„Tose dėžėse – ne kūriniai, o knygos, plakatai, eskizai, projektorius, priklausantis J. Meko fondui. Jį atsisiuntėme gal prieš devynerius metus, norėjome kurti J. Meko kino centrą. Ten nėra kolekcinių darbų, dirbinių, meno kūrinių“, – nurodė jis.
E. Stanišauskas mano, kad patikrinę dėžių turinį Vilniaus miesto savivaldybės atstovai supras, kad jokio kriminalo čia nėra.
„Mes kreipsimės, teisininkai jau rengia (prašymą – DELFI), kad atiduotų mums tuos daiktus. Jie kaip ir mums priklauso. Nors jie yra mažavertės vertės, vis tiek svarbūs, nes gauti iš J. Meko“, – užtikrino pašnekovas.
Paklausus, kodėl aptariami daiktai buvo Zuokų namuose, fondo direktorius patikino, kad, kai užsidarė „Fluxus Ministerija“, nebuvo vietos, kur viską sandėliuoti.
„Tiesiog ten dėžėse, sausai ir panašiai... Kaip supratau, tas butas nebuvo naudojamas, jie tiesiog priglaudė ir viskas, kad sausai būtų <...>. Mes biurą labai mažą turime, tų dėžių yra, laikyti... Tiesiog priglaudė“, – aiškinti bandė jis.
Anot E. Stanišausko, daiktai buvo padėti ten, „kur buvo laisva, kad neužgrioztintų biuro“.
„Tai yra toks labai paprastas gyvenimiškas dalykas“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, A. Zuokas bendravo su J. Meku, kūrė fondą, santykiai buvo artimi, todėl „nieko čia keisto“.
Paklaustas, ar aišku, kokie daiktai buvo A. Zuoko namuose, ar jie suskaičiuoti, sudarytas sąrašas, E. Stanišauskas pripažino, kad tai padaryta nebuvo.
„Ne. Realiai, mes patys per daug nesame peržiūrėję, kas ten yra. Ten – daug dėžių, kurias atsisiuntėme prieš 9 ar 10 metų. Turėtume turėti dokumentus, reikėtų pasikelti“, – sutiko pašnekovas.
Jis negalėjo pasakyti ir kokia yra aptariamų daiktų vertė.
„Kokius penkerius metus tai tikrai“, – pasidomėjus, kiek ilgai dėžės su J. Meko turtu buvo Zuokų namuose, nurodė jis.
Paklaustas, kiek laiko planuota fondo turtą politiko namuose sandėliuoti, E. Stanišauskas konkretaus termino nurodyti negalėjo.
„Iki tol, kol būtume sugalvoję, ką daryti. Buvo planų atidaryti Jono Meko salę, turėti ten „Fluxus“ kambarį, kino biblioteką. Kadangi to nepavyko padaryti, artimiausiuose planuose nėra, tai tiesiog tos knygos ir stovi“, – atsiduso jis.
Pašnekovo teigimu, jei tarp daiktų ir yra vaizdo kasečių, tai jos priklauso minėtam projektoriui, nėra susijusios su J. Meko kūryba. Savo ruožtu plakatai esą – šių dienų.
E. Stanišauskas tikino nesulaukęs jokių skambučių nei iš savivaldybės, nei iš A. Zuokienės.
„Niekas nieko neklausė, neskambino, atvažiavo ir išsivežė, nors ant dėžių parašyta, kad daiktai priklauso „Jono Meko fondui“. Iš žiniasklaidos sužinojau“, – stebėjosi jis.
DELFI primena, kad trečiadienį su buvusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku besiskirianti Agnė Zuokienė šeimos namuose aptiko daugybę galimai Jono Meko kūrinių, apie kuriuos, kaip ji teigia, nieko nežinojo.
Žiniasklaidai A. Zuokienė teigė, kad tai gali būti ir J. Mačiūno kolekcijos dalis, kurioje buvo ir J. Meko darbų. Kolekcija saugoma M. Mažvydo bibliotekoje.
Vis dėlto bibliotekos vyr. metodininkas Kęstutis Šapoka žiniasklaidai teigė, kad jų kolekcija yra suskaičiuota ir joje darbų tikrai netrūksta.
„Žinoma tiek, kad Agnė Zuokienė, kiek teko girdėti, pas save namuose rado kažkokias dėžes, tiek ir žinoma“, – kalbėjo M. Mažvydo bibliotekos atstovas.
Jis teigė nežinantis, kokie daiktai rasti ir kam jie gali priklausyti.
Prieš pradedant į autobusiukus krauti meno kūrinius, į Zuokų namus atvyko ir antstoliai, ir viešosios tvarkos pareigūnai.
Rastos dėžės sukrautos į du autobusiukus, kuriuos vairavo sostinės savivaldybės darbo pažymėjimus prisisegę vairuotojai.
Pasirodžius šiai informacijai Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nusprendė atleisti iš pareigų viešosios įstaigos „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ direktorių Gintarą Sodeiką.