„Aš manau, kad karui Sirijoje nėra karinio sprendinio. Pajėgumai, kuriuos pasitelkia tarptautinė bendruomenė ir kurie apima visas Europos Sąjungos šalis ir pačią Europos Sąjungą, kaip tokią, nėra karinio pobūdžio, bet labiau humanitarinio, diplomatinio“, - sako F. Mogherini.
JAV žvalgyba pastaruoju metu pranešė apie sunkiosios ginkluotės, tankų ir jūrų pėstininkų perdislokavimą iš Rusijos į Sirijos Latakijos sritį. Maskva taip pat kelia klausimą, kad kova prieš ISIS Sirijje ir Irake negali būti laimėta be Sirijos prezidento Basharo al-Assado pagalbos. Rusija niekuomet neslėpė remianti B. al-Assado režimą ir tarpininkavo tarp Vakarų ir režimo.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neseniai pranešė, kad Vašingtonas norėtų, jog Rusija ir Iranas atvestų B. al-Assadą prie derybų stalo.
F. Mogherini savo ruožtu tikisi diplomatinio sprendimo Sirijos pilietiniame kare, kuriame įsitraukę tokie veikėjai kaip ISIS, Al-Nusra frontas, B. al-Assado pajėgos, įvairios kurdų grupuotės.
Sirijos pilietinis karas tapo pagrindiniu migrantų srauto katalizatoriumi į Europos Sąjunga. Pilietinio karo metu iš namų buvo išvaryti apie 12 mln. sirų, iš kurių apie daugiau nei 4 mln. įsikūrė aplinkinėse valstybėse – Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake, 7,6 mln. tapo pabėgėliais pačioje Sirijoje, šimtai tūkstančių plūsta į Europą.
„Po ketverių su puse metų mes turime rasti politinius argumentus režimo pasikeitimui Sirijoje“, - sako F. Mogherini.
Jos nuomone, politiniam dialogui galėtų pasitarnauti neseniai pasiektas Vakarų šalių susitarimas su Iranu, kuris irgi yra Sirijos B. al-Assado režimo rėmėjas.
Klausiama apie sprendimą dėl pabėgėlių klausimo, F. Mogherini minėjo, kad antradienį susitinka šalių narių vidaus reikalų ministrai ir tikimasi, kad jie apsispręs dėl migrantų, atvykusių į Europą, dalybų.
Vyriausioji įgaliotinė kalbėjo apie Europos Sąjungos narių atsakomybę už rūpinimąsi pabėgėliais.
„Prieš dvi dienas buvau Nigeryje – vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – ir ten priglausta šimtai tūkstančių pabėgėlių, taigi mes regime ir savo vaidmenį mums europiečiams, turtingiems, stipriems, dideliems. Tai nėra neįmanoma“, - sako F. Mogherini.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere interviu vokiškajam „Spiegel“ šeštadienį teigė, kad Europos Sąjunga neturėtų būti pabėgėlių skirstyti remdamasi kvotų sistema, bet turėtų nustatyti didžiausią skaičių žmonių, kuriais gali pasirūpinti.
Tačiau F. Moherini sako, kad Europa apskritai turi susikoncentruoti į didesnį paveikslą, nors pabrėžė Europos atsakomybę akcentuodama pabėgėlius po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau ji kartu sakė, kad reikia susitelkti ir į ekonominių migrantų srautų reguliavimą, jų sugrąžinimą ir vystomąjį bendradarbiavimą skurdžiausiose pasaulio valstybėse, iš kurių ir plūsta ekonominiai migrantai.
„Skaičiai – tik viena smulki problemos dalis. Taip, ji svarbi, bet, tikiuosi, išspręsime ją rytoj“, - teigė F. Mogherini.
DELFI primena, kad kvotų sistemai nepritaria Rytų Europos valstybės – Lenkija, Vengrija, Slovėnija ir Slovakija. Baltijos šalys didelio nepritarimo neišsakė, tačiau Lietuvoje politinis elitas dažnai užsimena, kad dalijimasis pabėgėliais nesprendžia problemos iš esmės.