Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 100 tūkst. kartų, šimtai juo dalijosi ir komentavo. Tiesa, nors vaizdo įrašas buvo skirtas moterims, juo dalijosi ir vyrai. Vienas jų – Donatas Kantakevičius.
Tad kas tokie yra Rasa Kaktytė ir Donatas Kantakevičius? Versle it žuvys vandenyje nardžiusi pora, kuri prieš kelerius metus užvėrė senojo gyvenimo duris ir ėmėsi naujos veiklos. Karalienes.lt įkūrėja Rasa dabar žadina moteryse karalienes, o vyrai.eu įkūrėjas Donatas padeda vyrams atsiverti ir puoselėti savo vyriškumą.
Iš Šiaulių kilusi, Mažeikiuose augusi, dešimtmetį užsienyje dirbusi, o dabar Vilniuje įsitvirtinusi Rasa DELFI pokalbiui pasikvietė į savo namus, išpuoštus gėlėmis, apstatytus karališkais baldais ir pripildytus muzikos bei tiršto smilkalų kvapo.
„Aš žadinu moteryse karalienės būseną“, – savo veiklą apibūdino Rasa ir prašė nevadinti jos mokytoja, nes ji ne moko, o padeda atsiskleisti. Ne mokytoju, o greičiau įkvėpėju, teisingiausia būtų pristatyti ir šalia įsitaisiusį jos vyrą Donatą.
– Rasa, įkvepiate moteryse karalienes, o Jūs, Donatai, padedate atrasti vyriškumą. Kas Jus pačius įkvėpė imtis šių veiklų?
Rasa: Gimiau labai mylinčioje šeimoje, kur mama labai save mylėjo. Prie namų mamytė turėjo daržą, sodą, tačiau, kiek atsimenu, kas kartą, pasikapsčiusi darže ar prie savo rožių, grįžusi namo darydavosi pedikiūrą ir manikiūrą. O vėliau – išsivirdavo puodelį kavos.
Ji visada rasdavo laiko išgerti puodelį kavos su draugėmis.
Ir plaukai... Kiekvieną rytą tvarkydavosi plaukus, dėvėdavo sijonus. Manau, kad mane mama tikrai labai įkvėpė.
Nors ji buvo kilusi iš ūkininkų šeimos, bet yra vienintelė moteris su aukštuoju išsilavinimu savo giminėje. Kai aš baigiau mokslus, o baigiau kaip viena geriausių moksleivių Lietuvoje, norėjau toliau studijuoti, o mama iš karto sakė: „Tik į Vilnių.“
Donatas: Vyro gyvenimas – procesas. Kaip identifikuoti, kada tu jau tapai vyru? Matai tai pagal pavyzdžius: kokia tavo šeima, koks tavo tėvas, kokia tavo aplinka.
Aš to ieškoti ir intensyviai padėti kitiems vyrams pradėjau prieš penkerius metus, nors ta savęs paieška trunka visą gyvenimą.
Vyrai visuose gyvenimo etapuose yra kitokie: ateina išmintis, supratimas, visai kitas suvokimas.
– Kiek laiko užsiimate šia veikla?
Rasa: Aš anksčiau pradėjau bendrauti su moterimis. Prieš ketverius metus įkūriau „Love and beauty“ – tai vestuvių organizavimas ir potyrių kupinos fotosesijos moterims. Moterys būna kažkokioje gyvenimo situacijoje, o kai norisi pokyčių, jos ateina į mūsų fotosesiją.
Gal kelerius metus buvo mama namuose ir pajuto, kad jai trūksta vidinės ugnies, arba nori išeiti dirbti, bet jaučia, kad reikia pastiprinti savo drąsą.
Mes sukuriame naują įvaizdį, fotografė tai užfiksuojame jos būseną ir išleidžiame moterį į naują etapą.
Dirbdama su moterimis pastebėjau, kad joms trūksta pasitikėjimo savimi. Tai – viso gyvenimo klausimas. Bet man neapsiverčia liežuvis sakyti, kad mokau moteris. Galiu būti tik pavyzdys, galiu būti šalia ir savo džiaugsmu įkvėpti kitą žmogų džiaugtis.
Mokymasis ir savęs pažinimas yra labai individualus procesas. Vienas kitam esame mokytojai. Visi esame dėl visų.
Tačiau yra vidinė vibracija. Kodėl moterys ateina pas mane? Jos nori džiaugtis. Moteris pasąmonėje galvoja, kad ateis pas mane ir aš jai suteiksiu džiaugsmo. Mes vienas kitą pritraukiame tokiomis vibracijomis.
Man atrodo, kad moterys Lietuvoje apskritai labai nori džiaugtis. Ir tai yra gerai. Pažvelgus į istorinius įvykius, galime prisiminti, kad po karo moterys irgi labai norėjo džiaugtis. Dabar buvo paaštrėjęs feminizmas, vėliau moterys ėmė norėti labiau sumoteriškėti, sijonus dėvėti, vaikščioti palaidais plaukais.
Moterys nori tiesiog džiaugtis.
O kadangi visiems atrodo, kad aš labai džiaugiuosi, tai ir esu šios bangos priešakyje, ant pirmos banglentės.
– Ką veikėte anksčiau, prieš šią veiklą?
Donatas: Dirbau pardavimuose, versle. Net 18 metų dirbau pardavimuose, įvairiose srityse. Padėdavau kompanijoms įvesti naujus produktus į Lietuvos ar užsienio rinkas.
Tai buvo labai įdomus darbas, nes tai darbas su žmonėmis, kompanijomis. Išmokau suprasti, kas yra vyriška kompanija, vyriškas ratas. Jis gali padaryti arba stebuklus, arba sugriauti.
Dirbdamas įmonėse pastebėjau vieną dalyką - jei sukurdavau komandą, kuri siekia bendro tikslo, turi bendras aiškias užduotis (nes vyrams labai reikia aiškumo) ir vienas kitą besąlygiškai palaiko, nebeegzistuoja jokia konkurencija. Tas pats ir su vyrais.
Vyrų stovyklose išbraukiamos visos pareigos, pasiekimai ir gimtadieniai. Lieka tik vardas ir pats vyras.
Rasa: Aš taip pat dirbau versle ir mėgavausi tuo procesu. Apskritai esu dėkinga, kad manyje yra tiek drąsos ir ugnies. Daug kartų keičiau gyvenimą. Smalsauju. Esu labai žingeidi. Tiek daug noriu patirti!
Visada sulaukdavau labai daug darbo pasiūlymų, todėl padėkojusi buvusiems darbdaviams sakydavau: „Mane kviečia, nebegaliu, suprask mane, man reikia važiuoti.“ Kai į mano CV, po dešimties metų darbo užsienyje, pasižiūrėdavo Lietuvoje, sakydavo: „Rasa, kiek tu pas mus padirbsi? Ar tau bus įdomu? Tau reikia tokių tolių, tokių projektų.“ O aš sakydavau, kad priimtų mane pusei metų, sutaria, sumą ir priimk mane pusei metų. Mes pasidžiaugsim, aš tau padėsiu.
Dirbau eksporto, pardavimų, verslo plėtros vadove. Buvau įmonių valdybos nare. Ir televizijoje esu dirbusi, ir Kazachstane, ir Dubajuje. Dariau daug visokių dalykų.
– Ar Jus galima vadinti verslininkais?
Rasa: Manau, kad mes tiesiog savimi pasitikintys žmonės. Jei žmogus pasitiki savimi, gali daryti bet ką. Atsikelia ryte ir pagalvoja: noriu daryti tai ir tai! Kai tu tiki – žalia šviesa yra įjungta, visa aplinka pradeda tikėti, o tikėjimas yra kaip cunamis. Visi padeda, visi eina paskui tave, nes drąsa, kaip sakė Vinstonas Čerčilis, yra pirmoji savybė, visos kitos seka iš paskos, kaip ir žmonės. Tu tiesiog tiki ir darai, todėl gali daryti bet ką.
Galiu drąsiai pasakyti, kad esu įsimylėjusi Ellen DeGeneres (JAV komikė, laidų vedėja, turinti savo šou – DELFI) ir tik laiko klausimas, kada aš atsidursiu jos laidoje arba susitiksiu su ja išgerti kavos.
– Su vyrais keliaujate į kalnus. Ko ten ieškote?
Donatas: Ir komandinio darbo, ir asmeninių patyrimų, ir individualaus susivokimo. Kaip gali suprasti, kas tu esi, sėdėdamas šitoje dėžutėje (pamoja ranka į savo butą)?
Dažniausiai vyrai sėdi ant fotelio, žiūri televizorių... Bet išeikite į gamtą, išsimaudykite upėje, ežere, užlipkite į kalną, pereikite džiungles. Žinote, kokia yra pati geriausia terapija vyrui? Prabėgti du kilometrus per džiungles visiškai nuogam ir rėkiant: „Aš esu laimingas.“ Tai išlaisvina ir grįžęs namo jis sau leis kur kas daugiau nei anksčiau.
– Kokie vyrai ir kokios moterys ateina pas Jus ir ko jie ieško?
Donatas: Labai įvairūs. Ateina daug verslininkų, vadovų, tarnautojų. Vienas protingas žmogus man yra pasakęs: „Žinai, Donatai, aš viską turiu, bet neturiu laimės.“ Visi ieško laimės.
(Ar tą laimę galima atrasti tik tada, kai pažįsti save?) Vyras pradeda jaustis laimingu tik tada, kai pamilsta save. Ne egoistiškai, o tiesiog tada, kai pamilsta save tokį, koks yra. Tada pradeda džiaugtis paprastomis akimirkomis.
Man pačiam, kai nėra to džiaugsmo ar energijos, kavos puodelis ir kruasanas man gali taip pakelti nuotaiką, kad galiu visą dieną būti pilnas energijos. Reikia sugebėti iš bet kokios smulkmenos padaryti sau džiaugsmą.
Mes, vyrai, mėgstame užsiimti labai dideliais projektais, bet pamirštame mažyčius. Mano žmonos šypsena ryte – pati geriausia dovana.
Rasa: Pas mane ateina fantastiškos moterys. Jauniausiai buvo 18-ka, vyriausiai tuoj bus septyniasdešimt.
Bet jei reiktų apibūdinti, kokios, tai turbūt tokios, kurios kelia klausimą „Kaip?“. Žmogus ieškoti pradeda tik tada, kai kyla klausimas „Kaip?“. Jei žmogui blogai, jis nieko neieško, jis būna aukos pozicijoje ir reikia, kad visi jį apipiltų meile, nes jis jau nebeturi resursų.
Man atrodo, kad aš ir iššaukiu tą reakciją. Žmonės mane pamato ir klausia: „Kaip jai tai pavyksta? Kaip?“ Tai ir ateina tos moterys su klausimu „Kaip?“.
– Ar pas Jus ateina ir garsūs žmonės?
Donatas: Yra žmonių, kurie yra žinomi, bet man nerūpi jo pareigos ar statusas. Ar kalnuose labai svarbu: tu politikas ar ne? Ar kalnuose tau padės tai, kad tu verslininkas? Ten taksi neišsikviesi, turėsi pareiti savo kojomis.
Rasa: Tai tik etiketės.
Donatas: Kai išeiname iš tų ribų „Aš“ ir liekame „Mes“, tada viskas paprasta. Vyrai su vyru apsikabinę sako: „Turiu bėdą, mane žmona palieka“. Ir tie vyrai apsikabinę kalbasi keturias valandas. Tai gražiausia akimirka, kokią gali matyti.
Rasa: Į kiekvieną žmogų žiūriu kaip į save. Nėra jokio komplekso užkalbinti labai daug pasiekusį žmogų, nes į j žiūriu kaip į save. Jei kalbamės su kitu žmogumi, tai pasikalbame su savimi, nes klausimai ir atsakymai visuomet verda mūsų viduje.
Visiems, kurie ateina pas mane ar pas Donatą, sakau, kad aš nieko negaliu išmokyti, galiu tik savo buvimu padėti. Visi klausimai jam kils viduje ir jam pačiam ateis atsakymai. Ir jie ateis tada, kada ir turi ateiti. Šito proceso nepaspartinsi. Priklauso, kiek žmogus leis sau patikėti savimi ir savo galia. Mes galime viską.
Mes dabar bendraujame ir mano realybė santykiauja su jūsų realybe. Ir tos moterys, kurios ateina, gyvendamos savo kūne, neturėjo žmogaus, kuris tai paprastai visą pasaulio galybę pasakytų. Aš juk nieko nemoku, tik papasakoju, kaip suprantu. Ir ji tada sako: „Rasa, bet kaip viskas paprasta!“ Taip, mieloji, tuoj įjungsiu latino muziką, einame pašokti!
– Jūsų rytai – greiti, ar leidžiate sau pasimėgauti lėtais rytais?
Donatas: Keliuosi penktą ryto. Manau, kad pats gražiausias mano rytas būna tada, kai pabūnu su savimi. Pabūnu su savimi, kol mano žmona miega ir ilsisi, pabūnu gamtoje, sportuoju, medituoju, einu į šaltą ledinį dušą.
Rasa: O paskui dar driežiukų meditacija (juokiasi). Mes kas rytą darome driežiukų meditaciją (nusijuokia). Ryte ant jo (pasižiūri į savo vyrą) krenta saulė, todėl aš ant jo visaip glaustausi. Tai mūsų driežiukų meditacija.
Žinote, kai turi bendramintį, taip pasikrauni vienas nuo kito. Gal ne tiek pasikrovimas, kiek džiaugsmas, kuriuo dalinamės. Nėra priežasties.
Apskritai gyvenime nėra nei priežasties, nei pasekmės. Gyvename absoliutaus potencialo kvantinėje erdvėje. Mėgaukimės.
– Kur semiatės įkvėpimo? Ar mėgstate pasislėpti nuo žmonių?
Donatas: Rytai yra mano pasislėpimas nuo visų ir buvimas su savimi. Aš ir vyrus mokinu labai aiškaus suvokimo – jei atsikeli ryte ir chaotiškai išbėgi, tai telefonas, vaikai, problemos... Visa diena taip prabėga, todėl vyrai jaučiasi nelaimingi. Mes mokomės rytą pradėti labai ramiai, vyrai išmoksta technikų, kurios padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir pasikrauti energijos visai dienai.
Tu ramus – tavo žmona rami, vaikai ramūs. Visa tai yra tavo atspindžiai.
Rasa: Man atrodo, kad aš nuolatos esu prisijungusi prie energijos šaltinio (nusijuokia). Tiek išorė, tiek vidus yra tos pačios realybės dvi pusės. Pailsiu tiek lepindama save iš vidaus, būdama vienumoje, tiek būdama tarp moterų.
Visada vyksta mainų programa. Kai moterys pradeda man dėkoti, visada sakau, kad jos nė neįsivaizduoja, kiek man davė. Kai viena su kita dalinamės dovanomis, visos gauname.
Tas pasikrovimas vėliau tęsiasi kelias dienas, nes įtampa buvo tokia aukšta!
Nereikia fanfarų ir fejerverkų. Nusipirk patį gražiausią puodelį, atsisėsk ant palangės, įsivyniok į rožinį apklotą ir gerk kavą, būk tame momente. Nebūtina medituoti ar daryti kažkokių ritualų.
Tiesiog būk: nori – skaityk knygą, nori – bėk, nori – pasižiūrėk kažkokią laidą, nori – paskambink moteriai, kuri yra linksma. Paprasti dalykai. Dėmesį reikia nukreipti į tuos dalykus, kurie gali tave pakylėti.
– Kokių reakcijų sulaukiate po susitikimų su vyrais ir moterimis?
Donatas: Man rašo žmonos ir dėkoja. Sako, kad vyksta stebuklai: vyras pradėjo anksti keltis, būna džiaugsmingas, į lovą ateina su šypsena, atneša kavos, gėlių, būna kupinas energijos, stebina vakarais.
Rasa: Sužaliavo šimtą metų gulėjęs rastas (juokiasi).
Donatas: Vyrai rašo apie finansus. Pavyzdžiui, kad pagerėjo finansinė padėtis, pradėjo du ar tris kartus daugiau uždirbti.
Rasa: Man viena moteris parašė, kad pažiūrėjo mano vaizdo įrašą ir kitą dieną į turgų dirbti išėjo pasipuošusi: su skrybėle, bateliais, kaip karalienės. Jos pelnas tą dieną buvo dvigubas.
Dabar ji kasdien rašo padėkos laiškus, nes jos pelnas vis auga. Ji yra džiaugsmo vibracijoje! Dabar žmonės ateina turguje su ja pasisveikinti, nes ji graži, ji šypsosi, ji turi gėlių. Taip mes ir pasikrauname.
– Ar brangu su Jumis susitikti?
Rasa: Konsultacija – 100 eurų.
Donatas: Aš daugiau organizuoju stovyklas ir keliones, todėl kainuoja labai įvairiai. Nuo 150 iki 500-600 eurų. Kas nori atsakymų ir laiko sau – skiria tiek. Viskas įmanoma, visos problemos yra tik galvoje.
Rasa: Žinote, kaip yra mano gyvenime, aš už nieką nebemoku. Man nereikia sukti galvos. Kur einu – visi manimi rūpinasi: išnuomoja automobilius, perka pietus. Žmonėms taip gera būti šalia, kad jie nori atsidėkoti kaip tik gali, kad aš su jais praleisčiau kuo daugiau laiko.
Tai paprasta, lengva ir jų gyvenimuose vyksta stebuklai: pajamos auga, jie jaučiasi pakylėti.
Žmonės, pajutę tą atsipalaidavimą, nori man siųsti energijos. O pinigai irgi yra energija, todėl jie siunčia man dovanas.
– Ar galite įvardyti po tris dalykus, kuriuos turi žinoti vyrai ir moterys?
Rasa: Pirmiausia, atsikėlus ryte už viską padėkoti. Sau padėkoti. Kaip sugebi. Komplimentas sau prieš veidrodį, padėka už viską, ką turi. Tarsi ryte užsidėtumėte dėkingumo karūną.
Atsiminti, kad nėra didesnės prabangos nei laisvė būti savimi. Daugiau darykite tai, ką norite. Ne tai, ką reikia atlikti, bet tai, kad kuo dažniau būčiau pasimėgavimo būsenoje, nes tada jų dar daugiau dauginsis.
Ir skleisti meilę kitoms moterims. Pasakyti komplimentą, padaryti kavos, pasakyti: „Mieloji, tu nuostabiai atrodai, nepamiršk ir rytoj priminti to sau prieš veidrodį.“
Donatas: Pirmiausia, vyrai, skirkite laiko sau. Labai dažnai pamirštate save, atiduodate save veikloms, šeimai, įvairiems projektams, gyvenimui, bet pamirštate, kad egzistuojate.
O rytiniai ritualai gražiausi tokie: atsikeli ryte, pasivaikštai po gamtą, nusimaudai upėje, pabūni su savimi, pagalvoji, ko nori, užsirašai neįgyvendintas svajones. Ir tada prasidės stebuklai. Stebuklai prasideda nuo mažų dalykų, nereikia kažkokio kosmoso.
– O kaip suprasti, kad jau esi moteris ar vyras?
Rasa: Jūs jau esate, visos! Galime būti kuo tik norime. Mes tiek daug ieškome, bet viskas yra mumyse. Kai mes patys esame prisipildę, atsisukę į save, tada ta laiminga moteris atsibunda ir ką ji nori daryti? Pasidalinti ta meile.
Dėl to, kai mano vyras grįžta iš Vingio parko pasportavęs, jis lenda į lovą būti pamylėtas, paglobotas, apkabintas. Jis ateina to paties – duoti: apkabinti, pagloboti, pamylėti ir pasakyti švelnų žodį.
Donatas: Vyras pirmiausia supranta, kad yra vyras, kai gimsta su įrankiais. Tai vienas identifikatorius.
Anksčiau, senovėje, būdavo tokie vyrų įšventinimai. Paaugliai gaudavo tam tikrą iniciaciją, kad perėjo iš berniuko į vyrą. Ir šiuolaikiniai vyrai, kuriems trisdešimt ar keturiasdešimt metų, atrodo, kad jie vis dar likę tame amžiuje: keturiolika, trylika, dvylika.
Ką palinkėčiau vyrui, kad jis pasijaustų vyru? Padaryk ką nors tokio beprotiško, ko niekada gyvenime sau neleistum. Reikia pereiti tokią ribą ar atlikti užduotį, kurios nė vienas draugas, nė vienas aplinkinis niekada nesugebėtų. Čia ir bus tavo iniciacija.
Rasa: Niekas taip „neveža“ gyvenime kaip gyvenimas. Ir kai tu darai naujus dalykus – gyveni. Kai nori saugumo, sustingsti ir sakai: „Aš turėsiu tą ir tą, apsistatysiu, man bus saugu ir aš čia gyvensiu.“ Tada prasideda mirtis.
Nesvarbu, kad tu esi gyvybingame kūne, bet tu gyveni mirusiojo gyvenimą. Kuo daugiau naujų dalykų darai, tuo daugiau laimės jauti tuo labiau pursluoja tas vidinis šaltinis.
Gyvenkime iš širdies!
Pokalbio su Rasa Kaktyte ir Donatu Kantakevičiumi akimirkos: