Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Rolandas Kiškis spaudos konferenciją pradėjo pabrėždamas, kad šis tyrimas nesusijęs su rinkimais, be to, teisėsauga iš politikų nesulaukė jokio spaudimo.
„Operacija planuota ilgą laiką, ne vieną savaitę prieš tai. Dėl taktinių sumetimų, dėl tam tikrų įtariamųjų vengimo ar nujautimo dėl šio mūsų žingsnio, skraidymas privačiu lėktuvu ir taip toliau. dėl to laikas taip sutapo“, – sakė R. Kiškis. Pasak jo, gilintis į „Foxpay“ veiklą pradėtas 2023 m. rudenį.
„Delfi“ jau skelbė, kad pastaruoju metu Dubajuje gyvenęs V. Germanas Lietuvoje lankėsi retai, į Vilnių atskrisdavo tik trumpam. Be to, likus kelioms dienoms iki sulaikymo jis pradėjo atsijunginėti iš įvairių susirašinėjimo grupių, taigi, tikėtina, naikino įrodymus.
Tyrimas pradėjus gavus signalų dėl galbūt nesąžiningų „Foxpay'“ viešųjų pirkimų bei įtariamo pinigų plovimo. Tyrime figūruoja ir Mindaugui Navickui priklausanti įmonė „Litlab“. Pareigūnai akcentavo kol kas neturintys jokių klausimų M. Navicko žmonai Seimo narei Monikai Navickienei.
Dabar ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų: turto pasisavinimo, vagystės, sukčiavimo stambiu mastu, taip pat tiriamos korupcinės nusikaltimai, papirkimas, kyšininkavimas, taip pat pinigų plovimas.
Kol kas šiuo metu yra 7 įtariamieji, 3 iš jau anksčiau viešai įvardinti: tai Ieva Trinkūnaitė, Mindaugas Navickas, Vilhelmas Germanas.
Pasak teisėsaugos, bendrininkų grupė, galbūt pasinaudodami turima įtaka Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos darbuotojams, žinodami, kad tam tikros lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, pažeisdami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, šiomis lėšomis galimai atliko finansines operacijas arba sudarė galimybę tokias operacijas atlikti. Įtariama, kad tokiu būdu 2023–2024 metais galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų suma.
Siekdami nuslėpti atliktus pažeidimus nuo Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamo finansų įstaigos inspektavimo, bendrininkai tam tikriems finansų įstaigos darbuotojams, kurių veikla yra susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija (kurie yra prilyginami valstybės tarnautojams dėl jų vykdomų pareigų), galimai mokėjo kyšius. Įtariama, kad kyšiai galėjo būti mokami už tai, kad darbuotojai nuo patikrinimo nuslėptų ir sunaikintų svarbus duomenis, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti aukščiau nurodytus pažeidimus ir finansų įstaigai taikyti pagrįstas poveikio priemones.
Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Taip pat, šiame ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad bendrininkų grupė, kurioje taip pat dalyvavo ir anksčiau minimų nusikalstamų veikų padarymų įtariami asmenys, galimai pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią, daugiau nei 24 mln. eurų kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“ įrangą.
Be to, šiame tyrime taip pat yra tiriamos aplinkybės, susijusios su UAB „LitLab“ administracinio pastato statybomis, ir UAB „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.
Operacija pradėta ankstų spalio 16-os dienos rytą, atliktos 32 kratos ne tik įtariamųjų namuose, bet ir įmonių patalpose. Per kratas paimti kompiuteriai, įvairūs dokumentai.
„Informacijos yra be proto daug, tiriamos labai įvairios kryptys, – sakė FNTT Specialių užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianec. – Surastas ypatingai didelis kiekis grynųjų pinigų. Rastos sumos, kurios sudaro pusę milijono eurų. Rastas ypatingai didelės vertės turtas, meno kūriniai, laikrodžiai, viskas, kas įmanoma, labai į tai atkreipiame dėmesį, nes asmenys, legalizavę turtus, pirko įvairius daiktus ir juos turi iki šiol.“
Be to, rastos ir kriptovaliutų piniginės, tiesa, neatskleista, kokia ten figūruoja suma.
„Kalbant apie turto apribojimą, dabar kalbame apie 3 milijonus eurų, bet ateityje tikime, kad suma ženkliai išaugs“, - sakė R. Šadianec.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras Artūras Urbelis pasakojo, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Foxpay“ ir „Litlab“ pradėti šią vasarą, kai buvo pavesta įvertinti viešojoje erdvėje apie šias įmones pasirodžiusią informaciją.
Jis minėjo, kad įvairius tyrimus, susijusius su įtariamaisiais, atliko tiek FNTT, tiek STT, tiek ir policija. Prokuratūros sprendimus visi jie buvo sujungti. Į šią istoriją gilinosi ir Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas ir kitos institucijos.
Prokuroras atsisakė atskleisti, kas kuo tiksliai yra įtariami, jis pareiškė, kad tokia informacija, pasak jo, tik tenkina smalsumą.
V. Germaną teismas leido suimti 2 mėnesiams, nes jis gali bėgti, slėptis, trukdyti tyrimui bei daryti naujus nusikaltimus. Jis įtariamas dėl sukčiavimo (BK 182 str.), papirkimo (BK 227 str.) bei pinigų plovimo (216 str.).
Kitiems įtariamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei piniginiai užstatai.
A. Urbelis akcentavo, kad V. Germanas teistas už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, jis kaltu pripažintas dėl daugybės sukčiavimo epizodų, o jo probacijos periodas baigėsi tik prieš porą metų. Jis vis dar turi teistumą.
Skelbiama, kad V. Germano sulaikymas gali būti susijęs ir su tyrimu dėl rašytojo Dailiaus Dargio galimos prekybos poveikiu, tačiau STT atstovas šią informaciją paneigė.
„Delfi“ primena, kad trečiadienį buvo sulaikyta verslininkė Ieva Trinkūnaitė, jos sugyventinis bei Mindaugas Navickas, buvusios ministrės Monikos Navickienės vyras.
Tyrimą šioje byloje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Ši istorija viešojoje erdvėje pirmą kartą sušmėžavo po „Verslo žinių“ tyrimo. Jame atskleista, kad su „iSun“ grupe susijusios įmonės bei „Foxpay“ dalyvauja nelegalių e. kazino aptarnavimo schemoje, kuri gali kelti rimtų rizikų dėl pinigų plovimo.
„iSun“ valdybos pirmininkė ir vienintelė akcininkė yra dabar sulaikyta Ieva Trinkūnaitė. Ji taip pat yra ir „Foxpay“ savininkė.
2024 metų gegužės pabaigoje „Delfi“ atskleidė, kad viešuosius pirkimus laimėjęs „Foxpay“ valstybei taiko gerokai didesnius įkainius nei verslui. Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę konstatavo, kad „Foxpay“ kainodara buvo netinkama.
Vėliau „15min“ paskelbė, kad „iSun“ ir „Foxpay“ veikloje aktyviai dalyvauja už sukčiavimą ne kartą teistas ir kalėjime sėdėjęs Vilhelmas Germanas (anksčiau jo vardas buvo Vilius Židelis, gimęs 1986 m.).
2016 m. jis nuteistas net dėl 16 skirtingų sukčiavimo epizodų, o sumos, kurias įgijo ar bandė įgyti įvairiausiomis aferomis, siekia ir šimtus tūkstančių eurų. Be to, per kratas jo piniginėje rasta 19-a padirbtų 500 eurų banknotų. Vyras sukčiaudavo prisistatydamas solidžiu verslininku ir įsigydamas įvairiausius daiktus. Jam buvo skirta reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Duodamas išskirtinį interviu „Delfi“, V. Germanas save pristatė kaip verslininką, investuotoją, IT specialistą. Teistumą įvertino labai kritiškai ir įvardijo kaip jaunystės klaidą, už kurią jau sumokėjo.
Dėl šių faktų tyrimus pradėjo Lietuvos bankas, Vyriausybinė komisija ir teisėsaugos institucijos. LB po tyrimų apribojo „Foxpay“ veiklą, o Vyriausybinė komisija konstatavo, kad I. Trinkūnaitės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Dėl šio skandalo postą prarado socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kai paaiškėjo, kad jos vyras Mindaugas Navickas dirbo kartu su „iSun“ įmonėmis. Be to, pati ministrė su V. Germanu ir I. Trinkūnaite privačiu lėktuvu kartu skrido į Dubajų. Už kelionę M. Navickienė nemokėjo.