Miške statybos draudžiamos
Molėtų rajone, Paluokesos kaime, esančios Aplinkkelio gatvės sklypas atsiremia į istoriškai svarbų Luokesų ežerą. Jo dydis – 32677 ha. Pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Iš 32677 ha žemės sklypo žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 12384 ha. Tačiau didžiausia sklypo dalis yra miško žemė – 19571 ha. Ir čia reikia pabrėžti, kad miške statybos draudžiamos.
Taip pat šiame sklype stovi dar sovietmečiu – 1975 m. – pastatyta pirtis. Tačiau šis nedidelis statinys gerokai nutolęs nuo ežero.
Registrų centro duomenimis, sklypas ir pirtis priklauso Kęstučiui Šėžai.
Be to, žurnalistams apsilankius ežero pakrantėje, pastebėjome, kad miške atsirado nedidelis namas. Miškas gerokai praretintas, o mišo paklotę pakeitė pjaunama žalia veja. Galiausiai vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje taip pat matyti pokyčių: atvežta smėlio, galbūt buvo formuota ir pati pakrantė.
Ir čia reikia priminti, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiami bet kokie darbai.
Liepto įrengimas nederintas
Atvykę pamatėme ir lieptą. Svarbu paminėti, kad lieptas, Regia.lt duomenimis, įrengtas kultūros paveldo teritorijoje – Luokesų senovės gyvenvietėje. Kultūros paveldo departamentas nurodo tokį šios teritorijos amžių: „I t-mečio prieš Kr. vid. – II p.“
Departamentas taip pat išsamiai aprašė šios teritorijos vertingąsias savybes: „Objekto teritorijoje buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos – poliai ar jų liekanos (dvi į dumblėtą ežero dugną viršūnėmis iki 2,8–4,25 m gylio sukaltų medinių nuo 7–10 cm iki 15–20 cm storio polių grupės: viena iš jų, sąlyginai rytinė, esanti arčiau gyvenvietės šonų, dviem polių eilėmis lyg lanku juosia ją iš PR, R ir Š pusių, o kita, esanti ties polių lanko viduriu, kurioje poliai sukalti tankiau, yra lyg stačiakampio pavidalo ir PV dalyje jungiasi su pirmąja grupe; poliai gaminti iš gana įvairių lapuočių medžių ir iš pušų; daug polių išlaužyta ir išvartyta pavasario ledonešių metu, daugelis supuvę ar apipuvę per ilgą laiką ir likusi tik iki 0,4 m aukščio nuo dugno arba dugno grunte esanti dalis, išlikusios polių dalys suinventorintos ir jų planigrafija nustatyta 2000 m. povandeninio žvalgymo ir 2007-2011 m. ir 2014 m. archeologinių tyrinėjimų metu).
Žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas (Luokesų ežero Š pakrantės sekluma, besitęsianti nuo kranto R kryptimi link ežero ŠR dalyje esančios didesnės salos; seklumos dugnas gana lygus, iki 1,1-1,9 m gylio, padengtas jame susikaupusiu dumblu; FF Nr. 1-6; priedas 4; TRP; 2016 m.); kultūrinis sluoksnis (ežero seklumos dugne susiformavęs nuo 25-35 cm iki 85-95 cm storio kultūrinis sluoksnis su horizontaliomis medinėmis konstrukcijomis, jų dalimis ar liekanomis, degėsių priemaišomis, židinių akmenimis ir su archeologiniais radiniais; 36,2 kv. m plotas ištirtas 2004 m., 2007-2011 m. ir 2014-2015 m. povandeninių archeologinių tyrinėjimų metu; FF Nr. 7, 8; 2016 m.).“
Kaip tik dėl šios vietovės išskirtinumo sklypo savininkas prieš įrengiant lieptą turėjo gauti Kultūros paveldo departamento leidimą.
Vis dėlto KPD atstovė Jūratė Mičiulienė Delfi nurodė, kad toks leidimas nebuvo išduotas.
„Išsiaiškinome, kad 2018 m. į tuometinį KPD Utenos skyrių (dabar jis vadinasi Panevėžio-Utenos) buvo kreiptasi dėl leidimo statyti polinį tiltą. KPD Utenos skyrius leidimo nedavė“, - nurodė J. Mičiulienė.
Anot jos, KPD atstovai dėl šio atvejo atliks patikrinimą.
„Informuojame, kad dalis Luokesų ežero teritorijos yra Kultūros vertybių registre unikaliu kodu 27104 registruoto Luokesų senovės gyvenvietės archeologinio ir povandeninio kultūros paveldo vertingųjų savybių pobūdį turinčio kultūros paveldo objekto teritorija, kuri nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-11-08 aktu Nr. KPD-VL-1017.
Norint ežere įrengti lieptą reikia gauti ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. NŽT atstovas Ruslanas Golubovas teigė, kad tokio leidimo nėra.
„Informuoju, kad šiam lieptui NŽT nėra išdavusi leidimo. Dėl šio atvejo atliksime patikrinimą“, – nurodė R. Golubovas.
Kai jau išsiaiškinome su lieptu, pereikime prie miško reikalų. Delfi su klausimais kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą. Jos paklausėme, ar šiame sklype buvo išduota kokių nors leidimų kirsti mišką.
Taip pat pasidomėjome, ar statiniui miško žemėje buvo rengtas miškotvarkos projektas.
Į šį klausimą gavome štai tokį atsakymą: „Vidinės miškotvarkos projektas buvo rengtas miško valdai, numatant joje įrengti 5 stogines bei kitą rekreacinę įrangą – laužavietę, kūdrą, lauko tualetą, sporto aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl Jūsų nurodyto objekto atitikimo VMT patvirtintam miškotvarkos projektui su jame suprojektuota rekreacine įranga, sprendimą turėtų priimti Aplinkos apsaugos departamentas.“
Miške atsirado namas
Patikrinimą vietoje jau atliko Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai.
„Panevėžio miškų kontrolės skyrius <...> 2022-08-26 atliko apžiūrą privačiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2792-1395, esančiame Molėtų r. sav., Luokesos sen., Paluokesos k. Atlikus sklypo apžiūrą nustatyta, kad prie pranešimo pridėtų nuotraukų ir pranešimo aprašyme minima gretima privati valda, kurios unikalus Nr. 4400-4159-2750.
Atlikus valdos, kurios unikalus Nr. 4400-4159-2750 patikrinimą nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba yra išdavusi leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Kitos ūkinės priemonės privačioje miško valdoje vykdytos vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu.
Pagal pranešime pateiktą informaciją sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2792-1395, esančiame Molėtų r. sav., Luokesos sen., Paluokesos k. apžiūros metu nustatytas miško išteklių naudojimo pažeidimas, savavališkai miško žemėje įrengiant suoliukus su laužaviete, dėl pažeidimo bus vykdomas tolimesnis tyrimas. Sklype, kurio unikalus Nr. 4400-4159-2750 miškų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta“, – Delfi informavo Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeušas Ablačinskis (Tadeuš Ablačinskij).
Nors ir buvo klausta apie miške išdygusį statinį, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai savo atsakyme Delfi apie jį neužsiminė.
Dėl statinio miške kreipėmės ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jos paklausėme, ar jis atsirado nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo, kad dėl šio atvejo bus atliktas tyrimas.
„Reaguodama į šį pranešimą, Statybos inspekcija atliks patikrinimą Jūsų nurodytu adresu. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos Jus atskiru pranešimu“, – nurodė R. Kėkštienė.
Delfi ieškojo būdų, kaip susisiekti su sklypo savininku, tačiau viešojoje erdvėje nepavyko rasti jo kontaktų. Todėl kreipėmės per feisbuko paskyrą. Vis dėlto į siųstus klausimus atsakymų negavome.