Apklausos duomenimis, dauguma europiečių (57 proc.) optimistiškai vertina ES ateitį (68 proc. Lietuvos gyventojų). Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse, išskyrus dvi - Graikiją (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinę Karalystę (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu savo gyvenimu patenkinti 70 proc. Lietuvos piliečių. Šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo beveik visų artimiausių kaimynų: Lenkijoje yra 85 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje - 81 proc., tik Latvijoje šiek tiek mažiau nei Lietuvoje - 69 proc. Mažiau nei Lietuvoje patenkintų gyvenimu piliečių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Danijos piliečiai (97 proc. patenkintųjų). Tik vienu ar pora procentinių punktų nuo jų atsilieka Švedijos, Nyderlandų, Airijos piliečiai.
Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl artimiausių 12 mėnesių suprastėjo: prieš metus 30 proc. apklaustųjų teigė, kad jie tikisi geresnio gyvenimo per ateinančius 12 mėnesių, o šiuo metu taip nusiteikusių gyventojų yra 25 proc. Ta pati tendencija stebima ir vertinant Lietuvos ekonominės padėties perspektyvas bei šeimos finansinę padėtį per artimiausius 12 mėnesių. Čia matome sumažėjimą nuo 25 proc. iki 21 proc. teigiančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni. Visoje Europoje vidutiniškai šie rodikliai yra keliais procentiniais punktais aukštesni, o jų tendencija per pastaruosius metus yra, nors ir nežymiai, tačiau didėti.
Tyrimas rodo, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad Europos Sąjungoje turi būti pinigų sąjunga su bendra valiuta euru. Tiesa, paklausti, kas yra 3 svarbiausi teigiami ES rezultatai, eurą Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais mini šiek tiek rečiau. Tik 14 proc. jų (palyginti su 21 proc. 2016 m.) jį pamini tarp trijų svarbiausių ES pasiekimų. Dažniau čia minimi laisvas žmonių ir prekių judėjimas ES viduje, taika tarp valstybių ir studentų mainų programos. Bendrai visoje ES eurą teigiamu rezultatu laiko 25 proc. gyventojų. Aukštesnis palaikymas eurui yra aukštesnis tose šalyse, kurios jį yra įsivedusios.
Nepaisant prastėjančių lūkesčių, pasitikėjimas valdžios institucijomis lieka nepakitęs arba per metus net šiek tiek padidėjo. Štai vyriausybe šiuo metu teigia pasitikį 33 proc. apklaustųjų, o tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Tiesa, tiek pat procentinių punktų - nuo 18 iki 22 - sumenko pasitikėjimas parlamentu.
Lietuvos respondentų vertinimu, pagrindinės problemos Europos Sąjungoje išlieka nedarbas (25 proc.) ir imigracija (22 proc.). Paprašyti įvardyti, kokios yra didžiausios problemos, su kurios iškyla Lietuvai, 65 proc. Lietuvos respondentų nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą (padidėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2017 m. pavasariu). Antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra nedarbas (23 proc.), trečia - mokesčiai (20 proc.).
Eurobarometro tyrimas atliktas 2017 m. lapkričio mėnesį visose 28 ES valstybėse narėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1005 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius - 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.