E.Zingeris: Lietuvos „įstojimą“ į SSRS pripažinusios šalys turi šį sprendimą atšaukti

Lietuvai minint vardo paminėjimo tūkstantmetį, konservatorių-krikdemų parlamentaras Emanuelis Zingeris siūlo kreiptis į Švediją bei dar keletą Lietuvos inkorporavimą į SSRS pripažinusių valstybių ir prašyti, kad jos viešai atšauktų tokį pokario metais priimtą sprendimą. „Per Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį aš formuluočiau tokį siūlymą: mes turėtume viešai kreiptis į negausias vyriausybes, kurios pokario metais buvo pripažinusios sovietų valdžią Baltijos šalyse, kad jos įvertintų ir atšauktų, jeigu tai įmanoma, neteisėtus politinius sprendimus, pripažinusius Sovietų Sąjungos valdžią pavergtoms Baltijos tautoms“, - DELFI sakė E. Zingeris.

Pasak Lietuvos Seimo nario, vieša švedų deklaracija, kad pokario metais Švedijos vyriausybės pripažintas Baltijos valstybių inkorporavimas į SSRS buvo klaida, neturėtų jokių finansinių pasekmių – Švedija nėra nusavinusi Lietuvos aukso rezervų, tad apie kompensacijas negali būti net kalbos.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas sako, kad atšaukti Baltijos valstybių inkorporavimo į SSRS akto nereikia, mat Švedija yra pripažinusi atkurtąsias Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes. Tačiau teisininkas pabrėžia, kad atsiprašymas už tokį aneksijos pripažinimą būtų ne pro šalį, juolab, kad nuo sovietų į Švediją bėgusius Baltijos šalių piliečius švedai grąžindavo atgalios – traktuota, kad jie yra SSRS piliečiai.

Tūkstantmečio proga – prašysime atgailos?

E. Zingerio nuomone, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga Lietuvą turėtų kreiptis į Švediją, kad ši atšauktų pokario metais priimtą sprendimą, kuriuo pripažino, jog Baltijos valstybės „įstojo“ į SSRS.

„Tai nėra politinė romantika, tai yra realūs dalykai“, - teigė konservatorius-krikdemas ir pripažino, kad Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nebalsavo už Lietuvos, Švedijos ir Rusijos susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje būtent todėl, kad švedai buvo de jure pripažinę Lietuvos aneksiją.

„Viena iš pusių (Švedija – DELFI) nori remtis ta linija, kuri buvo nubrėžta sovietų laikais ir savo pareiškime nori atsiremti į sovietinius susitarimus. Tokiu būdu į sutartis pro užpakalines duris įslenka sovietinio juridinio paveldo šešėlis“, - sakė parlamentaras.

Seimo nario tvirtinimu, prašymas pripažinti, kad prieš beveik penkis dešimtmečius priimtas teisės aktas buvo klaida, neturėtų jokių finansinių pasekmių – Švedija nėra nusavinusi Lietuvos aukso rezervų, su šia valstybe, skirtingai nei su Italija, nevyksta derybų dėl kompensacijų už prarastą Lietuvos valstybės turtą ar jo grąžinimą natūra.

„Tai nieko nekainuoja, nes tai nesusiję su jokiomis kompensacijomis, Švedija nėra nusavinusi jokio mūsų turto, nieko mums neskolinga, skirtingai nei Italija, kuri iki šiol nėra išsprendusi mūsų pagrobtos ambasados grąžinimo klausimo“, - kalbėjo E. Zingeris, primindamas sovietams atiduotą buvusį Lietuvos ambasados Romoje pastatą, vadinamą „Villa Lituania“.

D.Žalimas: reikia ne dokumento atšaukimo, o atsiprašymo

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento D. Žalimo teigimu, tarp Vakarų valstybių Baltijos šalių aneksiją yra pripažinusios tik Švedija, Olandija bei iš dalies Suomija. Panašų sprendimą – pripažinti Baltijos valstybių inkorporavimą į SSRS, 1974 m. priėmė ir Australija, mat tais metais rinkimus šioje šalyje laimėjo leiboristai. Tačiau jau po metų sprendimas buvo atšauktas, o australai laikėsi okupacijos nepripažinimo politikos.

„Švedija – tai ryškiausias pavyzdys, o Nyderlandai ir Suomija laikėsi neaiškios pozicijos“, - teigė teisininkas.

Tačiau D. Žalimo teigimu, švedų derėtų prašyti ne atšaukti pokario metais priimtą sprendimą, o už jį atsiprašyti. „Atšaukti, tai ką jau... Juk pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę“, - svarstė teisininkas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad tarptautinės teisės požiūriu Švedijos sprendimas pripažinti Baltijos valstybių aneksiją buvo neteisėtas, nes „kiekviena valstybė turi pareigą nepripažinti aneksijų, įvykdytų jėga“. „Šioje vietoje Švedija pažeidė savo pareigą, ji pripažino neteisėtą aktą kaip teisėtą. Dabar praktiškai derėtų atsiprašyti, o apie kompensacijas kažkokias vargu ar būtų galima kalbėti, nes, mano žiniomis, jie aukso rezervus lygtai grąžino“, - sakė VU docentas.

D. Žalimo nuomone, kreiptis dėl kompensacijos galbūt galėtų tik pavieniai Lietuvos piliečiai, kurie nuo sovietų bėgo į Švediją ir buvo grąžinti atgalios, mat buvo laikomi SSRS piliečiais. „Visus tuos, kurie pabėgo iš Baltijos šalių grąžino rusams, priešingai nei kitos Vakarų šalys. Nes kitos Vakarų šalys jų nelaikė sovietų piliečiais, o švedai laikė, tai grąžino juos atgal. Bet ten daugiausia latvių ir estų buvo“, - pasakojo teisininkas.

DELFI primena, kad SSRS Lietuvą okupavo 1940 m. birželio 15 d. Tų pačių metų liepos 14-15 d. surengti fiktyvūs rinkimai į Liaudies Seimą, kuris savo ruožtu paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Tas pats scenarijus kartotas ir kitose Baltijos valstybėse.