Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nepasitvirtino prokurorų M. Bogdiunui pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl atsargumo, todėl dar praėjusių metų spalį Šalčininkų teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Išteisinamasis nuosprendis taip pat buvo paskelbtas ir M. Bogdiuno broliui – Kazimežas Bogdiunas buvo nupirkęs fejerverkus, kurie vėliau sužalojo mažametę. Išteisintas ir seniūnijos sargas Valerijus Kodzas, šventės metu įžiebęs fejerverkus.
Dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažinusiems ir teismo išteisintiems vyrams bei solidariam atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai nereikės atlyginti mažametės gydymosi išlaidų bei turtinės ir neturtinės žalos – daugiau kaip 17 tūkstančių eurų, nes nukentėjusiosios atstovų ieškinys paliktas neišnagrinėtas.
Eišiškių seniūnas, jo brolis ir seniūnijos sargas baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dėl dar 2017 m. gruodį įvykiusios kalėdų eglės įžiebimo šventės metu nutikusios nelaimės, kai į dangų paleisto fejerverko fragmentas mažametei mergaitei sužalojo dešinę akį.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Šalčininkų prokurorai bandė įrodyti, kad valstybės tarnautojo pareigas einantis M. Bogdiunas „netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fizinis asmuo patyrė didelės žalos“.
Anot prokurorų, seniūnas, organizuodamas 2017 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. šventinį renginį – eglės įžiebimo ceremoniją su civilinės pirotechnikos priemonių – fejerverkų panaudojimu, pažeidė Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo turėjo gauti leidimą šią šventę organizuoti, be to, jis leido seniūnijos vidiniame kieme padėti fejerverkus, kurie vėliau nesunkiai sutrikdė mergaitės sveikatą.
Prokurorai siekė, kad M. Bogdiunui būtų skirta 3,5 tūkst. Eur bauda, o jo broliui ir sargui – po 3 tūkst. Eur baudos. Anot jų, dėl Eišiškių seniūno aplaidaus veikimo, kai jis nesilaikė nustatytos tvarkos tiek šventės organizavimo, tiek pirotechnikos pirkimo metu, buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnametės sveikata.
„M. Bogdiunas paskyrė K. Bogdiuną atsakingu už fejerverkų įgijimą ir paleidimą, o pastarasis, įgijęs fejerverkų baterijų rinkinį, pastatė jį prie Šalčininkų rajono administracijos Eišiškių seniūnijos teritorijoje ir paprašė, kad šiuos fejerverkus paleistų V. Kodzas, tuo atveju, jeigu jis (K. Bogdiunas) nesuspės sugrįžti, – teismui aiškino valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Sergejus Korotčenka. – K. Bogdiunas, turėdamas gyvenimišką patirtį, suprasdamas, jog ruošiamasi paleisti sprogstamąjį įtaisą, kad fejerverkai gali būti brokuoti ar kitaip sugadinti, turėjo atsižvelgti ne tik į rekomenduojamą atstumą, bet ir kitas aplinkybes, pvz., oro sąlygas (vėjo stiprumą ir kryptį), tačiau to nepadarė ir, parinkdamas fejerverkų rinkiniui netinkamą vietą, nebuvo pakankami atsargus, dėl ko, paleidus fejerverkus, dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės sveikata.“
„Nukentėjusiajai po įvykio naktimis skauda galvą, ją pykina, be to, dėl šio įvykio iki šiol tenka lankytis pas akių gydytojus du-tris kartus per metus“, – prokuroras pažymėjo, kad išteisindamas seniūną, jo brolį ir seniūnijos sargą teismas neįvertino vaikui padarytos neturtinės žalos.
Tuo metu baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, nagrinėdamas bylą pateikto kaltinimo ribose, nenustatė seniūno veikoje nusikaltimo sudėties būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių.
Anot teismo, į seniūnijos suorganizuotą šventę mažametė mergaitė atėjo su savo močiute, kuri sužalojimo momento nematė.
„Aikštėje buvo daug žmonių, vaikų, – močiutės parodymus citavo teismas. – Eglutė buvo aikštės centre. Seniūnas pasakė, kad greitai bus fejerverkai. Aš su vežimėliu, kuriame buvo 2 metų anūkas, atsistojau nuošaliau, o anūkė nubėgo prie draugių, tačiau aš nuolat ją mačiau. Prasidėjo fejerverkai, kurie buvo leidžiami iš už seniūnijos pastato, tik iš vienos pusės. Žiūrėdama į viršų mačiau, kaip kažkas degančio krito ant žemės. Fejerverkams artėjant prie pabaigos, anūkės draugė atvedė anūkę. Pastaroji laikė ranką prie akies, iš kurios mačiau lašantį kraują, tačiau sužalotos akies nematė. Anūkė pasakė, kad kuomet žiūrėjo į fejerverkus, jai tiesiai į akį įkrito kažkas degančio.“
Tuo metu Eišiškių seniūnas teigė, kad kalėdų eglutės įžiebimo šventę buvo nuspręsta organizuoti spontaniškai, likus savaitei iki renginio, tokią idėją pateikė jo brolis ir kultūros centro darbuotoja.
„Jie man sakė, kad Eišiškėse nevyksta renginiai, reikia organizuoti šventinį renginį, bet aš pasakiau, kad tokia šventė yra neplanuota, ir tam lėšų biudžete nėra, – sakė M. Bogdiunas. – Pagal pareigybės aprašymą seniūnas turi prižiūrėti, kaip vykdomi savivaldybės tarybos reikalavimai ir tvarkos, o renginių organizavimo ar kontroliavimo funkcijos nėra. Jei reikšmingos iškilmės, tuomet stengiamės koordinuoti. Brolis ir kultūros centro darbuotoja pasakė, kad jie prisidės prie šventės organizavimo, todėl sutikau. Kultūros darbuotoja turėjo užtikrinti kultūrinę renginio pusę – Kalėdų senelį ir Snieguolę, o seniūnija – papuošti eglutę, pakabinti dekoracijas ir jas įžiebti. Mano brolis, kaip fizinis asmuo, pasisiūlė už savo pinigus nupirkti fejerverkų.“
Seniūnas neslėpė žinojęs, kad pagal galiojančią tvarką visi renginiai turėtų turėti leidimą: „Už bet kokį renginį seniūnijos teritorijoje yra atsakingas renginio organizatorius. Vykstant kultūros renginiams dėl leidimų kreipiamasi į Šalčininkų kultūros centrą. Leidimas stabdyti eismą derinamas su policija ir kelių savininku. Iki renginio buvo likę keletas dienų, todėl suderinti fiziškai buvo neįmanoma, nes oficialiai dėl leidimo reikia kreiptis prieš mėnesį. Kiekvienas Eišiškių gyventojas prisidėjo, kas kuo galėjo, buvo uždaryti aplinkiniai keliai, pastatyti ženklai, teritoriją aptvėrėme „Stop“ juosta, kad automobiliai renginio metu nepatektų į aikštę.“
Anot seniūno, prieš renginį jo brolis atvežė fejerverkus, kuriuos pastatė už seniūnijos pastato esančiame aptvertame kiemelyje tarp garažų.
„Tai – saugi vieta, o apie 17 val. prasidėjo fejerverkai, kurie buvo pastatyti už seniūnijos pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri aptverta metaline tvora, – sakė seniūnas. – Pašaliniai į šią vietą patekti negali. Manėme, kad iš šios vietos fejerverkai iki žmonių niekaip negalės nukristi. Tai buvo saugiausia vieta. Nuo šios vietos iki eglutės buvo virš 50 metrų. Dėl saugumo paprašėme visų žmonių atsitraukti prie eglutės, dauguma atsitraukė.“
Apie tai, kad šventės metu krentantys fejerverkų fragmentai sužalojo mažametei akį, seniūnas sužinojo ne iš karto: „Nepastebėjau, kad tuo metu renginyje būtų kilusi sumaištis, taip pat niekas nesikreipė ir dėl fejerverkų paleidimo vietoje stovėjusių automobilių apgadinimų.“
Byloje esančius duomenis įvertinusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad jie nepatvirtina nei priežastinio ryšio tarp išteisintojo M. Bogdiuno veiksmų ir mažametės nesunkaus sutrikdymo, nei intelektualaus M. Bogdiuno kaltės turinio.
Anot teismo, įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeistas įvykio metu galiojęs Civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės įstatymas, taip pat byloje nėra.
„Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad F2-F3 kategorijos pirotechnikos priemonės buvo įgytos iš legalią veiklą vykdančios ir turinčios licenciją prekiauti pirotechnikos priemonėmis UAB „Vilniaus Saliutas“, pagal tuo metu galiojusią tvarką specialaus leidimo naudoti F2-F3 kategorijos fejerverkus nereikėjo, fejerverkų paleidimo metu oras buvo geras, paleidimo vieta atitiko nustatytus reikalavimus, – nurodė teisėjos Aivos Survilienės pirmininkaujama kolegija. – Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, kokios kategorijos fejerverkai įvykio metu iš tikrųjų buvo naudojami, taip pat byloje nėra duomenų apie UAB „Vilniaus Saliutas“ atliktą patikrinimą, jo metu išimtas prekes, jų galiojimo laiką bei atitikimą kokybės sertifikatams, galiojantiems teisės aktams ir pan.“
Anot teisėjų, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.
„Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, – pabrėžė teismas. – Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.“
O tokių kaltės įrodymų, anot teismo, byloje nėra. Be to, teismas pabrėžė, kad ne kiekvienas valstybės tarnautojo tarnyboje padarytas priešingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas tik kaip nusikalstama veika, kuri reikalauja baudžiamųjų represijų taikymo.
„Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija, nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.)“, – nurodė Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija.