Tais metais gruodžio 5 dieną buvo atleistas VTEK Prevencinio skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys. Šių metų rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tai buvo padaryta neteisėtai.
Kontroversiška M. Siaurio atleidimo istorija leidžia pažvelgti į VTEK sprendimų priėmimo užkulisius ir susimąstyti, kiek tie sprendimai būna nepriklausomi nuo politikų.
Etikos sargų užkulisiai
Jei tikitės, kad istorija apie etikos sargų užkulisius pakels šalies moralę – klystate. Nors įstatymas numato, kad VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, DELFI turima informacija parodo, kokie žaidimai ir asmenys iš tiesų slypi už uždarų VTEK durų.
Ši istorija prasideda dar 2017 metų pradžioje, kai paaiškėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotojos Gretos Kildišienės naudojamą automobilį „Range Rover“ iš LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ lizingu išsiperka politikės mama.
Ažiotažas kilo, nes G. Kildišienė „pamiršo“ šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Skandalas sukėlė visuomenės susidomėjimą, paskatino kalbas apie verslo grupių paramą Seimo nariams – tiesioginę arba per tarpininkus.
Ilgai nelaukusi VTEK išplatino išaiškinimą, kad parlamentarė jokių pažeidimų nepadarė. Vėliau paaiškėjo, kad VTEK viduje kilo tikras sumišimas: komisijos nariai buvo nepatenkinti, kad pirmininkas Romas Valentukevičius pats vienas priėmė tokį sprendimą.
Tąkart VTEK narė Gražina Imbrasienė sakė, kad komisijos nariai nebuvo apklausti ir nebuvo susirinkę į jokį posėdį bei nebuvo atliktas joks tyrimas.
Po kelių dienų G. Kildišienė atsisakė Seimo narės mandato. Tačiau sąmyšis nenurimo ir pasigirdo dvejonių dėl VTEK skaidrumo. Apie tai kalbėjo ir patys Komisijos nariai. Pradėjo aiškėti ir daugiau detalių apie VTEK, kurie leido suprasti, kad R. Valentukevičius dažnai sprendimus priimdavo vienas.
VTEK nariai, nusišalinus R. Valentukevičiui, priėmė sprendimą, kad buvusi Seimo narė G. Kildišienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, o kovo mėnesį R. Valentukevičius buvo atleistas.
Tąkart dar buvo kalbėta, kad reikėtų pertvarkyti VTEK. Tačiau etikos sargų problemos tuo nesibaigė.
Pagal įstatymą, laikinuoju komisijos pirmininku turėjo būti skirtas vyriausias pagal amžių komisijos narys. Tačiau, šių metų rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pernai kovo mėnesį VTEK laikinuoju pirmininku tapęs V. Kanapinskas pagal įstatymus negalėjo būti juo paskirtas. Ironiška, tačiau VTEK, valstybės moralės stuburas, daugiau nei metus turėjo neteisėtą vadovą.
Kol dar R. Valentukevičius kovo mėnesį krovėsi lagaminus, VTEK gimė planas, kaip dar apsivalyti. Buvo nuspręsta atsikratyti R. Valentukevičiaus dešinės rankos, Prevencinio skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio. Šiam sprendimui įtakos galimai turėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo narys Povilas Urbšys, nors tokių įgaliojimų jie neturi ir už tai gali grėsti net laisvės atėmimas iki 2 metų.
Praėjus maždaug pusei metų po R. Valentukevičiaus atleidimo, pasigirdo, kad VTEK Prevencinio skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys padarė nusižengimą ir buvo atleistas iš pareigų. M. Siaurys, nepatenkintas VTEK sprendimu, apskundė jį teismui.
„Moli, tu savo noru rašysi“
DELFI pavyko gauti teismo medžiagą, kuri parodo, kad M. Siauriui dar 2017 m. kovo 16 d. buvo duotas pasirinkimas: išeik savo noru – arba bus suorganizuotas patikrinimas.
Teismo medžiagoje yra būtent tos dienos pokalbio stenograma. Pokalbyje dalyvavo M.Siaurys, VTEK pirmininko pareigas ėjęs iki kovo 20 d. R. Valentukevičius, nuo kovo 20 d. laikinai eisiantis VTEK pirmininko pareigas V. Kanapinskas bei VTEK narys prof. Saulius Katuoka.
DELFI pateikia nekoreguotą pokalbį.
„Yra tau dvi alternatyvos, žodžiu. Manau, pirma geresnė. Nu pristatysiu pirma pirmą. Žodžiu, parašai prašymą, kad atleisti iš darbo savo noru. Gauni už atostogas, tas kur sakei du mėnesius, ir gauni du mėnesius plius, kiek priklauso tų išeitinių. Viena alternatyva tau.
Antra alternatyva – sudarom komisiją, žodžiu, ir gauni drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Kadangi tai bus jau sisteminis pažeidimas. Tų pažeidimų ne vienas. Išeini su nuobauda iš darbo – be kompensacijų. Ta pozicija yra pristatoma komitete Valstybės valdymo ir savivaldybių, pirmininkas tai pasakė, kad reikia taip daryti“, – sakė V. Kanapinskas.
M.Siaurys buvo atleistas 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau šių metų rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tai buvo padaryta neteisėtai.
Nors komisijos nariai šiandien tvirtina, kad buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas nusipelnė būti atleistas, tai nepakeičia fakto, kad įrašyto pokalbio metu jam etikos sargai darė spaudimą.
Stenogramoje matoma, kad prof. S.Katuoka įnirtingai tikino, kad viskas seniai nuspręsta ir jokio pasirinkimo čia nėra. „Jau šitas viskas pasakyta, surežisuota <...> Komisijos nariai realizuos, taip buvo pasakyta. Tai buvo pažadėta kai kam“, – įtikinėjo prof. S.Katuoka.
Pateikiame ištrauką iš pokalbio:
V.Kanapinskas: Turėsim dabar ataskaitą pateikti.
R.Valentukevičius: Ir po mėnesio, po mėnesio klaus. Tai kas čia. Urbšys taip išdėstė?
V.Kanapinskas: Ir Urbšys, ir paskui pirmininkas, gi pas pirmininką.
Viską neigia
Tikėtina, kad trys pareigūnai nurodymų sulaukė iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei Seimo nario, tuometinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio.
P. Urbšys teigia, kad apie M. Siaurį yra kalbėjęs, tačiau, tikina jis, nebuvo kalbėta apie jo atleidimą.
Anot jo, jei iš tiesų jis būtų davęs tokius nurodymus, butų susaistytas su V. Kanapinsku. „Logika labai paprasta: jeigu tu prašai atlikti neteisėtą veiksmą, tu esi tuo veiksmu susaistytas. Turi dengti žmogų, kuris veiksmą atlieka“, – svarsto P. Urbšys.
„Prisidėjau prie Seimo apsisprendimo, kad jis (V. Kanapinskas – DELFI) nebūtų paskirtas pirmininku. Ta informacija nesiriša. Esą vykdo nurodymus, tai logiška, aš turėčiau būti susaistytas“, – argumentuoja P. Urbšys.
DELFI primena, V. Kanapinsko kandidatūra šį balandį buvo teikiama ir į nuolatinius vadovus, tačiau parlamentarai jai nepritarė.
„Seimo Pirmininkas gali atsakyti tik už žodžius, kuriuos pasakė. Kaip jie buvo suprasti pokalbio dalyvių, negalime vertinti“, – atsakyme rašo K. Frolovienė.
Pasiteiravus, kaip V.Pranckietis vertina minimų VTEK narių elgesį ir ar jie, Seimo Pirmininko nuomone, gali spręsti klausimus, susijusius su etika, K. Frolovienė atsako, kad kol oficialiai nėra pripažinta, nėra įrodyta, kad VTEK nariai elgėsi nederamai, vertinti kalbų ir gandų Seimo Pirmininkas negali.
Nuo klausimų nenusišalino
DELFI dėl VTEK narių aprašyto elgesio kreipėsi į VTEK pirmininką Edmundą Sakalauską, tačiau jis nuo užduotų klausimų nusišalino. VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė pasiūlė DELFI žurnalistei atvykti į posėdį, kurio metu buvo nagrinėjami užduoti klausimai.
Komisijos posėdžio metu buvo pranešta, kad nė vienas komisijos narys nuo klausimų nenusišalina ir į juos atsakys kolegialiai raštu. Pažymėtina, kad DELFI S. Katuokai, V. Kanapinskui, D. Paulauskaitei bei Antanuo Šenačiui išsiuntė klausimus apie jų veiksmus, kurie nėra susiję su komisijos darbu, o jų pačių asmenine etika. Tačiau į visus klausimus komisija atsako ne individualiai, o kaip vienas vienetas.
Štai tokio atsakymo sulaukė DELFI: „Informuojame, kad Jūsų minimas garso įrašas, iš kurio, esą, buvo padaryta Jūsų minima stenograma, buvo daromas neteisėtu būdu, todėl Jūsų paklausime pateiktos aplinkybės nekomentuotinos“, – savo atsakyme teigia komisija.
Pastebėtina ir tai, kad posėdžio metu komisijos narė Dalia Paulauskaitė akcentavo, kad aprašomas pokalbis vyko ne posėdžio metu. Taip pat ji sakė, kad ir redakcijoje žmonės gali įvairius dalykus šnekėti, leisdama suprasti, kad tokio tipo pokalbiai nėra kažkas rimto.
Nuspręs Lietuvos gyventojai
Kol politikai neigia savo vaidmenį šioje istorijoje, o VTEK atsisako komentuoti garso įrašą bei stenogramą, DELFI pavyko susisiekti su pokalbyje dalyvavusiu R.Valentukevičiumi. Šis tikina, kad pokalbį pamena ir patvirtina, kad tikrai buvo M. Siauriui daromas spaudimas pasitraukti.
„Spaudimas buvo daromas, tą seniai žinau, net man buvo pasakyta Seimo Pirmininko ir taip per kitus perduota Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto tuo metu pirmininko pono P. Urbšio, kad jis (M.Siaurys – DELFI) turi pasitraukti iš darbo. Net man buvo pasakyta, kad būtų atleistas. Bet aš pasakiau, kad aš neatleidinėsiu, nes aš iš savo kišenės, kai pasakys teismas, nemokėsiu“, – sako R.Valentukevičius.
Anot R.Valentukevičiaus, kitaip ir negali būti, kad V. Pranckietis ir P. Urbšys viską neigia. „Aš žinau, kad man buvo sakyta, kad reikia spręsti Siaurio klausimą. Kaip tai supras Lietuvos gyventojai, ar čia Seimo Pirmininko spaudimas, ar ne spaudimas, vertinti galima kaip nori“, – teigia pašnekovas. Esą atleidimo iniciatyvos ėmėsi G. Imbrasienė, D. Paulauskaitė ir V. Kanapinskas.
Buvęs VTEK pirmininkas sako, kad ir jo atleidimas nebuvo objektyvus ir pagrįstas. „Nenoriu apie tai dabar kalbėti, bet aš žinau, kur kas buvo negerai, kad aš tapau nepageidaujamas. Tas pats ir M.Siauriui. Buvo prijungtas prie komplekto“, – teigia jis.
Arba meluoja, arba įvykdė nusikaltimą
Remiantis stenograma ir R. Valentukevičiaus teiginiais, atsiranda dvi galimybės: arba etikos sargai melavo apie spaudimą nariams, arba aukšto rango politikai įvykdė nusikaltimą, pažeisdami LR Baudžiamojo kodekso 288 straipsnį „Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą“. Už tai gresia arba viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kovo mėnesį vykusio pokalbio metu etikos sargai kalbėjo, kad politikai neturėtų turėti tokių galių. Pateikiame nekoreguotą pokalbio ištrauką:
R. Valentukevičius: Na atleisti tai ir ne jų kompetencija.
S. Katuoka: Ne jų kompetencija. Ne jų kompetencija, na, bet buvo pasakyta svarstyti antrą kartą, kai pažeidimas. Antrą kartą pažeidimo nusipelnė? Nusipelnė atsakymas. Du drausminiai darbo – sistema. Turite pagrindo atleisti. Teisiškai reiškia viskas gražiai. Padėjėjai ten supranti įsiterpė, teisiškai viskas gražiai.
Pažeidimai lenda kaip yla iš maišo
Tačiau VTEK nariai pasižymi ne tik tokiais epitetais kolegoms kaip „molis“, psichologiniu spaudimu, bet ir galimai naudojosi valstybės turtu bei lėšomis, tenkindami savo asmeninius interesus.
Tas pats neteisėtai atleistas M.Siaurys dar 2017 m. vasario 28 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad atlikęs Komisijos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų telefoninių pokalbių išklotinių analizę, jis pastebėjo, jog vienas VTEK narys ir vienas administracijos atstovas iš tarnybinių telefonų pirko loterijos bilietus.
Vienas iš loterijos bilietus pirkusių asmenų – M.Siaurio atleidimo istorijoje figūruojanti G.Imbrasienė. Ji šiuo metu jau yra pensijoje.
Komisija informavo, kad šių asmenų tarnybinio mobiliojo ryšio sąskaitos suma, viršijanti nustatytą limitą, buvo išskaičiuota iš jų darbo užmokesčio. Tačiau į klausimą, kaip vertina tokį darbuotojų elgesį, neatsakė.
DELFI primena, kad VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, vykdanti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir lobistų veiklos priežiūrą bei korupcijos prevenciją.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 5 str. nurodo, kokie reikalavimai yra keliami VTEK nariui: VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą.
„VTEK nariai turi elgtis taip, kad nekiltų net menkiausių abejonių dėl jų veiklos ir galimų interesų konfliktų. To tikimasi iš politikų, valstybės tarnautojų, iš pačios VTEK“, – teigia „Transparency International“ atstovė Rugilė Trumpytė.