Apie tai „Žinių radijo“ eteryje, laidoje „Atviras pokalbis“, diskutavo diplomatas, buvęs ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, istorikas, VDU profesorius Šarūnas Liekis, Estijos prekybos rūmų prezidentas Robertas Juodka ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.
Estijos prezidentė balandžio 18 dieną vizito Rusijoje metu taip pat atidarys renovuotą Estijos ambasadą.
Ušackas teigia, kad po susitikimo galime sulaukti pažeminimo Lietuvai
„Vertinti vizitą yra labai sunku. Tai dviprasmiškas sprendimas, kadangi prezidentui ar prezidentai vykti atidaryti ambasadą į svetimą valstybę yra retas atvejis. Tuo labiau, tai yra tik renovuota ambasada. Turint omenyje santykių kontroversiškumą, įtampą ir konfliktą tarp Vakarų ir Rusijos. Be abejonės, toks sprendimas susilaukia ganėtinai daug kritikos. Visų pirma – Estijos viduje. Antra vertus, situacija nėra tokia dramatiška, nes iš principo Estijos prezidentė, kaip ir kiti valstybių vadovai, kurie susitinka su Rusijos prezidentu, elgiasi pagal Europos Sąjungos nustatytą bendrą poziciją, kuri buvo priimta iš karto po Krymo aneksijos“, – į laidos vedėjo Raigardo Musnicko klausimą, kaip vertina kaimyninės šalies prezidentės vizitą, atsakė diplomatas V. Ušackas.
Diplomato teigimu, ne Lietuva ir ne kiti, o Estija turi spręsti, kas yra jų nacionaliniai interesai.
„Manau, kad ji gaus papildomų politinių balų, nes atims tą argumentą, kurį dažnai vartoja Vakarų politikai ir apžvalgininkai, kai baltus vadina rusofobais. Manau, kad po tokio žingsnio jos reputacija ir prieiga kitų valstybių vadovams bus labiau atviresnė, nes vertins labiau objektyviai. Bet aišku, yra daug rizikų. Nemanau, kad įmanoma produktyviai suorganizuoti vizitą per savaitę. Nebuvo jokių susitikimų nei ministrų lygmenyje, nei departamentų direktorių lygmenyje paruošiant tam tikrą turinį. Manau, kad jis atspindi labiau jos asmenines ambicijas, nors audite dabar tikrai yra iškalbinga, charizmatiška asmenybė. Galbūt tokiu būdu ji projektuoja save kažkur į aukštesnius postus, nes siekiant jų, reikia mokėti susikalbėti su visais“, – teigė V. Ušackas.
Jo teigimu, vienas svarbiausių ne politinių akcentų – susitikimas yra blogai paruoštas. „Ji pati įsisiūlė susitikimui, Rusija žaidė ilgokai, nedavė atsakymo, tik prieš savaitę patvirtino. Todėl ji jau yra silpnesnėje vietoje, silpnesnėje pozicijoje, – kalbėjo buvęs ambasadorius ir pridūrė, kad jos žingsnis nėra labai solidus. – Pradėti bendravimą nuo aukščiausio lygio nėra labai solidu.“
V. Ušackas tvirtino, kad pritaria kritikų nuomonei ir abejoja būsimo vizito rezultatu ir įvardijo, kad, jo nuomone, šis vizitas be abejonės bus panaudotas propagandai ir Baltijos šalių supriešinimui. „Jis bus panaudotas Kremliaus propagandai, tam, kad supriešintų Baltijos šalis. Galime tikėtis liaupsių ir pagyrų Estijai ir galbūt pažeminimo Lietuvai ypatingai“, – kalbėjo V. Ušackas ir pridūrė, kad iš to gali būti kiek pasijuokta teigiant, kad Europos Sąjungos vadovai patys pradeda prašytis pas V. Putiną.
Liekis: tai gestas tam tikram elektoratui
VDU profesorius Š. Liekis pabrėžė, kad nereiktų tapatinti Estijos prezidentės vaidmens šalyje su Lietuvos prezidentės. Jo teigimu, šalių prezidentų vaidmenys skiriasi. „Estų sistema skiriasi iš principo nuo lietuviškos sistemos“, – kalbėjo Š. Liekis ir pridūrė, kad Estijoje didesnė valdžios įtaka sutelkta Vyriausybės rankose.
„Mano spėjimas, kad jos vizitas į Rusiją yra susijęs su naujos koalicijos sudarymu, – kalbėjo Š. Liekis. – Centro partija, kaip žinote, už ją 75 proc. rusakalbių balsuoja, tai, matyt, tam tikra prasme tai yra gestas į tam tikrą elektoratą. Politiškai.“
Juodka: Putinas buvo pastatytas „prieš faktą“ dėl šio susitikimo
Estijos prekybos rūmų prezidentas Robertas Juodka „Žinių radijui“ bendrą nuotaiką dėl vizito apibūdino kaip didelį netikėtumą.
„Ir Estijos spaudoje, ir kalbant su žmonėmis daug kas nesupranta, kodėl taip greitai buvo nuspręsta ir kas čia vyksta“, – kalbėjo R. Juodka.
Jo teigimu, estai dėl šio vizito turi daug skirtingų nuomonių. „Didžiąja dalimi jos yra neutralios. Yra ir negatyvių, bet didžioji dauguma – neutralios, – teigė R. Juodka. – Labai pozityvių nuomonių aš negirdėjau.“
R. Juodka įvardijo, kad negalima lyginti Lietuvos ir Estijos. Pastarojoje apie 25-30 proc. gyventojų – rusakalbiai, yra ir visiškai rusiškų miestų, yra ir tokių regionų, kur yra labai mažai suprantančių estiškai. „Atskiri kino seansai rusų kalba, reklamos rusų kalba, – estams įprastus dalykus vardijo R. Juodka. – Iš principo Estijoje egzistuoja du paraleliniai pasauliai: rusų pasaulis ir estų pasaulis.“
Beje, jis pabrėžė, kad nesijaučia rusiškojo pasaulio spaudimo bendrauti su Rusija estiškajai pusei.
R. Juodka tvirtina, kad V. Putinui buvo pasiūlyta susitikti, o ne prašoma jo dėmesio. „Mano žiniomis, Putinas buvo pastatytas „prieš faktą“ dėl šio susitikimo. Jam buvo pasakyta: „Mes atvažiuojame, jeigu nori – susitikime, jeigu nenori – nereikia“. Aišku, rusai tai labai gražiai „apžaidė“ iš kitos pusės“, – tvirtino pašnekovas.
Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kritikuoja tokį vizitą, tačiau teigia, kad „Estija pirmoji ryžosi nutraukti blogų santykių su Rusija epopėją“.
„Iškyla keletas klausimų. Ir ne tik remiantis mūsų santykių su Sovietų sąjunga ir Rusija istorija. Štai tokie klausimai: ar tam palankus dabar laikas? ar, galų gale, kaip kiti pašnekovai kalbėjo, derinta su kitomis Baltijos šalimis? Santykių gerinimas turi prasidėti nuo mūsų, nuo Baltijos šalių. Nuo Talino, Rygos ir Vilniaus“, – kalbėjo Č. Iškauskas.
