Akademikas audringai reagavo į Vyriausybės sprendimą: skelbiama, kad 94 mln. pasiskolintų eurų koronaviruso sukeltai krizei malšinti bus skirti švietimui, tačiau iš tikrųjų – pinigai paskirstyti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui, iš jų – tik pusantro milijono eurų numatyta paskirstyti mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui. Valdžią A. Lašas iškeiksnojo angliškai: „Taip, už vieną sušiktą milijoną, kurio ministerija pati negali surasti, bet suranda 94 mln. eurų ant betono. F**k you guys!!“
„Delfi“ kalbintas A. Lašas pastebėjo, jog šiandien, deja, daugelis linkę labiau koncentruotis į formą, bet ne turinį. „Taip patogiau, lengviau. Nebuvo gilintasi, kodėl kilo pasipiktinimas. Ir dėl švaistomų milijonų neaiškiems tikslams nė vieno nekvietė į etikos komisiją“, – sakė jis.
Su etikos sprendimo esme nesutinka
Dekanas tikino šį etikos sprendimą priimantis, tačiau nesutinka su jo esme, išdėstytais argumentais. „Darau tam tikras išvadas. Savo feisbuko profilyje nebenurodau darbovietės, kad nebūtų akivaizdžių sąsajų. Mano asmeninė nuomonė, nebūtinai turi sutapti su darbdavio“, – apie savitus bandymus apsidrausti kalbėjo jis.
Tačiau dekanas prisipažino, jog jam pačiam tai dar nelabai pažįstama teritorija. Apskritai, kol kas dar nėra aiškių precedentų, kaip elgtis – erdvė neapibrėžta. „Universiteto tikslai visiškai kitokie nei
verslo įmonės ar korporacijos. Esminis skirtumas – jis nesiekia pelno, vieno įvaizdžio, o kaip tik bando sutelkti bendruomenę, kuri rūpinasi naujų žinių, tiesos paieška, kritiškai vertina aplinką“, – vardijo skirtingus kriterijus A. Lašas.
Aišku, galima nesutikti su vienokiomis ar kitokiomis pasirinktos kritikos formomis. Tačiau visi pastebime – nenorminė leksika egzistuoja, tam tikras socialinis tabu kai kada sulaužomas. „Aš lygiai taip pat matau savo elgseną. Nepateisinčiau savęs, jei keikčiausi kalbėdamas kažką neadekvataus. Yra momentų, kai gali išsakyti savo nuomonę stipriau, bet ji turi būti pagrįsta, argumentuota. Šio principo stengiuosi laikytis“, – sakė dekanas.
Tačiau ar jis nesijaučia nubaustas labiau už nuomonę, o ne keiksmažodį? „Manau, kad tai susiję su keiksmažodžiu ir mano sąsaja su universitetu. Turiu reprezentuoti savo fakultetą. Visgi suvokimas, kad mano reprezentacinė funkcija yra absoliuti, taikoma visais atvejais, visuose kontekstuose – skamba problematiškai. Esu ne tik fakulteto dekanas, bet ir tėvas, pilietis, draugas... Mano socialinių vaidmenų yra daug daugiau – nenoriu, kad pastarasis užimtų visą mano gyvenimą, visą komunikacinį lauką“, – kalbėjo pašnekovas.
Universiteto erdvėje A. Lašas yra sprendimus priimantis vadovas, atsakingas už darbuotojus, studentus. „Organizacijos viduje skirtingi galios santykiai. Čia vartoti tokios leksikos negaliu, nes čia visai kiti, daug jautresni dalykai. Tačiau kaip pilietis galiu viešai reaguoti į visuomenės reiškinius ir valdžios sprendimus“, – nė kiek neabejojo pašnekovas.
Dėstytojus nori paversti alaviniais kareivėliais
Jis pastebėjo bendras tendencijas: universitetai eina link korporatyvinio modelio. Valdysenai tokie principai esą tinka, tačiau išgyvenamumas, studentų pritraukimas neturėtų tapti įstaigos misija:„Grubiai tariant, pradedame kastruoti universitetą, kaip organizaciją, kurioje kaip tik turėtų būti daug įvairovės, skatinamas kritinis mąstymas, diskusijos. Apskritai kalbant, to ima trūkti. Iš universitetų dėstytojų ar profesūros tikimasi, kad jie bus tarsi nugludinti alaviniai kareivėliai, kurie kalbės tik tai, kas pasakyta, viską derins su viešųjų ryšių skyriumi. Taip neturėtų būti.“
Buvo laikai, kai žmonės vieni kitus smerkė už kitokias pažiūras, netgi skyrybas. „Dabar situacija kitokia, socialinės normos mūsų pačių kuriamos ir perkuriamos, nuolat testuojamos. Šis atvejis galbūt kažkiek prisidės prie diskusijų“, – vylėsi A. Lašas.
KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkė doc. Vaida Jonaitienė „Delfi“ sakė, jog A. Lašo pasisakymą feisbuke svarstė todėl, jog buvo gautas pranešimas.
Akademinės etikos kolegijos veiklą, įskaitant ir galimai padarytų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimą, reglamentuoja KTU Akademinės etikos kolegijos veiklos nuostatai. Atitinkami nuostatų punktai nustato, jog gavus pranešimą apie galimai padarytą akademinės etikos pažeidimą, kolegija turi pradėti tyrimą. Taigi, procedūras tokiais atvejais nustato universiteto vidiniai teisės aktai.
Nesilaikė etikos ir lojalumo principo
„Kiekvienu atveju sprendimai dėl galimai padarytų akademinės etikos pažeidimų priimami detaliai išnagrinėjus pareiškimą, išklausius galimai akademinį pažeidimą padariusį asmenį ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes“, – aiškino V. Jonaitienė.
Ji pabrėžė, kad A. Lašas yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas – viešas asmuo, todėl jam keliami aukštesni elgesio standartai: „Ne paslaptis, kad jis vienas labiausiai matomų viešojoje erdvėje universitetų atstovų. Pagal visuotiniai pripažįstamas etikos kodekso nuostatas nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų dekanas nesilaikė.“
Keiksmažodžių panaudojimas savo, kaip viešo asmens, socialinio tinklo paskyroje, V. Jonaitienės teigimu, yra netinkamas, nes pažeidžia KTU Akademinės etikos kodekse įtvirtintą Bendrąjį akademinės etikos Lojalumo principą.
„Delfi“ paprašytas pakomentuoti viešoje erdvėje pasklidusią informaciją advokatas Rokas Janauskas sakė, jog detaliai nesusipažinus su visais priimtais sprendimais ir jų argumentais situaciją išsamiai vertinti sunku. Tačiau žvelgiant bendrai, jo nuomone, tiek Lietuvos, tiek pasaulinė praktika rodo įmonių (įstaigų) siekius reguliuoti darbuotojų elgesį internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kiek tai susiję su įmonės reputacijos apsauga.
„Bet koks nepageidautinas informacijos pasirodymas socialiniuose tinkluose gali padaryti įmonei žalos ir sukelti nepageidaujamų padarinių. Paprastai žmonės labiau linkę tikėti neoficialia darbuotojų pateikta informacija nei oficialiais įmonės pranešimais“, – pastebėjo R. Janauskas.
Teisininko teigimu, vienas iš būdų įmonėms nuo to apsisaugoti – formuoti tokią organizacinę kultūrą, kurioje darbuotojai jaustų atsakomybę ir neskleistų neigiamos informacijos apie įmonę.
„Vien pozityvių priemonių gali nepakakti, todėl vis daugiau įmonių patvirtina gaires ar taisykles, skirtas padėti darbuotojams elgtis apdairiai, prisiimti atsakomybę už informacijos paskelbimą socialiniuose tinkluose, apibrėžti darbuotojų pareigą veikti rūpestingai, susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali pakenkti įmonės, jos darbuotojų ar klientų reputacijai, padaryti jiems žalos“, – aiškino jis.
Tokios priemonės esą įprastai apsiriboja infomacijos reguliavimu, kai ji yra susijusi su įmone, jos vardu darbuotojais, klientais, partneriais. „Iš kitos pusės, sunkiai įsivaizduojama, kad įmonė savo vidinėmis tvarkomis galėtų reguliuoti darbuotojų (asmenų) viešai reiškiamas pažiūras ar nuomonę vienais ar kitais visuomenės gyvenimo klausimais, nesusijusiais su įmonės reputacijos ar informacijos apsauga“, – pažymėjo advokatas.
Nuobauda už nuomonę – neproporcinga
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tam neturi būti kliudoma. Tokias teises, be kita ko, numato ir LR Konstitucijos 25 straipsnis. Taigi, naudodamasis saviraiškos laisve asmuo gali reikšti savo nuomone, vertinimą, bei kritiką vienu ar kitu klausimu. „Pažymėtina, kad saviraiškos laisvė taikoma ne tik informacijai arba idėjoms, kurios palankiai priimamos arba laikomos nepavojingomis ar nesvarbiomis, tačiau ir toms, kurios įžeidžia, sukelia pasipiktinimą ir kelia neramumus – tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir plačių pažiūrų principo reikalavimai, be kurių nebūtų ir demokratinės visuomenės“, – akcentavo R. Janauskas.
R. Janausko vertinimu, nuobaudos skyrimas darbuotojui už jo nuomonės paskelbimą – nesvarbu, politikos aktualijų, sporto varžybų ar „Eurovizijos“ rezultatų aptarimą (nesusijusios su darbdavio įmone) asmeninėje feisbuko paskyroje atrodo neproporcingai. „Vien tai, kad asmeninėje paskyroje prie kontaktinės informacijos buvo nurodyta darbovietė, neatrodo pakankamu argumentu teigti, kad asmuo išsakė ne savo nuomonę, o pateikė informaciją darbdavio vardu, išsakė darbdavio poziciją ar poziciją apie darbdavį“, –– kalbėjo jis.
Šiuo atveju, anot advokato, labiau reikėtų vertinti paskelbtos informacijos turinį – ar išsakyta informacija gali būti laikoma diskredituojanti ar žeminanti darbdavio vardą, įvaizdį ar reputaciją.
Dėl keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių panaudojimo darbdavys, R. Janausko teigimu, galėtų nustatyti vidiniuose dokumentuose konkrečiais elgesio normas darbovietėje. Pavyzdžiui, riboti necenzūrinės kalbos vartojimą darbovietėje, bendraujant su klientais ar kolektyve, darbovietės komunikacijoje. „Jeigu įmonėje galioja minėtos tvarkos ir taisyklės, tik tada konkretiems darbuotojams už nustatytus jų pažeidimus galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė. Tačiau tokie darbdavio ribojimai vargiai galėtų būti perkelti į žmogaus privataus gyvenimo sritį“, – patikino teisininkas.