Prie ežero buvo didžiulės kliūtys
Vis dėlto pamačiusi „Delfi“ žurnalistus sklype buvusi moteris nieko nelaukdama griebė mobilųjį telefoną ir ėmė filmuoti.
Galiausiai paaiškėjo, kad sklypo savininkai turi rimtų problemų. Statybos inspekcija nustatė rimtų pažeidimų ir daug ką įpareigojo nugriauti. Visi šie pažeidimai – kultūriniame draustinyje.
Kai vasarą atvykome į Trakus, Vilniaus Mažojoje gatvėje 2 mus pasitiko aukšta rudos spalvos tvora prie ežero. Nuo jos iki ežero tikrai nebuvo penkių metrų praėjimo. Ant šios tvoros iš abiejų pusių kabėjo lentelė su užrašu „Atsargiai! Palaidas šuo!“.
Apie tai galite skaityti paspaudę čia.
Nors kiemas išpuoselėtas, žolė namų valdoje žemai nupjauta, prie tvoros galų – tikri šabakštynai. Spėjame, jie turėjo atbaidyti visus norinčius pasivaikščioti ežero pakrante. Tvoros galuose buvo įvairūs želdynai, sukrautos žaliųjų atliekų krūvos, pasodinta tujų. Tarp sukrautų žaliųjų atliekų buvo ir badančių krūmų šakos.
Kai rugsėjo mėnesį atvykome dar kartą, viena tvoros pusė prie ežero, regis, buvo šiek tiek nuardyta. Neliko ten ir želdinių, badančių krūmų. Taigi, praėjimas vienoje pusėje jau buvo atlaisvintas.
Tačiau kitoje tvoros pusėje mums atvykus dar niekas nebuvo pasikeitę. Ten ir toliau augo neseniai pasodintos tujos. Taigi, praėjimas buvo komplikuotas.
Anksčiau viskas atrodė taip:
Vis dėlto, kai su klausimais dėl pakrantėje augančių tujų kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, jo atstovai nurodė, kad mums išvažiavus tujos buvo išrautos. Ir atsiuntė tai įrodančią nuotrauką. Anot jo atstovų, želdinius pašalino Trakų rajono savivaldybė.
„Patiksliname, kad dėl jūsų nuotraukose užfiksuotų tujų liepos pradžioje buvo pradėtas dar vienas tyrimas. Šie želdiniai augo valstybinėje žemėje, todėl savivaldybė buvo įpareigota pašalinti tujas ir jau atliko šiuos darbus, siekiant užtikrinti, kad žmonėms būtų lengviau pasiekti vandens telkinį“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Apie užtvertą ežero pakrantę vasarą informaciją perdavėme Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovai „Delfi“ tuomet teigė, kad dėl aptvėrimo sklypo savininkai jau pernai buvo patekę į inspektorių akiratį.
„Praėjusiais metais dėl Trakuose, Vilniaus Mažojoje g. 2, esančio sklypo buvo gauti keli skundai dėl to, kad praėjimas prie ežero yra užtvertas vieline tvora ir užsodintas erškėtrožėmis. Sklypo savininkams buvo duotas privalomasis nurodymas pašalinti kliūtis, kurios trukdo asmenims patekti ir judėti pakrante. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, vielinė tvora nuimta, krūmai išpjauti, sklypo bendrasavininkei buvo surašytas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda“, – teigė AAD atstovai.
Moteris žurnalistus ėmė filmuoti
Kai prie ežero atvykome spalio 16 d., praėjimas jau buvo galutinai atlaisvintas. Dabar iš abiejų pusių galima praeiti palei ežerą.
Tačiau „Delfi“ žurnalistus pamačiusi kieme buvusi moteris nieko nelaukusi išėjo iš aptvertos teritorijos į gatvę ir išsitraukusi mobilųjį telefoną ėmė filmuoti. Ji savo motyvų neaiškino ir nebendravo, tiesiog visą laiką sekiojo paskui ir filmavo. Kas ji yra, žurnalistams neprisistatė. Kai žurnalistai įlipo į savo automobilį ir jau ruošėsi išvažiuoti, moteris stovėjo toliau ir viską filmavo. Galiausiai ji pasišalino.
Aplinkosaugininkai „Delfi“ yra detalizavę, kokių pažeidimų yra nustatę pakrantės apsaugos juostoje. „Informuojame, kad pakrantės apsaugos juostoje vykdant jos tvarkymo darbus buvo sunaikinta žolinė augmenija. Sklypo savininkui buvo pasiūlyta gera valia atlyginti žalą, kuri sudarė 45,57 Eur. Žala buvo geranoriškai atlyginta, o asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu – sumokėti 150 Eur. Ši suma taip pat yra visiškai sumokėta“, – teigė AAD atstovai.
Statybos inspekcija įpareigojo daug ką nugriauti
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šiuo atveju atliko patikrinimą.
Jo išvados sklypo savininkas nepalankios. Jie įpareigoti daug ką nugriauti.
„Atlikus patikrinimą žemės sklype Vilniaus Mažoji g. 2, Trakuose, nustatyta, kad sklype pastatyta: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo aikštelė, terasa, šiltnamis ir kiemo aikštelė. Sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Patikrinimai buvo atliekami 2024-05-16, 2024-06-12, 2024-07-24“, – teigė Statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.
Taip pat jis įvardijo, kokius pažeidimus nustatė statybos inspektoriai.
„Kiemo aikštelė įrengta neturint statybą leidžiančio dokumento. Šiltnamis pastatytas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje. Terasa įrengta be projekto, suderinto su valstybiniu parku ir už draustinio apsaugą atsakinga institucija. Tvora, kurios aukštis 1,67 m., atraminės sienelės aukštis 0,68 m, plotis 0,2 m., pastatyta be suderinto projekto“, – aiškino R. Gorbačiovas.
Tiesa, savininkai dar turi sulaukti žinių ir dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.
„Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato teisėtumo nustatytų pažeidimų patikrinimas dar tęsiamas. Laukiame tam tikrų dokumentų, po kurių ir bus sprendžiama dėl galimo pažeidimo“, – teigė R. Gorbačiovas.
Galiausiai jis nurodė, kad savininkai įpareigoti neteisėtai pastatytus statinius nugriauti: „Savininkui surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl šiltnamio, terasos ir tvoros statybos statytojui surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus per 6 mėnesius.“
Daugiau apie tai skaityti galite paspaudę čia.
Pažeidimai padaryti kultūriniame draustinyje
Registrų centro duomenimis, šio sklypo plotas yra 0.1376 ha. Nekilnojamojo turto registre 2024 m. liepos 30 d. atsirado žyma dėl savavališkos statybos.
„Delfi“ su sklypo savininke susisiekti nepavyko. Jeigu pavyktų gauti jos komentarą, straipsnį papildysime.
Teritorija, kur užfiksuoti pažeidimai, yra saugoma valstybės. Registrų centre nurodyta, kad tai yra kultūrinis draustinis. Jis įregistruotas remiantis Vyriausybės nutarimu. Regia.lt nurodo, kad konkrečiai tai yra Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis (konservacinė funkcinio prioriteto zona). Šią saugomą teritoriją prižiūri Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje saugoma istoriškai susiklosčiusi Trakų miesto planinė erdvinė struktūra, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visuma. Draustinio plotas – 107 ha.
Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų ir Užtiltę.
Šis draustinis apima Trakų miesto dalį, kuri vadinama didžiuoju miestu. Statybos kultūriniame draustinyje yra griežtai reglamentuotos ir joms galioja tam tikri standartai.