Lietuvos atstovas EP konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis inicijavo laišką Europarlamento vadovui Martinui Schulzui prašydamas užtikrinti, kad konferencijoje „Europa krizėje. Kvietimas naujam dialogui. 1975-2015. 40 metų po baigiamojo Helsinkio akto“ būtų išsakyta oficiali ES pozicija dėl Bendrijos ir Rusijos santykių.
Kreipimesi M.Schulzui, kuris renginyje skaitys pranešimą, klausiama, kaip jis užtikrins, kad konferencijoje bus išsakyta oficiali EP pozicija ir primenamas birželį Europarlamento priimtas dokumentas, jog esamoje situacijoje ES negali grįžti prie įprastų santykių su Rusija. Taip pat kreipimesi pažymima, kad tarp konferencijos pranešėjų nėra nei vieno Ukrainos atstovo - kai renginyje bus kalbama apie Europos ir Rusijos bendrus veiksmus „atstatant saugumą Europos saugumą“, o Ukraina ir šiuo metu kenčia dėl agresyvios Rusijos politikos.
„Mes esame susirūpinę, kad ši konferencija taps pretekstu spausti dėl perėjimo prie „business as usual“ (veikimo kaip įprasta) ES ir Rusijos santykiuose šiuo politiškai jautriu metu, kai artinasi Tarybos sprendimas peržiūrint sankcijas Rusijai“, - rašoma kreipimesi, kurį šiuo metu jau yra pasirašę 16 užsienio politikos srityje dirbančių europarlamentarų iš konservatorių, liberalų, žaliųjų ir reformistų frakcijų. Europos Taryba 2014 metais įvestas sankcijas Rusijai yra pratęsusi iki 2016 metų birželio.
„Patinka keliamas klausimas ar nepatinka, remiantis demokratine tradicija įvairios politinės grupės turi teisę organizuoti renginius, bet toje konferencijoje dalyvaus EP vadovas M.Schulzas, ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, tai reiškia, jie yra nėra tik kairiesiems atstovaujantys politikai, o oficialūs ES atstovai. Klausimo esmė yra tokia - ar dalyvaudamas šioje konferencijoje M.Schulzas išsakys EP priimtą poziciją dėl ES ir Rusijos santykių, dėl kurios ir jis, ir jo kolegos balsavo birželio mėnesį? Čia yra esminis klausimas, nes tas dokumentas išdėstė labai aiškias tendencijas“, - BNS sakė G.Landsbergis.
G.Landsbergis kelia klausimą, ar konferencijoje išsakytos nuomonės nebus naudojamos kaip pretekstas siekiant keisti ES oficialią politiką Rusijos atžvilgiu. „Aš turiu tokias dvejones, nes akivaizdu, kad darbotvarkė labai nesubalansuota, nėra nė vienu žodžiu kalbama apie Ukrainą ir vykstančius karo veiksmus, yra netgi klausimai, kaip ES ir Rusija kartu kurs saugumo erdvę Europos kontinente. Atleiskite, čia jau skamba kaip išdavystė, ką reiškia Europos ir Rusijos bendradarbiavimas saugumo srityje?“ - retoriškai klausė europarlamentaras.
Laišką pasirašęs liberalas europarlamentaras Petras Auštrevičius BNS sakė, jog socialistų renginys - nesavalaikis ir pasitarnaus Rusijos interesams.
„Mus labai nustebino EP socialistų ir demokratų frakcijos keistas sprendimas organizuoti seminarą pasikviečiant aukšto lygio Rusijos oficiozus, ir seminaro tema, kalbant apie Helsinkio sutarties peržiūrą, ką reikia daryti ateityje, sukelia labai dviprasmiškų minčių. Visų pirma, kai kviečiamas ir Aleksejus Puškovas, ir Konstantinas Kosačiovas (Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas - BNS), dar keletas su valdžia susijusių taip vadinamų akademikų ir analitikų. Mes žinome, kad A.Puškovas, Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas yra vienas iš tų „vanagų“, kuris besąlygiškai remia Vladimiro Putino politiką. Atvirai tariant, nieko iš esmės nepadarius pakeičiant situaciją (dėl Ukrainos) atvažiuoti ir pamokslauti į Europos Parlamentą yra savotiškai politiškai šventvagiška“, - sakė P.Auštrevičius.
„Darant tokį seminarą, kad ir politinės grupės iniciatyva, bet kviečiantis ir F.Mogherini (ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ), ir kitus aukštus ES institucijų atstovus, manau, yra nepagrįsta, per ankstyvas dalykas ir galintis sukelti nereikalingų politinių drebesių ES pusėje, pradedant kalbėti apie sankcijų panaikinimą ir panašiai. Aš manau, tai nesavalaikė iniciatyva, galinti tik pilti vandenį ant Rusijos malūno, todėl aš ir palaikiau šitą laišką. Tikrai nederėjo (rengti tokios konferencijos) ir aš manau, laiškas yra puiki priemonė tokiai pozicijai patvirtinti“, - pabrėžė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Europos Sąjunga 2014 metais įvedė sankcijas Rusijai dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos. Ekonominės suvaržymo priemonės Rusijos bankininkystės, naftos ir gynybos sektoriams šiuo metu yra pratęstos iki kitų metų birželio, Europos Tarybai sausį pareiškus, kad 28 šalių Bendrija ir toliau „smerkia Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo srities ir Sevastopolio aneksiją ir toliau lieka įsipareigojusi laikytis visiško jos nepripažinimo politikos“.