„Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema. Mes visi esame atsakingi už visišką sankcijų įgyvendinimą“, – interviu BNS sakė M. McGuinness, atsakudama į klausimą, kas yra atsakingas už kilusį nesusipratimą dėl Kaliningrado tranzito.
Ji taip pat teigė, jog Lietuvoje yra tinkama aplinka finansų technologijų (fintech) sektoriaus įmonėms.
„Gera girdėti apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kad čia sutelktas dėmesys į fintech sektorių, kadangi mūsų ateitis yra skaitmeninė ir grįsta inovacijomis“, – sakė M. McGuinness.
Kitos svarbios interviu tezės:
* Lietuva visiškai įvykdė Europos Komisijos (EK) gaires dėl Kaliningrado tranzito;
* Tikimasi, kad paskelbus gaires dėl tranzito neatsiras Europos vienybei kenkiančių jėgų;
* Rengiant ir įgyvendinant sankcijas tariamasi ir su kitų šalių, ne ES narių, atstovais;
* Šiais ir kitais metais Europos ekonomika augs, nors ir mažesniu tempu;
* Europoje reikia didinti investicijas į žaliąją energetiką;
* Vykstant skaitmenizacijai būtinas tinkamas teisinis reguliavimas.
– Birželio viduryje Lietuva apribojo kai kurių rusiškų prekių tranzitą, kaip ir numatė ES sankcijos. Tačiau Europos Komisija praėjusią savaitę naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį regiono poreikiams. Kodėl Komisija pakeitė savo poziciją?
– Kalbant apie sankcijas, mes, kaip žinia, priėmėme šešis jų paketus. Su kiekvienu paketu mes priėmėme vis stipresnes ir sudėtingesnes sankcijas. Mano kolegos dirba dieną ir naktį tam, kad būtų pateiktos aiškios gairės, kurias Lietuva visiškai įvykdė. Ką aš Lietuvoje išgirdau iš prezidento, ministrės pirmininkės ir kitų, kad Lietuva ne tik įgyvendino gaires, bet taip pat prisideda prie pastangų, kad mes padarytume daugiau nei yra būtina.
Kalbant apie gaires, kas jose paskelbta, sankcionuotų prekių tranzitas sausumos keliais Rusijos vežėjams nėra leidžiamas. Su geležinkeliu situacija kita – tranzitas juo neuždraustas. Kaip žinia, taip pat egzistuoja specialūs ribojimai karinei įrangai bei dvigubos paskirties prekėms – jų tranzitas uždraustas, nepriklausomai nuo transporto. Mano pokalbiai su prezidentu (Gitanu Naisėda – BNS), kaip ir su kitais pareigūnais, buvo panašūs – visa tai dabar mums reikia vienodai įgyvendinti visose dvidešimt septyniose šalyse narėse. Taip pat turime reguliariai analizuoti sankcijų poveikį Rusijai ir pačioje Rusijoje. Ir mes dar kartą įsipareigojame remti Ukrainą šiais siaubingais laikais.
– Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas už birželio mėnesį kilusį nesusipratimą dėl Kaliningrado tranzito?
– Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema. Mes visi esame atsakingi už visišką sankcijų įgyvendinimą. Dar kartą kalbant apie Lietuvą ir jos valdžią – premjerės ir prezidento lyderystė yra akivaizdi. Lietuva viską įgyvendina gerai – dėl to mes glaudžiai bendradarbiavome su šalies valdžia.
Vienas dalykų, kuris, tikiuosi, neįvyks paskelbus mūsų gaires, – tai neatsiras jėgų, bandančių suskaldyti Europos Sąjungos solidarumą ir vienybę. Esu sužavėta, kad dvidešimt septynios valstybės narės palaiko viską, ką mes darome dėl sankcijų, ir laikysis nustatytų ribų.
Taigi, tiek iškilus šiai konkrečiai problemai konkrečioje šalyje narėje, tiek iškilus problemoms pramonėje ar kitose šalyse narėse, mes nuolat atnaujiname gaires, kuomet iškyla klausimai, ir tai darome taip, kaip yra tinkama tuo metu, kai pradedame taikyti sankcijas įvairiuose sektoriuose. Turime suprasti, kaip jos yra įgyvendinamos ir kokios jų įgyvendinimo pasekmės.
– Ar artimiausiu metu Europos Komisija planuoja išleisti naujas arba atnaujintas gaires dėl Kaliningrado tranzito?
– Manau, kad mes turime žiūrėti ir stebėti, kas vyksta šiuo klausimu. Toks klausimas mums užduodamas ne tik dėl Lietuvos aplinkybių – taip pat yra ir kitų sričių, kur mes nuolat turime atnaujinti sankcijų paketą. Šiuo metu yra aiškiai nubrėžta pozicija, kuri lieka.
– Kodėl Europos Komisija padarė išimtį tranzitui į Kaliningradą geležinkeliu, tuo metu tranzitas sausumos transportu nėra leidžiamas?
– Šios sankcijos buvo patvirtintos mūsų šalių narių. Skirtumai transporto atžvilgiu yra sankcijų paketo dalis – mes tai paaiškinome. Dar vienas paaiškinimas – mes taip pat suprantame, kad šalys narės, šiuo atveju Lietuva, taip pat bus įpareigotos rūpintis, kad nebūtų didelio tranzito apimčių augimo.
– Kai kurie politikai teigė, jog dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija neatsilaikė prieš Rusijos spaudimą, taip padarydama jai nuolaidų. Ką jūs manote apie tokius teiginius?
– Noriu labai aiškiai pasakyti, kad Europos Komisija, remiama visų dvidešimt septynių šalių narių, nedelsdama ir tinkamai reagavo į neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, solidarizavosi su pabėgėliais, palaikė atskirų valstybių narių paramą Ukrainai tiekiant ginklus, teikia finansinį ir humanitarinį palaikymą. Mūsų veiksmai nebuvo nukreipti niekur kitur nei į paramą Ukrainai, jos žmonėms bei šalims narėms regione, taip pat ir Lietuvai, kuri yra prie išorinės sienos bei neša didžiausią atsakomybę. Visi mūsų veiksmai yra nukreipti į Rusijos ir jos karo mašinos silpninimą.
– Ar Europos Komisija rengdama gaires dėl Kaliningrado tranzito aptarė jas su kitomis šalimis, pavyzdžiui, JAV ar Vokietija?
– Dėl sankcijų mes nuolat palaikome ryšį su mūsų šalimis narėmis. Plačiau įgyvendinant sankcijas arba jas rengiant mes bendradarbiaujame su visomis Europos Sąjungos šalimis. Taip pat dirbame kartu su tokių šalių, kaip JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados pareigūnais, kad pasiektume didesnį sankcijų poveikį. Įgyvendinant sankcijas konkretūs klausimai kartais būna susiję su konkrečia pramonės šaka ar valstybe nare, todėl juos mes visada diskutuojame su šalimis narėmis.
– Tačiau kalbant apie šį konkretų atvejį dėl Kaliningrado tranzito – ar Komisija dėl to diskutavo su JAV ar Vokietija?
– Mes informavome kiekvieną šalį narę apie sankcijas ir jų įgyvendinimą bei sutelkėme dėmesį į tą šalį, kuriai ypatingai reikėjo išaiškinimų. Tačiau mūsų dalijimosi informacija spektras platus ir tai nėra kažkas išskirtinio. Būtent taip mes dirbame kaip Komisija, taip mes dirbame tiek su šalimis narėmis, tiek su pareigūnas už Europos Sąjungos ribų.
– Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė apie naują sankcijų paketą, kuriuo būtų uždrausta importuoti auksą iš Rusijos. Kokį poveikį ši priemonė turėtų Rusijos ekonomikai? Vengrijos premjeras Victoras Orbanas teigė, kad Europos Sąjungos sankcijos kenkia ne Rusijai, bet pačiai Europai.
– Norėčiau pakartoti, kad sankcijos Rusijai skirtos ją susilpninti. Mes labai susirūpinę, kad vyksta karas, žūsta žmonės, yra griaunami pastatai ir miestai, o grūdus bei energetiką Rusija yra pavertusi savo ginklais.
Labai tvirtai laikausi nuomonės, kad darbas, kurį mes atliekame Komisijoje kartu su šalių narių parama, yra nukreiptas į Rusiją, dėl ko ši šalis yra silpninama. Priemonės, apie kurias mes kalbame, yra ne tiek septintasis sankcijų paketas, kiek tam tikri paaiškinimai, įtraukiant rusišką auksą ir papuošalus. Kiekvienas mūsų žengtas žingsnis vis labiau ir labiau didina spaudimą Rusijai bei jos ekonomikai. Mūsų sankcijos, bendradarbiavimas su pareigūnais visame pasaulyje siekiant daryti spaudimą Rusijai – vienintelis ginklas, kurį mes turime.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad veiksmai, kurių ėmėsi Rusija, yra ne tik teisiniai – jie taip pat yra amoralūs ir turi pasaulinių pasekmių. Pažvelkime, kas vyksta su grūdais. Mums reikia, kad grūdai būtų išvežti iš Ukrainos, kad būtų derlius. Pasaulyje yra šalių, kurios nepakankamai aprūpintos maistu. Joms reikalinga prieiga prie grūdų, ir mes dedame pastangų, kad tai įvyktų.
– Kada galime tikėtis sankcijų paketo, kuriuo visiškai būtų uždraustas rusiškų dujų importas?
– Mes tam ruošėmės nuo to momento, kai prasidėjo šis karas ir netgi prieš jo pradžią, kadangi nerimavome, jog tai gali įvykti. Nuo pranešimo apie pirmąjį sankcijų paketą iki pranešimo apie šeštąjį bei pastarųjų išaiškinimų mes kartojome, kad niekas nėra atmetama. Mes daug diskutuojame, svarstome įvairiausias problemas, jas aptariame su šalimis narėmis ir atitinkamai veikiame.
– Europoje auga nerimas ir baimė dėl galimos recesijos. Ar, jūsų nuomone, ES ir Lietuva yra pasiruošusios ją atlaikyti?
– Europos Sąjunga ir Europos ekonomika yra labai stiprios po COVID-19 pandemijos. Mes iš jos išėjome stipresni nei galėjome tikėtis, nes šalių narių vyriausybės ėmėsi priemonių žmonėms bei verslui remti.
Akivaizdu, kad nerimas turėjo įtakos. Jūs žinote, kad Komisija sumažino ekonomikos augimo prognozę, bet tiek šiais, tiek kitais metais Europos ekonomika augs. Žinoma, mes turime būti atidūs dėl to, kas gali įvykti. Tačiau skaičiai šiuo metu rodo, kad finansinė sistema bei darbo rinka yra stiprios. Iš tiesų, viena problemų yra darbo jėgos trūkumas, taip pat turime problemų su tiekimo grandinėmis – tai susiję su COVID-19 bei karu. Tačiau šiuo metu neabejotinai sakome, kad mes turime nors ir sumažėjusį, bet neabejotiną augimą. Tikrai nėra taip, kad recesija būtų neišvengiama, bet mes turime tai atidžiai stebėti, kadangi gyvename labai neapibrėžtu laikotarpiu.
Mano nuomone, po pandemijos egzistuoja du svarbūs dalykai. Pirma, Europos Sąjunga yra vieninga kalbant apie visuomenės sveikatą. Antra, mūsų ekonomika yra stipri. Mūsų finansų sistema yra stipri. Mums pavyko įveikti įvairias audras, o šalys narės pasielgė teisingai, kalbant apie paramą atskiroms šeimoms ar labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Kadangi išlaidos pragyvenimui auga, reikalinga tikslinga parama.
Akivaizdu, kad visoje Europoje reikia padidinti investicijas į žaliąją energetiką – tai turi vykti greičiau nei yra planuojama. Galbūt viena teigiamų dabartinės siaubingos situacijos pasekmių yra paspartėję mūsų įsipareigojimai klimato atžvilgiu bei poreikis atsisakyti iškastinio kuro, kadangi, kaip žinia, iškastinis kuras, ypač dujos, yra naudojamas kaip ginklas.
– Lietuva siekia turi ambiciją būti regiono finansinių technologijų (fintech) centru. Ko reikia tolesnei fintech sektoriaus plėtrai Lietuvoje?
– Kalbant apie fintech, visos šalys narės žino – tai yra auganti sritis. Gera girdėti apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kad čia sutelktas dėmesys į fintech sektorių, kadangi mūsų ateitis yra skaitmeninė ir grįsta inovacijomis. Bankininkystė ir finansinė sistema kardinaliai pasikeis dėl skaitmenizacijos bei naujų idėjų. Manau, technologijos padeda sugalvoti problemų sprendimus.
Daugelis fintech sektoriuje veikiančių jaunų verslininkų mato problemas ir randa sprendimus. Neseniai turėjau trumpą pokalbį su jaunu europiečiu, kuris papasakojo apie savo sukurtą programėlę. Jis ką tik gavo pradinį finansavimą, taip pat toliau sieks paramos bei finansavimo. Manau, kad tai viena iš svarbiausių problemų, kurią svarbu prisiminti.
Europa yra labai stipri startuolių ir inovacijų kūrime, ypač mokesčių srityje. Taigi, mums reikia padaryti didesnę pažangą norint auginti šiuos subjektus. Mes esame atviri inovacijoms ir jų norime. Mūsų teisės aktai ir reguliavimas yra kuriami taip, kad pajustume inovacijų naudą, tačiau ne rizikų valdymą.
– Nepaisant ambicijų, tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos atstovai ne kartą yra sakę, kad fintech sektorius Lietuvoje turi būti brandus – dėmesys turi būti skiriamas jo patikimumui bei rizikų valdymui. Ar jūs sutinkate su tokia pozicija?
– Kalbant apie startuolius fintech ar kitose sektoriuose, manau, pirmiausia jiems reikia tinkamos aplinkos. Finansinį sektorių mums reikia kontroliuoti, kad būtume tikri, jog nepatirsime nenumatytų pasekmių. Taigi, startuoliams reikia tinkamos aplinkos ir Lietuva tai užtikrina. Antra, jiems reikia prieinamo finansavimo – tai irgi vyksta. Kaip ir minėjau, manau, kad valdžia turi auginti šiuos subjektus.
Mes tikrai sveikiname nuolatinius kontaktus su fintech sektoriumi ir džiaugiamės jais, kadangi tai yra inovatoriai, pateikiantys tokių idėjų, apie kurias mes net nesusimąstome, taip pat kurios daro mūsų gyvenimą saugesnį ir paprastesnį. Technologijos yra svarbios mūsų ateičiai, tačiau mes neturime leisti joms mūsų kontroliuoti. Mes, kaip individai bei visuomenė, turime jas kontroliuoti.
Pažvelkime į tai, kas atsitiko su kriptovaliutomis. Buvo tokių, kurie manė, kad kriptovaliutų vertės didinimas yra vienintelis kelias. Dabar mes žinome, kad tai nebuvo tiesa ir daugybė žmonių dėl to buvo įspėti. Mes jau esame priėmę kruptovaliutomis sukauptą turtą reglamentuojančius teisės aktus, o dabar turime stiprų kibernetinio atsparumo reglamentavimą. Taigi, manau, Europa lyderiauja šiose srityse, štai kodėl turime gerą fintech įmonių bazę, kuri gali mums padėti vystytis ateityje.
COVID-19 tikrai pagreitino skaitmenizaciją – tiek kalbant apie darbą namuose, tiek apie internetinę bankininkystę. Įvairaus amžiaus žmonių, kurie tiek dėl asmeninių, tiek dėl kitų reikalų perkėlė savo veiklą į elektroninę erdvę, skaičius buvo nepaprastas. Ir mes neketiname grįžti atgal – mes einame tik į priekį. Tačiau kalbant apie saugumą į priekį galime žengti tik turėdami tinkamą teisinį reguliavimą – tai mūsų atsakomybė Komisijoje.
– Ačiū už pokalbį.