„Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus?“ – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškime.
„Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų, silpnumą, jų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi“, – tvirtina F. Kukliansky.
Anot jos, akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, jie primeta savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą.
F. Kukliansky išreiškė viltį, kad valstybės vadovai įvertins naujos atminimo lentos pakabinimą ir imsis deramų veiksmų.
„Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: „Kaip gerai, kad esu
našlaitis...“. Aš irgi noriu pasakyti: „Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs į Šiaulių getą“, – rašoma pareiškime.
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabinta ir atidengta atminimo lenta prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai.
Daugiau nei du dešimtmečius ant bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai buvo nuimta liepos pabaigoje sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Jis teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.