„Ir atsiranda jau augmenijos spalvos, tarsi visa spalvų paletė įsilieja ant aplinkos. Tas dienos ir nakties susilyginimas – šviesiojo paros laiko prilyginimas tamsiam paros laikui, tikrai gamtai yra svarbus. Rugsėjis yra pats spalvingiausias mėnuo“, – kalbėjo L. Klimka.
Jis teigė, jog pagal daugiamečius vidurkius, gilios šalnos ir prasidėjo aplink rudens lygiadienį.
„Tai čia mūsų klimato juostoje. Na, o žmonės, savaip pažymėdavo tokį lūžio tašką gamtoje. Dažniausiai turbūt lygiadienį senovėje lietuviai įvardindavo kaip Šv. Mato dieną. Nes yra tokios patarlės – Šv. Mato diena yra truputį anksčiau – rugsėjo 21 dieną.
Sakydavo, kad nuo Šv. Mato dienos vanduo ataušo, jau nebegalima jau maudytis, nebegalima ir vėžius gaudyti braidant, nes pavojinga jau sveikatai – gali peršalti“, – Žinių radijo eteryje sakė klimatologas.
Anot jo, po Šv. Mato dienos žmonės ir šiltesnės kepurės pradėdavo ieškoti.
„Tai tokie gamtos pokyčiai, žinoma, jau verčia ir žmogų pasiruošti jiems. Visi darbai bus po stogu jau“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Ryto espresso“ eteryje.
O baltų vienybės diena, anot jo, yra labai svarbus priminimas 1236 metais įvykusio žemaičių mūšio su kalavijuočių ordino riteriais.
„Ir to mūšio metu kaip tik labai ryškiai pasireiškė baltų genčių vieningumas. Baltų gentys, kurios buvo pavergtos kalavijuočių, to mūšio metu jau atsisakė talkininkauti kalavijuočiams ir persimetė į lietuvių–žemaičių pusę.
Ta pergalė buvo bendra baltų genčių. Taigi, prisimenant tuos labai senus, bet labai svarbius mūsų istorijai įvykius, ir švenčiama baltų vienybės diena“, – sakė klimatologas L. Klimka.
