsienio prekyba tik išaugo, ypač su JAV ir su Indijos–Ramiojo vandenyno šalimis, ir yra didesnė nei buvo su Kinija. Po vienerių metų... Reiškia mes turime milžinišką neišnaudotą potencialą, kurį savo nusikalstamais veiksmais slopino ankstesnės vyriausybės.
Jau anksčiau esu rašęs, kad Kinija patyliukais seniai nori grįžti ir pamiršti „incidentą“, nes ji mato kokį efektą turi jos sankcijos“, – dėstė parlamentaras.
Jo įsitikinimu, dabar ir patys kinai, esą matydami, kad jų paskelbtos sankcijos neveikia, uždavinės sau klausimus apie savo valstybės galią.
„Kinija, kartu su mūsų opozicijos odiozais, tikėjosi kad šiuo metu mes būsime „užsilenkę“ ir vyriausybė bus nuversta. Efektas priešingas – ir eiliniai kinai pradės uždavinėti sau klausimus apie šios šalies galią palenkti net tokio dydžio valstybę kaip Lietuva. Jau nekalbant kad didesnė dalis sveikojo pasaulio prisijungė prie Lietuvos byloje prieš Kiniją PPO“, – komentavo M. Maldeikis.
Įrašo pabaigoje jis kreipėsi į opozicionierius „valstiečius“.
„Giedrius Surplys, Ramūnas Karbauskis, kai kitą kartą eisit į Kinijos ambasadą komunistų instrukcijų, perduokit raudonų gvazdikų ir nuo manęs“, – rašė M. Maldeikis.
Surplys: nesu kritikavęs Lietuvos sprendimo
Delfi pakalbintas Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys G. Surplys tikino, jog nėra kritikavęs Lietuvos sprendimo pasitraukti iš bendradarbiavimo su Kinija formato. M. Maldeikio retorika, politiko manymu, peržengia padorumo ribas ir primena „kgbistinės propagandos metodus“.
„Aš galiu raudonų gvazdikų jam padovanoti, jeigu viešojoje erdvėje jis neras mano nė vieno pasisakymo apie tai, kad Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 buvo gerai, nes niekada ir nesu kritikavęs to žingsnio, – Delfi sakė G. Surplys.
– Vienintelė kritika, kurią tiek aš, tiek R. Karbauskis, tiek mūsų partija ir bendrai opozicija išsakėme, tai yra dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. M. Maldeikis, mano galva, dažnai sau leidžia peržengti padorumo ribas, aštraus kalbėjimo be atsakomybės ribas. Tokie pritempinėjimai, įvairių faktų sulipdymai lyg yra tam, kad tavo tiesa pasirodytų gražesnė ir primena kgbistinės propagandos metodus.“
Latvijos ir Estijos žingsnius, pasak politiko, galima buvo numatyti, o pasitraukusių iš formato esą bus ir daugiau.
„Nieko netikėto neįvyko, ta kryptimi buvo judama. Lietuva buvo pirmoji kregždė, bet manau, kad daugiau bus pasitraukusių.
Dabar kuluaruose kalbama apie formatą 27+1. Bet, kiek man teko girdėti, Kinija nelabai nori tokio formato, nes yra įsižeidusi dėl šio formato trupėjimo“, – pažymėjo Seimo narys G. Surplys.
Lietuvos ir Kinijos santykiai, pasak jo, turėtų būti normalizuoti, bet prie dabartinės valdžios tai, politiko įsitikinimu, neįmanoma.
„Situacija nėra gera ir panašu, kad nebus gera, nes mūsų valdžia ir toliau pabrėžtinai eskaluoja Taivano klausimą – dabar čia tas planuojamas vizitas į Taivaną susilaukė Kinijos atstovybės reakcijos. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis tikėtis kažkokio santykių normalizavimo, pabrėžiu, kad niekada mūsų partija nekalbėjome, kad santykiai su Kinija turi būti geri <...>, prie šios valdžios nereikėtų“, – dėstė G. Surplys.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai ryšiai yra sumenkę, Lietuvos piliečiams kyla kliūčių gauti Kinijos vizas, Lietuvos ir Kinijos verslo ryšiai – trūkinėjantys.
„Akivaizdu, kad mūsų valdžia nesiekia normalizuoti santykių su Kinija“, – apibendrino Seimo narys.
Kubilius: Lietuva – pirma, bet nevieniša
Trumpai apie Lietuvos kaimynių sprendimą pasisakė ir europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius.
„Žinutė tiems, kurie sako, kad Lietuva išsišoka ir lieka vieniša. Būti pirmam nereiškia būti vienišam!“ – feisbuke rašė jis.
Lietuva iš tuomet 17+1 vadinto Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato pasitraukė pernai gegužę, rašo BNS.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jį tada pavadino skaldančiu. Tą patį jis pakartojo Latvijai bei Estijai paskelbus apie sprendimą trauktis iš šio formato.
„Kinijos formatas 17+1 buvo nereikalingas ir skaldantis dar gerokai prieš Lietuvai pasitraukiant. Dabar duris uždaro ir Latvija bei Estija. „14+1“ turėtų būti pakeistas į „ES 27+1“, – ketvirtadienį „Twitter“ paskyroje rašė G. Landsbergis.
Šiame bendradarbiavimo formate trys Baltijos šalys dalyvavo nuo 2012-ųjų.
Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat yra Bulgarija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.