Vienas turtingiausių verslininkų
E. Skrabulis ne tik vadovauja federacijai, bet tuo pačiu yra ir verslininkas. Registrų centro duomenimis, jis yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas ir tarybos narys. Šiai federacijai jis vadovauja nuo 2001 metų.
Taip pat jis yra Nacionalinės sporto federacijų asociacijos valdybos pirmininkas. Šių metų kovą ši organizacija pakeitė pavadinimą. Iki tol ji vadinosi Lietuvos olimpinių federacijų asociacija. Gegužės mėnesį asociacijos vadovu tapo Edis Urbanavičius.
Abi šios sporto reikalais besirūpinančios organizacijos įsikūrusios tuo pačiu adresu – Vilniuje, Kareivių gatvėje 6. Tačiau prie šio adreso mes dar sugrįšime.
Kaip matyti Registrų centro Juridinių asmenų registre, E. Skrabulis yra susijęs ir su nemažai verslų. Jis yra UAB „Cosma metal“ valdybos narys. Taip pat jis yra UAB „Gemini holdingas“ valdybos pirmininkas ir akcininkas, UAB „Martas group“ ir UAB „Martas ir partneriai“ valdybos pirmininkas. Be to, UAB „Cosma statyba“ eina valdybos nario pareigas. Ir galiausiai yra UAB „Eskom“ valdybos pirmininkas.
Pastarajai įmonei šiame tyrime skirsime daugiausia dėmesio. Bet prieš tai dar svarbu paminėti, kad jis yra dviejų užsienio juridinių asmenų valdymo organų narys.
Šios organizacijos: Vokietijos bendrovės „Cosma Holding GmbH" atstovybė ir Vokietijos bendrovės „Cosma Handelsgesellschaft mbH" atstovybė.
Alfa.lt sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše E. Skrabuliui skirta 44 vieta. Reitinge nurodoma, kad jo turtas 2019 metais siekė 94 mln. eurų.
„Pradinį kapitalą verslininkas ir sporto funkcionierius susikrovė iš prekybos metalais buvusios SSRS šalyse, vos sugriuvus sovietinei santvarkai jis Diuseldorfe (Vokietija) įkūrė „COSMA Holding GmbH“. Įmonė veikia iki šiol.
Per karantiną sportininkus nuvežė į Palangą
2020 metų kovą dėl karantino įsigaliojo tvarka, kad visi grįžę į Lietuvą iš užsienio turi būti priverstinai izoliuojami įvairiose šalies miestų savivaldybių patalpose – į tokią situaciją pateko ir dalis lengvaatlečių, iš Turkijos nusileidusių Vilniuje.
Tv3.lt tuomet pranešė, kad lengvaatlečiams buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Šie buvo išvežti į Palangą. Portalo žurnalistų duomenimis, tuokart į Lietuvą grįžo šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, trišuolininkė Diana Zagainova, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė – iš viso 14 asmenų, skaičiuojant sportininkus ir personalo narius.
Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas tąkart tv3.lt pakomentavo situaciją ir perdavė administracijos direktoriaus Povilo Poderskio atsakymą į šį klausimą: „Nepaleidome (sportininkų, aut. past.), o federacija jiems išpirko atskirą viešbutį, suderino su visomis ministerijomis ir mes juos palydėjome į atskirą autobusą, į Palangą. Mes nelabai suprantame, kodėl daromos tokios išimtys, bet čia jau Vyriausybės, ne savivaldybės, sprendimas“.
Tuo metu LLAF prezidentas E. Skrabulis tv3.lt patvirtino, kad sportininkai buvo apgyvendinti „Vanagupės“ viešbutyje, su kuriuo federacija turi sutartį. Čia yra užtikrintos visos saugumo priemonės ir tinkamas atletų izoliavimas, tvirtino E. Skrabulis.
Federacijos vadovo teigimu, jeigu jis nebūtų pasirūpinęs atletų saugumu ir leidęs jiems gyventi su nepažįstamais žmonėmis savivaldybės patalpose, savęs negalėtų laikyti prezidentu. Pasak jo, visas sportininkų pervežimas į Palangą buvo suderintas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybe.
„Mes išpirkome viešbutį, neprašome, kad dengtų išlaidas. Mes gelbstime sportininkus, negalime jų paleisti vieno tarp penkių nepažįstamų“, - tv3.lt 2020 metais teigė E. Skrabulis.
Viešbučiui Palangoje vadovauja sutuoktinė
Vis dėlto Delfi išsiaiškino, kad E. Skrabulio šeimą ir Palangoje veikiantį viešbutį „Vanagupė“ sieja verslo ryšiai.
Dabar pats metas grįžti prie jau minėtos įmonės „Eskom“.
2010 m. gegužės 10 Registrų centrui įmonės pateiktame akcininkų sąraše E. Skrabulio pavardės jau nebuvo.
UAB „Eskom“ Registrų centrui nurodo tokį veiklos tikslą: „Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla.“ Be E. Skrabulio šiuo metu įmonės valdyboje yra Ewout Johannus Maria Sloof iš Nyderlandų Karalytės ir Michael Pawlowski iš Vokietijos.
Naujausiais Registrų centro duomenimis, šiuo metu įmonė turi tris akcininkus – juridinius asmenis, veikiančius užsienio šalyse: Aviator Holding SA, Kickstar B. V., Oslo Inter Invest LTD.
Tačiau šioje istorijoje ypatingai svarbi detalė yra tai, kad E. Skrabulio sutuoktinė Jurgita Skrabulienė yra UAB „Eskom“, kuri valdo viešbutį „Vanagupė“, direktorė. Ji šias pareigas eina nuo 2002 metų.
Kalbant apie šią įmonę ir vėl reikėtų prisiminti adresą Vilniuje – Kareivių gatvė 6. Tačiau prie to dar prieisime.
Viešbučiui sumokėtą sumą laiko komercine paslaptimi
Kaip matyti Registrų centro Juridinių asmenų registre, J. Skrabulienė, kaip ir jos sutuoktinis, taip pat yra verslininkė. Registrų centras nurodo, kad ji yra UAB „Martas ir partneriai“ valdybos narė, UAB „Sporto bazė“ vadovė.
E. Skrabulio sūnus Martas Skrabulis taip pat glaudžiai susijęs su verslu ir sportu. Registrų centro duomenimis, jis yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taryboje, Sostinės moterų krepšinio klubo valdyboje. Be to, jis yra sporto klubo „Cosma“ vadovas ir tarybos narys, UAB „Almart“, UAB „Cosma metal“, UAB „Gemini holdingas“, UAB „Martas ir partneriai“, VšĮ „Fullgazz“ valdybos narys.
Kitas E. Skrabulio sūnus Kostas Skrabulis taip pat įtrauktas į šeimos verslą. Jis yra sporto klubo „Cosma“ taryboje, UAB „Cosma metal“ valdyboje, vadovauja UAB „Gemini holdingas“. Be to yra, šios įmonės valdyboje. Su juo susijusių įmonių sąrašas baigiasi UAB „Martas ir partneriai“. Jis priklauso šios įmonės valdybai.
Taigi, šiuo metu jau aišku, kad UAB „Eskom“ valdomas viešbutis „Vanagupė“ Lietuvos lengvosios atletikos federacijai teikia apgyvendinimo paslaugas ir gauna už tai pinigus. Kad šis viešbutis turi sutartį su federacija, žurnalistams yra patvirtinęs pats E. Skrabulis.
Ir čia reikia priminti, kad Lietuvos sporto federacijos nemenką finansavimą gauna iš valstybės.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atstovė Vilija Smilgevičienė Delfi išsamiau paaiškino lengvaatlečių apgyvendinimo E. Skrabulio sutuoktinės vadovaujamame viešbutyje aplinkybes.
„Lietuvos lengvosios atletikos federacija 2020 metų kovo mėnesį, prasidėjus karantinui, dėjo visas pastangas, kad legvaatlečiai, tuo metu esantys treniruočių stovyklose užsienyje, galėtų grįžti namo. Taip pat buvo pasirūpinta ir 14 sportininkų ir trenerių komanda, tarp kurių buvo 4 olimpinės rinktinės lengvaatlečiai ir 2 jų treneriai, stovyklavusia sporto treniruočių stovykloje Turkijoje. Federacija suorganizavo šių sportininkų grįžimą į Lietuvą ir, bendradarbiaujant su viešbučiu „Vanagupė“ geriausiems lengvaatlečiams ir treneriams užtikrino saugias saviizoliacijos sąlygas minėtame viešbutyje už priimtiną, žymiai žemesnę, negu rinkoje siūlomą, kainą.
Federacija džiaugiasi ir didžiuojasi tuo, kad, gerbdama savo sportininkus, apsaugojo juos nuo dar didesnio viruso pavojaus ir nepaliko jų likimo valiai tuo metu priimamų chaotiškų ir sveiku protu nesuvokiamų SAM sprendimų fone. Iš ties tai buvo labai teisingas sprendimas apgyvendinti šiuos lengvaatlečius „Vanagupės“ viešbutyje, kuriame buvo sudarytos visos sąlygos saugiai 14-os dienų saviizoliacijai. Laikantis saviizoliacijos reikalavimų, sportininkai, nors iš dalies, bet galėjo tęsti ir sportinio pasirengimo darbą“, - nurodė federacijos atstovė.
Delfi klausė, kiek federacija sumokėjo viešbučiui už sportininkų viešnagę. Tačiau šios atstovai kategoriškai atsisakė įvardyti konkrečią sumą.
„Kiek buvo sumokėta viešbučiui už saviizoliacijos laikotarpį, yra komercinė federacijos ir viešbučio sutarties informacija. Galima pakartoti, kad už saviizoliacijos paslaugas buvo sumokėta žymiai žemesnė kaina, negu tuo metu siūloma rinkoje ir federacija už šią paslaugą sumokėjo iš savo nuosavų, sponsorinių lėšų“, - teigiama Delfi atsiųstame atsakyme.
Taip pat klausimų turėjome ir UAB „Eskom“ valdomam viešbučiui. Tačiau šis į pateiktus klausimus neatsakė.
Sudaryta sutarčių ir su kitomis Skrabulių šeimos įmonėmis
Kiek ir kokios vertės sutarčių Lietuvos lengvosios atletikos federacija yra sudariusi su UAB „Eskom"? Kiek iš viso federacija už suteiktas paslaugas yra sumokėjusi UAB „Eskom"? Tokius klausimus uždavėme Lietuvos lengvosios atletikos federacijai. Tačiau ši konkrečių atsakymų nepateikė.
„UAB „Eskom” (viešbutis „Vanagupė“) yra ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos partneris ir yra sudarytas didelis skaičius paramos sutarčių su šia bendrove. Įmonė remia federaciją ne vien teikdama savo paslaugas, bet ir svaria finansine pinigine išraiška, pervesdama į federacijos sąskaitą žymias sumas. UAB „Eskom“ yra viena pagrindinių federacijos paramos teikėjų ir mes esame patenkinti, turėdami ilgametį, patikimą paramos teikėją, kas, mūsų manymu, šiuo metu nėra dažnas atvejis“, - teigiama V. Smilgevičienės pateiktame atsakyme.
Atsakydama į klausimą, kiek iš viso federacija viešbučiui yra sumokėjusi už suteiktas paslaugas, ji teigė, kad tai yra konfidenciali informacija.
„Tai yra konfidenciali informacija. Suderinti paslaugų įkainiai su UAB „Eskom“ ir gautų paslaugų vertė yra dviejų šalių susitarimai ir mes, vadovaudamiesi sudaryta sutartimi, neturime teisės jų viešinti. Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad federacija vakarų Lietuvoje naudojasi ne vien viešbučio „Vanagupė“ paslaugomis. Tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje yra eilė apgyvendinimą teikiančių įmonių, su kuriomis Lietuvos lengvosios atletikos federacija sėkmingai bendradarbiauja jau daug metų“, - teigė V. Smilgevičienė.
Be to, klausėme, ar Lietuvos lengvosios atletikos federacija yra sudariusi sutarčių su šiomis įmonėmis, kurios susijusios su J. ir E. Skrabuliais: „Sporto oazė", „Martas ir partneriai", „Cosma metal", „Gemini holdingas", „Martas group", „Cosma statyba". Jei yra sudaryta sutarčių, kokia jų vertė?
V. Smilgevičienė pripažino, kad sutarčių yra.
„Lietuvos lengvosios atletikos federacija yra sudariusi naudingų paramos gavimo sutarčių su keletu iš jūsų paminėtų įmonių. Jau eilę metų federacijos gaunamos kitos lėšos, taip pat ir lėšos, gaunamos pagal paramos gavimo sutartis, sudaro 15-20 proc. viso federacijos biudžeto“, - nurodė federacijos atstovė. Tačiau konkrečių įmonių ir sutarčių vertės ji neįvardijo.
Federacija rizikų nemato
Taip pat domėjomės, ar su šiomis įmonėmis, įskaitant ir UAB „Eskom", sutarčių yra sudariusi Nacionalinė sporto federacijų asociacija, kurios valdyboje yra E. Skrabulis?
Tačiau federacija atsakymo nepateikė: „Šis klausimas yra adresuotas ne lengvosios atletikos federacijai.“
Be to, norėjome sužinoti, kaip E. Skrabulis vertina situaciją, kai jo vadovaujama federacija perka paslaugas iš įmonių, kurios susijusios su jo šeimos nariais? Ar tokiu būdu nėra painiojami vieši ir privatūs interesai?
Atsakymą pateikusi federacija dėl to jokių rizikų teigia nematanti: „Naudojantis šia proga, galime perduoti federacijos prezidento nuomonę, kad federacija elgiasi teisingai, pagrįstai ir naudingai lengvosios atletikos labui, pirkdama aukšto lygio paslaugas savo geriausiems sportininkams už gerokai žemesnes, negu rinkoje siūlomas, kainas.“
Šiuo metu federacijos gali tam tikrus pirkimus vykdyti be viešųjų pirkimų. Tačiau galbūt reikėtų įvesti korekcijų, kad federacijų pirkimai turėtų vykti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kai reikėtų skelbti konkursą ir viešinti pirkimų laimėtojus? Tokį klausimą uždavėme federacijai.
„Federacija ir jos vadovas pritartų nuomonei, kad federacijų vykdomi pirkimai už valstybės lėšas galėtų vykti pagal viešųjų pirkimų įstatymą“, - teigė V. Smilgevičienė.
Federacija patalpas nuomojasi iš su Skrabulių šeima susijusios įmonės
Na o dabar grįžkime prie jau minėto adreso Vilniuje – Kareivių gatvė 6. Registrų centro Juridinių asmenų registre matyti, kad Lengvosios atletikos federacija ir Nacionalinė sporto federacijų asociacija yra įsikūrusi Vilniuje, Kareivių g. 6. Tuo metu Nekilnojamojo turto registre matyti, kad šiame sklype esančių statinių savininkas yra UAB „Martas ir partneriai". E. Skrabulis yra šios įmonės valdybos narys ir taip pat vadovaujamas pareigas eina abiejose minėtose federacijose.
Atsižvelgiant į tai, paklausėme, ar abi organizacijos nuomojasi patalpas iš UAB „Martas ir partneriai". Federacija pripažino, kad patalpos tikrai nuomojamos iš šios įmonės. Tačiau nuomos kainos ji nesutiko įvardyti.
„Lengvosios atletikos federacija jau daugiau nei 10 metų nuomojasi patalpas iš UAB „Martas ir partneriai“. Pastatas, kuriame nuomojamos patalpos, yra patogioje miesto vietoje, kokybiškai įrengtas su visa reikalinga infrastruktūra. Biuras erdvus ir tenkina visus federacijos poreikius. Nuomos kaina yra žymiai mažesnė, negu kainos, esančios biurų nuomos rinkoje. Kaip jau buvo minėta, sutarties finansinė išraiška yra dviejų šalių sutarimas ir ši konfidenciali informacija nėra atskleidžiama“, - nurodė V. Smilgevičienė.
Delfi su paklausimu kreipėsi ir į įmonę „Martas ir partneriai“. Ši įmonė neatsakė į klausimus, susijusius su nuomos kaina.
Dauguma įmonių registruotos tuo pačiu adresu
Rengdami šį žurnalistinį tyrimą peržiūrėjome Lietuvos lengvosios atletikos federacijos 2020 metų finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą. Jame nurodyti tokie 2020 m. federacijos finansavimo šaltiniai: biudžeto tikslinės lėšos 593557 Eur, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansinė išmoka – 646972 Eur, Europos lengvosios atletikos asociacija – 12901 Eur. 2020 m. gauta parama – 48700 Eur, gauta parama GPM 2 proc. – 656 Eur. Taip pat ataskaitiniais metais gauta nario ir stojamojo mokesčių – 3400 Eur.
Ten pat nurodytos ir federacijos pardavimo pajamos. Jos 2020 metais siekė 105809 Eur. Pajamos už suteiktas paslaugas sudarė 4109 Eur, reklamos pajamos – 82339 Eur, pajamos už prekes – 19361 Eur. Grafoje „kitos pajamos“ nurodyta: licencijos mokestis – 12920 Eur, valiutos kurso pasikeitimo pajamos – 92 Eur.
Per ataskaitinį laikotarpį federacija gavo 49356 eurų paramą. Iš jos 40000 skyrė jau minėta UAB „Eskom“, kuri valdo viešbutį „Vanagupė“. Taip pat 7500 eurų skyrė sporto klubas „Cosma“, susijęs su Skrabulių šeimos verslais. UAB „Ekoproduktas“ federacijai skyrė 1200 eurų paramą.
Nacionalinės sporto federacijų asociacijos valdybos narys taip pat yra ir E. Skrabulis. Delfi jos vadovo E. Urbanavičiaus paklausė, ar Nacionalinė sporto federacijų asociacija yra pirkusi paslaugų ir yra pasirašiusi sutarčių su UAB „Eskom" valdomu viešbučiu „Vanagupė“. Taip pat klausėme, ar asociacija perka kokių nors prekių ir paslaugų iš įmonių, susijusių su E. Skrabulio šeimos verslais. Tačiau E. Urbanavičius į šiuos klausimus atsakymų nepateikė.
Ir čia reikia pažymėti, kad Kareivių g. 6, Vilniuje, registruotos ne tik abi šios sporto organizacijos. Čia registruota ir dauguma su Skrabulių šeima susijusių įmonių ir kitų organizacijų: UAB „Cosma metal", UAB „Gemini holdingas", UAB „Martas ir partneriai“, UAB „Cosma statyba“, UAB „Eskom“, Vokietijos bendrovės „Cosma Handelsgesellschaft mbH" atstovybė, Vokietijos bendrovės „Cosma Holding GmbH" atstovybė, Sostinės moterų krepšinio klubas, sporto klubas „Cosma“, UAB „Almart“, UAB „Sporto oazė“.
Ministerija viešbučiui sumokėtų sumų nežino
Su tam tikrais klausimais Delfi kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Teiravomės, ar ministerija suderino, kad pandemijos metu, 2020 m., iš Turkijos grįžę sportininkai būtų perkelti į viešbutį „Vanagupė“?
Jie teigė nežinantys, kiek federacija sumokėjo viešbučiui už suteiktas paslaugas: „Ministerija neturi informacijos apie tai, kiek federacija mokėjo už sportininkų apgyvendinimą, kokia yra federacijos ir minėto viešbučio ar įmonės sutarčių vertė. Federacijos tokioms išlaidoms gali naudoti nuosavas ar rėmėjų lėšas, už kurias neprivalo atsiskaityti ministerijai.“
Kaip nurodė ministerija, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos 2021 m. vykdomai aukšto meistriškumo sporto programai finansuoti iš valstybės biudžeto šiemet iš viso skirta 706 484 Eur.
Pagal www.lengvoji.lt pateikiamus duomenis, planuojamos Lengvosios atletikos federacijos 2021 m. lėšos siekia 1,5 mln. eurų.
„Už savo finansų valdymą federacijos pirmiausia atskaitingos savo nariams. Taip pat, gaudamos dalį lėšų iš valstybės, už jas yra atskaitingos valstybei“, - teigė ministerijos atstovai.
Ar, ministerijos nuomone, nereikėtų keisti tvarkos, kad federacijos paslaugas pirktų viešųjų pirkimų būdu? Taip būtų skelbiami konkursai ir jų laimėtojai. Į šį klausimą ministerija atsakė štai taip: „Dalis organizacijų jau dabar vadovaujasi viešųjų pirkimų taisyklėmis, nes atitinka „perkančiosios organizacijos“ apibrėžimą, ir perka paslaugas viešųjų pirkimų būdu.
Šiuo metu yra rengiama Sporto rėmimo fondui skirta „neperkančiųjų organizacijų“ vykdomų pirkimų tvarka, kurioje bus numatyta, kaip tokios organizacijos turės atlikti pirkimus, atsiskaityti už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Ją patvirtinus, ši tvarka bus pritaikoma ir aukšto meistriškumo sporto programas vykdančioms sporto organizacijoms.“
Norėtų daugiau atsakymų nei abejonių
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas taip pat skiria finansavimą sporto federacijoms. Kaip tik dėl to LTOK taip pat turėjome keletą klausimų.
Jo atstovė Lina Motužytė teigė, kad LTOK neturi galimybių kištis į federacijų veiklą. „LTOK neturi teisės kištis į sporto federacijų veiklą, tai padaryti gali tik atitinkamos valstybės institucijos. Todėl atsakyti už federacijas ir vertinti jų sandorių pagrįstumo bei naudos sportininkams negalime“, - teigė L. Motužytė.
Anot jos, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai 2020 metais LTOK skyrė 769 tūkst. 672 eurus. Šios lėšos – pagalba federacijai rengiant sportininkus olimpinėms žaidynėms. Už gautas lėšas visos sporto federacijos LTOK pateikia numatytas finansines ataskaitas, kuriose atsiskaitoma tik už LTOK skirtų lėšų panaudojimą.
„Kokią Lietuvos lengvosios atletikos federacijos biudžeto dalį sudaro LTOK skirtos lėšos, atsakyti negalime, tokių duomenų neturime. Tačiau visos sporto federacijos biudžetą ir ataskaitas privalo pateikti savo internetinėje svetainėje. Aukšto meistriškumo programų finansavimas aprašytas ŠMSM svetainėje.
Eilę metų dedame visas pastangas, kad klausimai, susiję su sporto finansavimu, turėtų daugiau atsakymų nei abejonių, o skaidrumas taptų ne tik deklaracija, bet ir realybe“, - dėstė L. Motužytė.
Reikėtų antikorupcinių saugiklių
Lietuvos lengvosios atletikos federacijoje susiklosčiusią situaciją paprašėme įvertinti „Transparency International" Lietuvos skyriaus. Šios organizacijos iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė pateikė savo vertinimą.
„Kai kalbame apie sportą, norisi, kad ne tik sportininkai varžytųsi sąžiningai, bet ir kad juos atstovaujančios federacijos laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atsakyti į klausimą, kokia federacijos veiklos dalis yra skirta viešiesiems interesams, taip pat papildomai įvertinti, kokia jos dalis yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir kaip tos lėšos yra panaudojamos. Visgi, nenustebčiau, jeigu visuomenei ar patiems sporto atstovams kiltų klausimų, ar tai, kad federacijos vadovo verslai susiję su federacijai teikiamomis paslaugomis, neiškreipia konkurencijos ir iš tikrųjų yra gaunamos geriausios paslaugos pagal kainos ir kokybės santykį“, - sakė I. Dunčikaitė.
Anot jos, sporto organizacijoms reikėtų pagalvoti apie papildomus antikorupcinius saugiklius.
„Manau, kad daugiau dėmesio galėtume skirti ne tik galimiems susitarimams sporte, su lažybomis susijusioms korupcijos rizikoms, bet ir pačių sporto organizacijų gebėjimui įsivertinti galimas grėsmes ir įsidiegti antikorupcinius saugiklius. Pavyzdžiui, jos galėtų nusimatyti visapusiškai saugius pranešimų kanalus. Taip pat, sporto federacijos galėtų siekti didesnio skaidrumo skelbdamos savo finansines ataskaitas atvirų duomenų formatu bei viešindamos veiklos ataskaitas, o įstaigos, asmenys, kurie remia jų veiklą, - skatinti jas tai daryti. Mano nuomone, skaidrumas ir atskaitingumas didina pasitikėjimą bei kuria organizaciją ir taip užtikrinta efektyvesnį ir tvaresnį jos veikimą“, - teigė I. Dunčikaitė.