Europoje auga nerimas dėl grėsmingos atmainos: Lietuvos situacijoje – reikšmingas pokytis

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiamais duomenimis, 2021 m. 21–22 savaitėmis, palyginti su 20–21 savaitėmis, naujų užsikrėtimų skaičius Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK sparčiai mažėjo. Sergamumas mažėjo 26 šalyse, kadangi Lietuva pateko tarp šalių, kuriose užsikrėtimų mažėjo sparčiausiai, pagaliau pavyko palikti ir didžiausią sergamumą fiksavusių šalių penketuką.

Tokią apžvalgą pirmadienio popietę išplatino Vyriausybė, ji parengta pagal Lietuvos atstovybių užsienyje informaciją.

Sergamumas sumažėjo net 26 šalyse. Labiausiai užsikrėtimų mažėjo Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje – tai padėjo Lietuvai ne tik nusileisti iš pirmos vietos, bet ir palikti didžiausią sergamumą fiksavusių šalių penketuką. O tarp didžiųjų šalių skaičiai sparčiai mažėjo Vokietijoje ir Italijoje, lėčiau – Prancūzijoje ir Ispanijoje.

4 šalyse sergamumas augo – skaičiai ryškiai kopia į viršų JK, jau trečią savaitę užsikrėtimų skaičius auga Portugalijoje, o tai kelia šios šalies politikams nerimą įsibėgėjant turizmo sezonui. Nors statistinis augimas fiksuotas Islandijoje ir Maltoje, sergamumas šiose šalyse lieka žemas – atitinkamai 15,4 ir 12,6.

2 šalyse situacija per savaitę mažai keitėsi: Airijoje ir toliau infekcijos lygis svyruoja panašiose ribose, jokių pokyčių neįvyko Lichtenšteine.

Toliau sparčiai mažėjant užsikrėtimų Europoje, 3 šalyse (Danijoje, Nyderlanduose ir Latvijoje) sergamumas buvo aukštesnis nei 200 naujų atvejų 100 000 gyventojų per paskutines 14 dienų.

Danijoje – mažėjo nuo 238,5 iki 215,3. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtino ribojančias priemones visoje šalies teritorijoje, nuo kovo 1 d. švelnina ribojimus nacionaliniu ir regionų lygiu.

Leido Europos futbolo čempionato varžybas stadionuose stebėti 25 tūkst. žiūrovų.

Nyderlanduose – mažėjo nuo 278,1 iki 203,7. Griežtesnės ribojančios priemonės įvestos nuo spalio 14 d., lapkričio pabaigoje pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau vėl išaugus sergamumui nuo gruodžio 16 d. sugrįžta prie griežtų priemonių taikymo, jos sustiprintos nuo sausio 22 d. įvedant komendanto valandą, nuo balandžio 28 d. priemonės švelninamos.

Nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius mažėjo beveik trečdaliu. Užkrečiamumo rodiklis laikėsi ties 0,9.

Nusprendė iš vakcinavimo plano išimti „Johnson&Johnson“ vakciną, kuri bus naudojama tik sunkiau pasiekiamoms gyventojų grupėms skiepyti – laivų įguloms, benamiams, kt. Sprendimas priimtas įvertinus, kad ši vakcina turi panašų šalutinį poveikį kaip ir „AstraZeneca“, o šalis yra užsisakiusi pakankamai „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų, kuriomis gali paskiepyti likusius šalies gyventojus. „AstraZeneca“ vakcina ir toliau skiepijami vyresni nei 60 metų asmenys – atsisakius skiepytis šia vakcina, jiems siūloma alternatyva.

Saugių kelionėms šalių sąrašą papildė Bulgarija, Vengrija, Korsikos sala. Artimiausiu laiku į sąrašą ketinama įtraukti Vokietiją, Austriją, Italiją, siekiant atverti daugiau atostogų krypčių.

Lietuva išlieka oranžinėje zonoje, todėl į ją leidžiamos tik būtinos kelionės, o prieš atvykstant iš Lietuvos į Nyderlandus privalu atlikti testą ir atvykus izoliuotis 10 dienų.

Latvijoje – mažėjo nuo 268,4 iki 202,7. Nepaprastoji padėtis ir priemonės įvestos nuo lapkričio 9 d., nacionaliniu ir atskirų savivaldybių lygiu priemonės sugriežtintos nuo lapkričio 30 d., nuo gruodžio 3 d. priemonės dar labiau sugriežtintos, nuo kovo 1 d. pradėjo ribojimus švelninti.

Vyriausybė dar kartą atidėjo sprendimą atverti sienas ES ir Šengeno šalių gyventojams atvykti į Latviją dėl nebūtinų kelionių, o tai stabdo galimybę atgaivinti Baltijos šalių kelionių burbulą turistams prasidėjusio vasaros sezono metu.

Jei asmuo atvyksta į Latviją su būtina priežastimi ir turi ES skaitmeninį pažymėjimą, jau leidžiama įvažiuoti be PGR testo ar medicininės pažymos, patvirtinančios, kad asmuo neplatina infekcijos. Turintiems ES skaitmeninį pažymėjimą nėra taikomas ir reikalavimas izoliuotis, t. y. ES skaitmeninis pažymėjimas prilyginamas dokumentui, patvirtinančiam, kad asmuo neplatina infekcijos.

Graikijoje – mažėjo nuo 225,9 iki 182,5. Karantinas įvestas nuo lapkričio 7 d., nuo lapkričio 12 d. įvesta komendanto valanda, nuo sausio 11 d. priemonės griežtinamos / švelninamos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, nuo kovo 22 d. dalis ribojimų atšaukiami nacionaliniu lygiu.

Belgijoje – mažėjo nuo 251,6 iki 182,3. karantinas ir komendanto valanda įvesti nuo lapkričio 2 d., laipsniškas priemonių palengvinimas prasidėjo nuo gruodžio 1 d., nuo kovo 27 d. priemonės vėl griežtinamos, nuo balandžio 19 d. ribojimai laipsniškai švelninami.

Slovėnijoje – mažėjo nuo 205,1 iki 174,6. Ekstremalioji situacija, komendanto valanda ir griežti ribojimai įvesti nuo spalio 24 d., taikė priemones priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, nuo sausio 23 d. pradėjo švelninti priemones, sugriežtino priemones prieš Velykų šventes, nuo balandžio 12 d. ribojimai švelninami.

Švedijoje – mažėjo nuo 227,4 iki 165,5. Įvedė ribojančias priemones nuo gruodžio 18 d., nuo birželio 1 d. švelnina taikytas priemones.

Prancūzijoje – mažėjo nuo 187,2 iki 162,0. Karantinas visoje šalyje paskelbtas nuo spalio 30 d., nuo lapkričio 28 d. pradėtas laipsniškas karantino priemonių palengvinimas, nuo sausio 16 d. griežtesni ribojimai įvedami atskiruose regionuose priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, nuo balandžio 2 d. griežtesnės priemonės įvestos nacionaliniu lygiu, nuo gegužės 3 d. pradeda švelninti priemones.

Nuo birželio 9 d. sušvelninti ribojimai:

• restoranams leista aptarnauti klientus ir patalpose – galima panaudoti 50 proc. pajėgumo, reikalaujama palikti kontaktinę informaciją, skenuojami QR kodai;
• komendanto valanda pavėlinta – nuo 23 iki 6 valandos;
• kino teatrai ir muziejai gali padidinti lankytojų skaičių iki 65 proc. salių pajėgumo, tačiau ne daugiau kaip 5 tūkst. asmenų;
• atsidarė sporto salės, baseinai, pramogų parkai;
• koncertų rūmai, stadionai gali priimti ne daugiau kaip 5 tūkst. asmenų su COVID–19 sveikatos pasais;
• dėl nuotolinio darbo įmonės gali spręsti, kiek dienų per savaitę darbuotojas turėtų atvykti į darbą, o viešojo sektoriaus institucijose leidžiama iš namų dirbti tris dienas per savaitę.

Ispanijoje – mažėjo nuo 132,1 iki 126,8. Ribojančios priemonės dažniausiai taikomos / švelninamos regionų lygiu.

Nuo birželio 7 d. atsivėrė užsieniečių turistinėms kelionėms:

• asmenims, galintiems patvirtinti vakcinavimą pagal baigtinę schemą, leidžiama atvykti iš visų šalių;
• iš ES ir Šengeno erdvės šalių taip pat leidžiama atvykti pateikus ne anksčiau kaip prieš 72 val. atlikto PGR testo arba ne anksčiau kaip prieš 48 val. atlikto antigenų testo neigiamą atsakymą.

Airijoje – mažėjo nuo 119,5 iki 115,7. Aukščiausio lygio ribojančios priemonės taikytos nuo spalio 21 d. iki lapkričio 30 d., gruodžio mėn. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 31 d. vėl įvestos aukščiausio penkto lygio priemonės, sausio 7 d. jos papildomai sugriežtintos, nuo balandžio 12 d. ribojimai švelninami.

Nuo birželio 7 dienos:

• aludėms, restoranams, kavinėms leidžiama aptarnauti klientus atviroje erdvėje;
• leidžiama individualiai sportuoti sporto salėse / klubuose, baseinuose, poilsio centruose.

Estijoje – mažėjo nuo 175,9 iki 111,9. Gruodžio 5 d. įvestos papildomos priemonės, nuo gruodžio 14 d. priemonės dar kartą sugriežtintos, nuo sausio 15 d. pradėjo švelninti ribojimus regionuose, o nuo vasario 3 d. įsigaliojo sušvelninti ribojimai nacionaliniu lygiu, nuo vasario 22 d. ribojimai vėl griežtinami, nuo kovo 11 d. įvestas griežtas karantinas, nuo balandžio 26 d. priemonės švelninamos.

Nuo birželio 11 d. švelninamos priemonės:

• kultūros, sporto, religiniuose, mokymo renginiuose leidžiama dalyvauti: uždarose patalpose – ne daugiau kaip 600 žmonių, bet užpildant ne daugiau kaip 50 proc. patalpos pajėgumo; atviroje erdvėje – ne daugiau kaip 1 000 žmonių;
• muziejuose ir parodų galerijose gali susirinkti ne daugiau kaip 600 žmonių, išskirstant juos į atskiras sales, bet patalpų užpildymas neturi būti didesnis nei 50 procentų;
• SPA centruose, baseinuose vienu metu leidžiama būti ne daugiau kaip 600 žmonių, bet neviršijant 50 proc. patalpų užpildymo;
• restoranuose, kavinėse, baruose aptarnaujamų klientų skaičius neturi būti didesnis nei 50 proc. patalpų pajėgumo, prie vieno staliuko aptarnaujamų klientų skaičius neberibojamas;
• parduotuvėse besilankančių pirkėjų ir paslaugų įstaigose vienu metu esančių klientų skaičius negali būti didesnis nei 50 proc. patalpų pajėgumo.

Kipre – mažėjo nuo 151,2 iki 97,7. Komendanto valanda įvesta nuo lapkričio 5 d., griežtesnės priemonės nuo lapkričio 30 d., priemonės dar labiau sugriežtintos nuo gruodžio 11 d., nuo vasario 1 d. pradėjo švelninti ribojimus, nuo balandžio 26 d. įvedė karantiną, nuo gegužės 10 d. švelninamos
priemonės.

Šveicarijoje – mažėjo nuo 145,9 iki 95,6. Karantino priemonės įvestos nuo sausio 18 d., nuo kovo 1 d. švelnina ribojimus.

Nuo birželio 28 d., jei sergamumo lygis ir toliau mažės, planuojama:

• atšaukti reikalavimą viešose vietose dėvėti kaukes;
• atidaryti diskotekas ir šokių klubus;
• didinti leistiną klientų skaičių restoranuose, rekreacijos centruose, sporto salėse / klubuose, parduotuvėse, taip pat žiūrovų skaičių renginiuose.

Liuksemburge – mažėjo nuo 137,5 iki 91,8. Komendanto valanda ir griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 30 d., priemonės labiau sugriežtintos nuo lapkričio 26 d., nuo gruodžio 26 d. įvedė papildomas priemones, nuo sausio 11 d. pradėjo priemones švelninti.

Kroatijoje – mažėjo nuo 139,8 iki 87,4. Griežtos priemonės galiojo nuo lapkričio 28 d., nuo vasario 1 d. priemonės švelninamos.

Norvegijoje – mažėjo nuo 102,9 iki 82,8. Nuo vasario 3 d. priemonės švelninamos / griežtinamos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę.

Užkrečiamumo rodiklis laikėsi ties 1,0.

Norvegijos visuomenės sveikatos institutas prognozuoja, kad pandemijos iš esmės pavyks atsikratyti per vasarą, bus išvengta didelių sergamumo bangų, bet COVID–19 neišnyks, išliks nedidelių židinių rizika tarp neskiepytų gyventojų. Šalis bus priklausoma nuo COVID–19 vystymosi eigos kitose Europos šalyse.

Nuo birželio 11 d. startavo išbaigta norvegiško COVID–19 pažymėjimo versija – pažymėjimas iš pradžių naudojamas šalies viduje, jam pasirinkta patikrinamo QR kodo forma, kuri nuskenavus sužibs žaliai tuo atveju, jei pažymėjimo savininkas yra paskiepytas, gavo neigiamą testo rezultatą arba per pastaruosius šešis mėnesius persirgo. Norvegijoje asmenys laikomi paskiepytais praėjus trims savaitėms po pirmosios skiepo dozės. ES skaitmeninio pažymėjimo reikalavimus atitinkantis sertifikatas bus įvestas liepos mėn. pradžioje.

Dabartiniai atvykimo į šalį nebūtinų kelionių ribojimai išlieka, kaip ir rekomendacija vengti kelionių į užsienį, kuri pratęsta iki liepos 1 dienos.

Jungtinėje Karalystėje – augo nuo 48,9 iki 79,9. Anglijoje nuo sausio 5 d. įvestas karantinas, nuo kovo 8 d. pradedamas laipsniškas išėjimas iš karantino; Škotijoje nuo sausio 5 d. įvestas aukščiausias priemonių lygis, nuo vasario 22 d. pradėtas ribojimų švelninimas; Velse priemonės įvestos nuo gruodžio 22 d., ribojimų švelninimas prasidėjo nuo vasario 22 dienos. Šiaurės Airijoje priemonės įvestos nuo gruodžio 26 d., švelninamos nuo vasario 22 dienos.

Per savaitę užsikrėtimų skaičius JK išaugo daugiau nei 50 procentų.

Anglijoje užkrečiamumo rodiklis pakilo iki 1,2–1,4. Visuose regionuose daugėja naujų užsikrėtimo atvejų – augimo tempai lyginami su vasario mėn. viduriu. Didžiausias augimas fiksuojamas Šiaurės Vakaruose. Daugiausiai susergančių yra 20–29 metų amžiaus grupėje, antroje vietoje pagal užsikrėtimų skaičių – 10–19 metų amžiaus grupė. Nors pirmąja doze šalyje jau paskiepyta beveik 80 proc. gyventojų, šios gyventojų grupės dar nėra vakcinuotos (20– 29 m. grupės vakcinavimas pradėtas tik praėjusią savaitę).

Skelbiama, kad viruso indiškoji atmaina jau sudaro 91 proc. visų naujų užsikrėtimų. Anglijos viešosios sveikatos agentūros duomenimis, dvi „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozės 87,9 proc. atvejų apsaugo nuo indiškosios atmainos, o „AstraZeneca“ – 59,8 proc. atvejų.

Portugalijoje – augo nuo 65,2 iki 73,5. Priemonės buvo taikomos dažniausiai regionų lygiu, nuo sausio 18 d. įvestos karantino priemonės, nuo sausio 31 d. sugriežtintos, nuo kovo 15 d. pradėtas laipsniškas priemonių švelninimas.

Naujų užsikrėtimų skaičius išaugo iki kovo mėn. vidurio lygio.

Iki birželio 27 d. atidėtas priemonių švelninimas Lisabonoje ir dar trijuose šalies regionuose – šiauriniuose Braga ir Vale de Cambra bei pietiniame Odemira, ten išaugus užsikrėtimų skaičiui:

• juose išliks reikalavimas dirbti iš namų, o kitose šalies dalyse nuo birželio 14 d. dirbti iš namų tik rekomenduojama;
• restoranai privalės užsidaryti 22.30 val., o kituose šalies regionuose jie galės dirbti iki 1 val. nakties.

JK priėmus sprendimą grąžinti Portugaliją į sąrašą šalių, iš kurių grįžus privaloma izoliuotis, ir praradus didelį potencialių turistų srautą, ketinama atverti šalį JAV gyventojų turistinėms kelionėms – atvykti galės asmenys, kurie pateiks dokumentą apie vakcinavimą pagal baigtinę schemą (14 dienų po paskutinio skiepo) viena iš Europos vaistų agentūros patvirtintų vakcinų.

Italijoje – mažėjo nuo 95,4 iki 67,5. Griežtos dviejų lygių (nacionalinio ir regionų) priemonės įvestos nuo lapkričio 5 d., nuo gruodžio 4 d. įsigaliojo papildomos priemonės, nuo sausio 18 d. priemonės griežtinamos / švelninamos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose (baltąjį, geltonąjį, |oranžinį ir raudonąjį rizikos lygius).

Austrijoje – mažėjo nuo 83,7 iki 60,7. Komendanto valanda ir griežtesnės priemonės įvestos nuo lapkričio 3 d., nuo lapkričio 17 d. įvestas karantinas, nuo gruodžio 7 d. pradėta priemones švelninti, tačiau dėl atsinaujinusio sergamumo augimo teko jas nuo gruodžio 26 d. vėl griežtinti, nuo vasario 8 d. švelnina ribojimus.

Slovakijoje – mažėjo nuo 76,2 iki 60,7. Dalinis karantinas įvestas nuo spalio 24 d., nuo lapkričio 16 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 11 d. sugrįžta prie griežtesnių priemonių – nuo vasario 8 d. pradėta švelninti ribojimus, nuo kovo 8 d. ribojimai vėl sugriežtinti, nuo balandžio 12 d. priemonės švelninamos, nuo gegužės 17 d. atšaukė ekstremaliąją padėtį.

Vokietijoje – mažėjo nuo 98,9 iki 59,9. Dalinis karantinas paskelbtas nuo lapkričio 2 d., priemonės sugriežtintos nuo gruodžio 16 d., nuo vasario 22 d. pradėjo švelninti ribojimus, nuo balandžio 23 d. įsigaliojo „avarinis stabdis“ ir gali būti taikomos griežtesnės priemonės regionuose, kur aukštas sergamumas.

Užkrečiamumo rodiklis buvo lygus 0,79.

Infekcijos atvejų skaičius 100 000 gyventojų per 7 dienas sumažėjo iki 18,6.

Daugiausiai atvejų užfiksuota Baden–Viurtembergo (25,2), Bavarijos (22,1), Heseno (21,8), Tiūringijos (20,7), Šiaurės Reino–Vestfalijos (20,6) ir Saro (20,5) federalinėse žemėse.

Mažiausiai – Meklenburgo–Priešakinės Pomeranijos (6,0), Brandenburgo (7,8), Šlėzvigo–Holšteino (9,4) ir Saksonijos–Anhalto (9,9) federalinėse žemėse.

Čekijoje – mažėjo nuo 76,4 iki 51,6. Dalinis karantinas įvestas nuo spalio 22 d., nuo spalio 28 d. įvesta komendanto valanda, švelninant ribojimus gruodžio 3 d. paskelbtas trečias (vidutinis) rizikos lygis, tačiau dėl sparčiai atsinaujinusio sergamumo augimo gruodžio 27 d. grįžo prie penkto rizikos lygio, kovo 1 d. dar labiau sugriežtino ribojimus, nuo balandžio 12 d. pradėjo priemones švelninti.

Nuo birželio 8 d.:

• atšauktas reikalavimas mokiniams mokyklose pamokų metu dėvėti kaukes (reikalavimas lieka galioti tik trijuose regionuose);
• padidintas maksimalus dalyvių skaičius kultūros renginiuose: atviroje erdvėje – ne daugiau kaip 2 000 asmenų, o uždarose patalpose – ne daugiau kaip 1 000 asmenų.

Nuo birželio 21 d. atsiveria ES, Šengeno erdvės šalių, Serbijos gyventojų kelionėms, jei atvykstantis asmuo gali pateikti dokumentus, patvirtinančius vakcinavimą pagal baigtinę schemą, kad yra persirgęs ir pasveikęs nuo COVID–19 arba turi neigiamą testo atsakymą.

Lichtenšteine nesikeitė – 51,6. Sugriežtintos priemonės galioja nuo gruodžio 20 d., nuo kovo 1 d. švelninami ribojimai.

Bulgarijoje – mažėjo nuo 58,7 iki 40,7. Griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 29 d., o nuo lapkričio 28 d. priemonės dar labiau sugriežtintos, nuo sausio 16 d. pradėjo švelninti ribojimus, nuo kovo 20 d. ribojimai sugriežtinti, nuo balandžio 1 d. vėl pradėta priemones švelninti.

Paskelbė apie ketinimą atšaukti reikalavimą dėvėti kaukes uždarose patalpose – sporto salėse / klubuose, kirpyklose, biuruose, jei visi patalpoje esantys asmenys yra vakcinuoti.

Vengrijoje – mažėjo nuo 61,1 iki 38,3. Nuo lapkričio 4 d. įvesta komendanto valanda, o nuo lapkričio 11 d. – dalinis karantinas, sugriežtino ribojimus nuo kovo 8 d., nuo balandžio 7 d. pradėjo priemones švelninti.

Suomijoje – mažėjo nuo 40,5 iki 30,1. Nuo vasario 25 d. įvedė griežtesnius reikalavimus, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos papildomos priemonės taikomos atskiruose regionuose.

Lenkijoje – mažėjo nuo 45,0 iki 24,1. Nuo gruodžio 28 d. paskelbtas nacionalinis karantinas su griežtais ribojimais, nuo vasario 1 d. pradėjo švelninti priemones, nuo vasario 27 d. taiko sugriežtintus ribojimus atskiruose regionuose, nuo kovo 20 d. griežti ribojimai paskelbti nacionaliniu lygiu, dar labiau sugriežtinti kovo 27 d., nuo balandžio 19 d. pradėjo priemones švelninti, nuo balandžio 26 d. sugrįžo prie ribojimų taikymo pagal epidemiologinę situaciją konkrečiuose regionuose, nuo gegužės 1 d. švelnina taikomas priemones nacionaliniu lygiu.

Atsižvelgiant į gerėjančią situaciją, pakoreguoti sprendimai dėl priemonių sušvelninimo.

Nuo birželio 13 dienos:

• leidžiama parduoti ir vartoti maistą bei gėrimus kino teatruose, koncertuose, kitose kultūros ir pramogų įstaigose;
• bažnyčiose gali būti užimta ne daugiau kaip 50 proc. vietų.

Nuo birželio 26 dienos:

• sporto salėse / klubuose, kazino, komercinėse patalpose, pašte, bibliotekose, mugėse, konferencijose, parodose, žaidimų kambariuose vienam asmeniui turės būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas;
• bažnyčiose galės būti užimta ne daugiau kaip 75 proc. vietų;
• diskotekose maksimalus leistinas asmenų skaičius – 150;
• atviroje erdvėje organizuojamuose renginiuose, susitikimuose, maitinimo įstaigų viduje maksimalus leistinas asmenų skaičius – 150;
• viešojo transporto priemonėse galės būti užimtos visos (100 proc.) vietos;
• pramogų parkuose leidžiamas ne didesnis kaip 75 proc. užimtumas;
• kino teatruose ir teatruose leidžiamas ne didesnis kaip 75 proc. užimtumas;
• viešbučiuose gali būti užimta ne daugiau kaip 75 proc. kambarių – ribojimai netaikomi jaunesniems nei 12 metų vaikams;
• maitinimo įstaigose užimtumas negali būti didesnis nei 75 procentų;
• sporto arenose ir salėse taikomas 50 proc. pajėgumo žiūrovų limitas.

Į nustatytus limitus nėra įskaičiuojami pasiskiepiję pagal baigtinę schemą asmenys. Planuojama, kad šie ribojimai galios iki vasaros pabaigos.

Rumunijoje – mažėjo nuo 28,2 iki 16,4. Nuo kovo 8 d. papildomos priemonės taikomos atskiruose regionuose, priklausomai nuo epidemiologinės padėties.

Nors naujų užsikrėtimų skaičius praėjusią savaitę mažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti parengties padėtį dar 30 dienų iki liepos 13 dienos.

Toliau lengvinamos taikomos priemonės:

• padidintas asmenų, kuriems leidžiama dalyvauti privačiose šventėse ir renginiuose, skaičius iki ne daugiau kaip 200 asmenų uždarose patalpose;
• vyksiančiame Europos futbolo čempionate leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 50 proc. stadionų tribūnų vietų;
• dalyvių susirinkimuose ir mitinguose, kurie vyksta atviroje erdvėje, skaičius padidintas iki ne daugiau kaip 1 000 asmenų.

Islandijoje – augo nuo 10,4 iki 15,4. Nuo gruodžio 12 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę.

Maltoje – augo nuo 9,9 iki 12,6. Nuo kovo 10 d. įvedė griežtas priemones, jos dar labiau sugriežtintos nuo kovo 28 d., nuo balandžio 12 d. priemonės švelninamos.