Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigas ėjęs 23 metų Norbertas Gotautas pagrįstai buvo apkaltintas ir pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Už tai, kad be jokios priežasties smurtavo prieš du sulaikytus vyrus, teismas jam skyrė 120 MGL (6 tūkst. eurų) dydžio baudą, kurią į valstybės biudžetą nurodė sumokėti per metus.
Be to, N. Gotautui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje.
Pasak teismo, nusikalstamais vyriausiojo patrulio veiksmais buvo pakenkta ne tik nuo fizinio pareigūno smurto nukentėjusiems asmenims, bet ir „svarbiausios valstybės asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančios institucijos – Lietuvos policijos autoritetui“.
„N. Gotautas iškraipė Policijos įstatyme numatytas policijos funkcijas ir veiklos principus, savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Policijos įstatymo nuostatas, reikalaujančias laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus, panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti ir pan., ir tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą, pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, nes buvo sudarytas įspūdis, jog prievartą prieš asmenis policijos pareigūnai gali panaudoti bet kokiu atveju“, – baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjo Arūno Budrio pirmininkaujama teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistas pareigūnas padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. sausio 2 d. vakarą sostinės policija gavo pranešimą apie Trinapolio g. daugiabutyje nuolat sklindantį triukšmą, taip pat buvo įtariama, kad čia girtaujantys asmenys vartoja narkotines medžiagas. Į šį pranešimą sureagavo du policijos ekipažai, kurių viename buvo ir N. Gotautas. Kartu su pareigūnais tą vakarą patruliavo ir televizijos laidos „Farai“ operatorius.
Į iškvietimo vietą atvykę pareigūnai susidūrė su dviem agresyviai nusiteikusiais triukšmadariais – esą jie „muistėsi, stumdėsi, stangrino rankas, spardėsi ir nevykdė teisėtų reikalavimų“, todėl prieš vieną jų buvo panaudotas elektrošokas, o po to nuspręsta juos sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Vyrams antrankiais buvo surakintos rankos už nugaros ir jie išvesti iš buto – pareigūnai, sulaikyti triukšmadariai ir televizijos laidos operatorius į pirmąjį aukštą nusileido liftu. Kai po vieną įtariamųjų pareigūnai vedė iš lifto, prie jo stovėjęs N. Gotautas be jokios priežasties šiems sudavė po vieną smūgį į pilvo sritį.
„Nu skriaudikas“, – pamatęs, kaip kolega be jokios priežasties smogė įtariamiesiems, nusišypsojo vienas N. Gotauto kolega. Tai buvo užfiksuota vaizdo įraše, kurį iš operatoriaus išsireikalavo vėliau ikiteisminį tyrimą dėl smurto pradėjusi prokuratūra. Į juos dėl neteisėtų patrulio veiksmų kitą dieną po sumušimo kreipėsi sulaikyti vyrai. Tačiau niekas nelabai norėjo tikėti tokiu pasakojimu, kol nepamatė vaizdo įrašo – praėjus trims mėnesiams po incidento smurtavęs pareigūnas laikinai buvo nušalintas nuo pareigų.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pareigūnas nepripažino kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų ir tikino, kad sulaikytieji lifte esą buvo labai neramūs, keikėsi, stumdėsi ir net įžeidinėjo pareigūnus.
„Paprašiau nutraukti neteisėtus veiksmus, bet jie nevykdė šių teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, todėl kaip taktinį veiksmą, kurio mokė policijos mokykloje, prieš sulaikytuosius panaudojau fizinę prievartą – norėjau, kad būtų saugu juos konvojuoti“, – sakė N. Gotautas.
Tokius jo parodymus iš esmės patvirtino teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei kartu liftu važiavęs vaizdo operatorius, nors ikiteisminio tyrimo metu per apklausą jie tokių aplinkybių nebuvo nurodę. Tuo metu sulaikyti vyrai teigė, kad lifte jokio konflikto nebuvo – vienas nukentėjusiųjų tikino, kad jis lifte nebuvo agresyvus, negrasino pareigūnams, nesimuistė, nekeiksnojo jų ir „nešvokštė jiems pro dantis“, o kartu sulaikytas jo draugas paaiškino, kad lifte nieko nevyko. „Man atrodo, kad lifte jokių žodžių nebuvo“, – sakė jis.
Teismas peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotos aplinkybės prieš vyrams lipant į liftą ir jam nusileidus ir atsidarius jo durims, kuomet N. Gotautas ir sudavė iš lifto išvedamiems sulaikytiesiems po vieną smūgį į pilvą. Kas vyko pačiame lifte, neužfiksuota.
„Iš vaizdo įrašo matyti, kad išvedant nukentėjusiuosius iš lifto jie lifte stovi nusukti veidu į lifto sieną, nugara į policijos pareigūnus, rankos surakintos antrankiais už nugaros, – nurodė teismas. – Vaizdo įraše užfiksuota, kad lifte viduryje stovintis pareigūnas dešine ranka laikydamas vieną vyrų veda priešais save link lifto durų, kurio abi rankos už nugaros, praeinant pro N. Gotautą, stovintį prie lifto durų, šis pakelia kairę ranką ir kumščiu suduoda smūgį į pilvo sritį. Po smūgio vyriškis susiriečia ir iš lifto išeina bei eina pasilenkęs. Kitą sulaikytąjį, kurio abi rankos už nugaros, pareigūnas laiko už kairės rankos ir veda priešais save. Jis eina tiesiai, tačiau kuomet praeina pro lifto dešinėje prie durų stovintį N. Gotautą, šis pakelia kairę ranką ir kumščiu suduoda vieną smūgį į pilvo sritį, tada jis pasilenkia ir toliau eina pasilenkęs.“
Pasak teismo, iš operatoriaus daryto vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad stambaus kūno sudėjimo vyriškį vedantis pareigūnas, išėjęs iš lifto atsisuka į N. Gotautą ir jam pasako: „Nu skriaudikas“ bei šypteli.
Tiesa, N. Gotautas bandė įrodinėti, kad fizinę prievartą prieš sulaikytus įtariamuosius buvo būtina panaudoti ir ji esą buvo adekvati ir proporcinga, dėl to nebuvo padaryta žala nei valstybei, nei policijos prestižui, nes buvo elgiamasi laikantis teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo.
„Atsižvelgęs į konkrečią situaciją ir manydamas, kad asmuo gali netikėtai užpulti ar sprukti, pasirinkau tinkamą taktinę stovėseną bei esant būtinybei pagrįstai panaudojau fizinės prievartos veiksmus, – nurodė N. Gotautas. – Manau, kad vykdant sulaikytųjų konvojavimą iki tarnybinio automobilio bei nepaklūstančių teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams asmenų atžvilgiu, kurie įžeidinėjo policijos pareigūnus, grasino juos atleisti, muistėsi, turėjau teisę panaudoti fizinės prievartos veiksmus, nesukėlusius jokių padarinių jų sveikatai“, – pabrėžė patrulis.
Tačiau ir su tokiais jo teiginiais nesutiko teisėjai – N. Gotautui suduodant po smūgį į pilvą sulaikytieji pareigūnams nesipriešino ir jokios grėsmės jiems nekėlė.
„Policijos pareigūnas, taip pat ir policijos patrulis, tam tikrais atvejais gali panaudoti prievartą, – pabrėžė teisėjai. – Prievartos panaudojimo atvejai ir sąlygos yra numatyti Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, principus, uždavinius ir funkcijas, taip pat pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas reglamentuojančiuose teisės aktuose. (…) Pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, tai yra, pvz., saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi); užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms ir kt.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma.“
Pasak teisėjų, N. Gotauto suduoti smūgiai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jų orumą.
„Nors veiksmai, kuriais buvo piktnaudžiaujama truko trumpai, buvo atlikti greitai, tačiau pažymėtina, kad N. Gotautas tokius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko eidamas vyriausiojo patrulio pareigas, kitų pareigūnų ir netgi laidos „Farai“ operatoriaus, kuris dalį veiksmų užfiksavo vaizdo kamera, akivaizdoje, dėl nagrinėjamo įvykio buvo padaryti Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimai, dėl N. Gotauto veiksmų tiesiogiai nukentėjo net du fiziniai asmenys, N. Gotautas nukentėjusiesiems smūgius sudavė veikdamas tiesiogine tyčia – aiškiai suvokdamas, kad nukentėjusiųjų (surakintų antrankiais už nugaros ir visiškai nesipriešinančių) elgesys nekelia grėsmės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai ir kad tokie veiksmai yra priešingi tarnybos interesams“, – nurodė Vilniaus apygardos teismas, pažymėdamas, jog pareigūnas pagrįstai buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Teisėjai bylą nagrinėjo apeliacine tvarka – nuosprendį skundė ne tik N. Gotautas, prašęs priimti išteisinamąjį nuosprendį, bet ir prokuratūra, kurios atstovai įsitikinę, kad pareigūnui buvo skirta per švelni bausmė. Prokurorai prašė pareigūnui skirti 240 MGL (12 tūkst. Eur) baudą, nustatant 2 metų jos sumokėjimo terminą. Tačiau teismas abu apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus.