Pirmiausia aplanko mamą
Klinikinis psichologas praktikas, dėstytojas, TV ir radijo laidų vedėjas, unikalios knygos apie psichologinius ir meilės kompleksus autorius A. Kaluginas – buvęs kaunietis. Nors Andrius teigia esąs didmiesčių žmogus ir geriau jaučiasi Sankt Peterburge, Romoje ar Berlyne, laikinoji sostinė jam sukelia daug šiltų prisiminimų. „Kaunas − mano gimtinė. Čia gimiau, augau, baigiau mokyklą. Čia sutikau tikrus draugus ir pirmąją meilę. Iš jaukaus Kauno pakėliau sparnus į užsienio universitetą ir platųjį pasaulį. Iš kaunietiškų laikų fainiausia – pirmosios diskotekos, kuriose šėldavau jaunystėje, taip pat mėgdavau pasivaikščioti Ąžuolyne, Santakos parke, dažnai patraukdavau į Čiurlionio dailės galeriją“, – prisiminimais dalijosi garsus psichologas.
A. Kaluginui ir dabar dažnai tenka apsilankyti gimtajame mieste – Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje kas savaitę filmuojama laida „TV Pagalba“, kurioje galima išvysti ir jį, negailintį patarimų laidos dalyviams. Vis dėlto A. Kaluginas pirmiausia skuba ne į filmavimo studiją. „Pirmiausia aš stengiuosi aplankyti mamą, kuri gyvena Kaune ir yra tikra gimtojo miesto patriotė“, – neslėpė žinomas vyras.
Anot Andriaus, Kaunas – savotiškas miestas ir žavesio jam netrūksta. Kaip ir meilei... Būtent dėl kai kurių šio jausmo aspektų savaitraštis ir nusprendė kreiptis į jį.
Meilė – liga?
Prieš kelerius metus ne vienas nustebo išgirdęs, kad Pasaulio sveikatos organizacija meilei (ar į ją panašiai būsenai) suteikė ligos kodą – F-63.9. Raidė F išduoda, kad šis nuostabus jausmas priskiriamas psichikos sutrikimams...
„F-63.9 kodas (Nepatikslintas įpročių ir potraukių sutrikimas) nebūtinai reiškia meilę. Nemanau, kad meilė tiesiogiai galėtų būti įvardijama kaip liga, – skuba raminti specialistas. – Priežastis visai paprasta: niekas iki šiol nežino, kas yra toji meilė. Nėra vieno moksliškai patvirtinto apibūdinimo, nėra atlikta tikslių eksperimentų. Šis jausmas pasižymi skirtingu intensyvumu, todėl nemanau, kad tai galėtų būti liga. Tiesa, labai stiprus pradinių fazių įsimylėjimo jausmas, kai žmogui dėl meilės objekto sukasi galva ir emocijos aptemdo protą, tikrai gali turėti įvairių F kodų požymių.“
Po tokių teiginių, ko gero, dažnam ims kirbėti klausimas, tai kaipgi derėtų įvardyti šį – vienų dievinamą, kitų nekenčiamą – jausmą?
„Meilė yra unikali ir subjektyvi, kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Žinoma, tikra meilė rauna stogą, bet tai – nuostabus jausmas, suteikiantis be galo daug džiaugsmo“, – gražių žodžių meilei apibūdinti negailėjo pašnekovas.
Ilgai ir laimingai
Muilo operos ir vaikystėje skaitytos pasakos tikino, kad tikra meilė nugali visas kliūtis, ir, palikusi užnugary įvairių „piktųjų luizų chuanitų“ kėslus, tęsiasi ligi mirties valandos. Ar to galima tikėtis ir realybėje, kuri dažniau nei rožėmis klota barščių puodais ir neskalbtomis kojinėmis?
Svajoti gana lengva, kur kas sunkiau – mokėti tinkamai elgtis, kai svajonė išsipildo. Be abejo, A. Kaluginas turi receptą ir šiam atvejui.
„Pats geriausias meilės variklis – kada žmonės girdi vienas kitą. Tačiau, kad išgirstų visai nebūtina rėkti. Priešingai, kartais net visai nereikia žodžių. Pavyzdžiui, fantastiškai pasimylėję arba sėdėdami apsikabinę ant jūros kranto ir stebėdami saulėlydį, įsimylėjėliai dažniausiai jaukiai tyli. Mylėdami, žmonės ne tik klausosi, bet yra tokie atviri, kad gali išgirsti net intonacijas ir pauzes, suprasti kontekstą bei už žodžių slypinčias emocijas. Tokią dviejų žmonių sąveiką aš vadinu tikruoju intymumu. Meilę liudija ne gražūs žodžiai ar veiksmai: mano nuomone, mylimas žmogus yra tas, su kuriuo gali komfortiškai tylėti. Tai nereiškia, kad tu neturi jam ko pasakyti, tai reiškia, kad netgi pauzė yra miela, nes tvyro jausmai, kurie viską užpildo. Tai ir yra amžinos meilės receptas – jeigu išmoksite komfortiškai kartu patylėti ir jaustis saugiai, ramiai bei gražiai, vadinasi, jūsų amžina meilė turi šansų“, – sėkmingų ilgalaikių santykių paslaptį atskleidė psichologas.
Šventė dviem
Visi puikiai pamename istoriją apie geraširdį Romos vyskupą, nepaisiusį imperatoriaus draudimo ir slapta tuokusį jaunus įsimylėjėlius. Deja, šv. Valentinas buvo nuteistas myriop, o vasario 14-ąją, kai jis atsisveikino su šiuo pasauliu, mes švenčiame (gerai pagalvojus, tai atrodo kiek makabriška) Meilės dieną.
„Per Valentino dieną žmonės nori nustebinti, sugalvoti kažką superhyperoriginalaus. Kada šnekame apie meilę, prisiminkime Kalėdas. Kalėdų žavesys yra paprastume: susėsk su šeima prie stalo, pagamink gardžią vakarienę, jaukiai susitvarkyk namus, pasakyk žmonai, kad ją myli. Ta pati taisyklė galioja ir vasario 14-ąją. Kartais užtenka pabūti kartu su mylimu žmogumi, atidėti darbus, suplanuoti vakarienę ir tiesiog pasakyti „Aš tave myliu“. Tai yra paprasta, bet tai yra svarbiausia“, – baigdamas pokalbį patarimų nešykštėjo Andrius.
Nepatikslintas įpročių ir potraukių sutrikimas – F-63.9
Paslaptingasis susirgimas F-63.9 išties turtingas simptomų. Ligonius kamuoja galvos skausmai, nuotaikos svyravimai, nemiga, aukštas kraujospūdis. Negana to, neįmanoma pabėgti nuo įkyrių minčių, vis besisukančių apie meilės objektą.
Nuolat galvojant apie savo išrinktąjį ar išrinktąją sutrinka kvėpavimas, susiaurėja smegenų kraujagyslės, o dėl deguonies trūkumo gali prasidėti haliucinacijos. Be to, meilė, anot Niujorko psichiatrijos instituto profesoriaus Michaelio Lebowichiaus, turi ir autizmo bruožų.
Ypač nepasisekė tiems, kurių meilė liko be atsako. Kaip nustatė minėto instituto mokslininkai, ištyrę pusantro tūkstančio įsimylėjusių jaunuolių, išgyvenančiųjų dėl nelaimingos meilės nervinė būsena yra tiek pakitusi, kad jų elgsena gali tapti nekontroliuojama. Šie nelaimėliai gali griebtis agresijos, pakelti ranką prieš save ar kitus.
Tai – dar ne viskas: tie patys JAV mokslininkai priėjo prie išvados, kad meilė yra užkrečiama liga, prilygstanti masinei psichozei.
Jeigu beskaitydami šį straipsnį nusistatėte diagnozę, o kūne pradėjo bėgioti baimės šiurpuliukai, galite nurimti – gydytis reikia tik ypač sunkiomis meilės formomis sergantiems žmonėms. Tiesa, gydymas gali trukti ilgokai ir nebūti itin malonus: meilės ligoniams taikoma ta pati terapija kaip ir gydant nuo azartinių lošimų priklausomybės ar obsesinio kompulsinio sutrikimo.