Antradienį jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą.
„Aš rašiau savo knygoje remdamasis diplomatų liudijimais. Jie liudija, kad šiuo aspektu svarbus su JAV prezidento su M.Gorbačiovu Maltoje jūros kariniame laive 1989 metų gruodį vykęs susitikimas. Lietuvos klausimas buvo vienas iš to susiktimo klausimų. Anksčiau nežinojome, o dabar žinome – JAV prezidentas kėlė reikalavimą prieš Lietuvą nenaudoti karinės jėgos“, – teisme sakė liudytojas Č.Stankevičius.
Tuo metu JAV prezidentu buvo G.H.W.Bushas, valdęs nuo 1989 iki 1993 metų.
Pasak liudytojo, kai kurie tuometiniai sovietų politikai veikė aktyviai reguliuojant naujus JAV ir Sovietų sąjungos santykius, buvo siekiama mažinti konfrontaciją su JAV ir Vakarų valstybėmis.
„Žlugančiai sovietų sąjungai buvo svarbus ekonominės sutarties sudarymas su JAV. M.Gorbačiovas davė pažadą JAV prezidentui nenaudoti jėgos. JAV prezidentas teikė reikšmę pertvarkos politikai, tai buvo saugumo didinimo veiksnys“, – sakė Č.Stankevičius.
Jo manymu, politinis susitarimas dėl jėgos nenaudojimo buvo svarbus – jis kurį laiką leido Lietuvai gyventi be karinės prievartos, bent - iki sausio įvykių.
Liudytojas įsitikinęs, kad Sausio 13-osios įvykiai negalėjo vykti be sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinios ar net jo įsakymo.
Č.Stankevičius sako, kad tuometinė Lietuvos komunistų partija buvo vienas iš Maskvos politinių įrankių.
„TSKP buvo totalinė Kremliaus struktūra, niekas negalėjo vykti be KPSS aprobavimo. Ir Lietuvos, ir Aukščiausiosios Tarybos puolimas, esu įsitikinęs, kad negalėjo vykti be sutikimo, jei ne įsakymo, be partijos generalinio sekretorius Michailo Gorbačiovo“, – mano liudytojas.
Jis pasakojo, kad M.Gorbačiovo vadovaujamos struktūros rengėsi užkardyti nepriklausomybės atkūrimą – buvo įkurta organizacija „ Jedinstvo“, Šalčininkai kėlė klausimą dėl autonomijos, buvo siekiama primesti teritorinę problemą.
Žinomo politiko, buvusio krašto apsaugos ministro įsitikinimu, pretekstas sausio įvykiams buvo Vyriausybės priimtas nutarimas dėl kainų pakėlimo.
„Būtent Aukščiausioji Taryba buvo perspėjusi Vyriausybę nevykdyti kainų pakėlimo neišsprendus kompensacijos. Sausio 8 dieną mes balsavome už Vyriausybės sprendimo atšaukimą,“ – aiškino Č.Stankevičius.
„Kaip Aukščiausios Tarybos deputatas esu matęs ir patyręs ginkluotą jėgą. Aš gyvenau tuomet „Draugystės“ viešbutyje, naktimis girdėjau tankų kolonų važinėjimą pro Vingio parką. Mes tai turėjom omenyje ir gerai supratom, kas mus gresia“, – sakė Č.Stankevičius, priminęs, kai sovietų pajėgos prieš įvykius Lietuvoje žiauriai susidorojo su demonstrantais Tbilisyje ir Baku.
Jis sako, kad būdami Aukščiausioje Taryboje, deputatai buvo pasirengę viskam – vykdyti savo pareigas ir įstatymus iki galo, Seimo užgrobimo atveju Algirdui Saudargui buvo suteikti įgaliojimai išeivijoje formuoti Vyriausybę.
Buvęs politikas sakė, kad jis ir kiti Aukščiausios Tarybos deputatai suprato, kokį mandatą jiems davė tauta, kad Kovo 11-osios akto negalima atšaukti.
„M.Gorbačiovas sakė, kad mūsų siūlymai netenkina, jis reikalavo sustabdyti Kovo 11-osios aktą, grįžti į kovo dešimtąją. V.Landsbergis jam sakė, kad tai – neįmanoma“, – prisiminė derybų delegacijose su Maskva dalyvavęs Č.Stankevičius.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.