„Atakų ne tik kad bus, bet jos ir vyksta, pagal mūsų tyrimus duomenis, jos gali intensyvėti. Bet kuris iš pareigūnų gali būti taikinys“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Grina.
Pasak G. Grinos, VSD nuolat rašo pažymas apie pirmininkavimo metu ES iškylančias grėsmes.
„Taip, kaip mes norime, kad pirmininkavimas sėkmingai eitųsi, yra kitos jėgos, kurios galbūt nelabai to nori. (...) Artėja tam tikri įvykiai, tarkime, viršūnių susitikimas Vilniuje, paprastai prieš įvykius situacija yra eskaluojama“, – kalbėjo G. Grina.
Klausiamas, ar galimos provokacijos būtent iš Rusijos, VSD vadovas vengė nurodyti konkrečias valstybes, tačiau, pasak jo, „visi patys puikiai supranta“.
G. Grina sako, kad paprastai tokio tipo informacinės atakos vykdomos per žiniasklaidos priemones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daugiausia tai reiškiasi bet kokių vadovybės sprendimų kritika. „Tai standartinio pobūdžio propaganda, netgi, sakyčiau, demagogija“, – aiškino G. Grina.
Kaip ketvirtadienį pranešė BNS, VSD perspėjo, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas – valstybės vadovai ir dalis parlamentarų informuoti, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D. Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus.
Lietuvos vadovams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Seimo Užsienio reikalų komitetams pateiktoje informacijoje VSD pranešė, kad tokį Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą lemia Kremliaus pasipiktinimas Lietuvos užsienio ir energetikos politika, pirmininkavimo ES Tarybai tikslai, ypač Rytų partnerystės programos įgyvendinimas.
VSD pateiktoje informacijoje, kurią matė BNS, nurodoma, kad planuojamos aktyvios veikimo priemonės prieš Lietuvą inicijuojamos ir koordinuojamos Rusijos prezidento administracijoje.
A. Butkevičius: VSD pažymoje minima ne tik prezidentė
„Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet aš negaliu jos viešinti. Tikriausiai ir komitetų pirmininkai irgi nelabai galėjo viešinti. Ir nėra labai tikslu tai, ką jūs pasakėte. Ten kalbama ne vien apie respublikos prezidentę“, - žurnalistams po koalicijos tarybos posėdžio teigė A. Butkevičius.
Jis paragino nespekuliuoti VSD duomenimis bei pareiškė sieksiąs tyrimo dėl galimo slaptų duomenų nutekinimo.
„Manau, kad dabar turėtų tam tikros tarnybos išsiaiškinti, kas vis dėlto šią informaciją nutekino“, - sakė A. Butkevičius.
Paklaustas, ar VSD informacija turi pagrindo, premjeras buvo lakoniškas: „O jūs paklauskit VSD vadovo“.
Paprašytas pakomentuoti VSD priekaištus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA), A. Butkevičius teigė negalįs to komentuoti.
Į diskusijas nebuvo linkusi leistis ir Darbo partijos lyderė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Premjeras labai aiškiai pasakė, kad tai yra informacija su atitinkamu grifu. Ir jūs neprievartaukite mūsų pažeisti įstatymus ir Konstituciją“, - sakė L. Graužinienė.
A. Butkevičius teigė nedramatizuojantis VSD informacijos apie Rusiją.
„Siūlyčiau su visomis kaimyninėmis šalimis palaikyti gerus ekonominius ir diplomatinius santykius, ką daro kitos šalys. (...) Siūlyčiau mažiau kreipti į tai dėmesio, elgtis solidžiai, garbingai. Tada visi su mumis taip pat elgsis“, apeliavo premjeras.
Beje, LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis apie VSD pažymą nenorėjo kalbėti. Pasakęs, kad tai nesąmonė, jis išėjo, lydimas Pirmojo Baltijos kanalo žurnalisto Dmitrijaus Ikonikovo.
Pažymos herojams Lietuva rūpėjo jau seniai
Rusijos Federacijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūros klausimų departamento vadovas Jevgenijus Umerenkovas Lietuvoje lankėsi 2010 m. profesorės Kazimiros Prunskienės kvietimu. Davė kelis interviu vietos rusakalbei žiniasklaidai.
Dažniausiai pasisako Rusijos įvaizdžio užsienyje klausimais ir tvirtina, jog formuojant pozityvų Rusijos įvaizdį reikia kliautis rusakalbe žiniasklaida užsienyje.
Jo teigimu, Baltijos šalių politinio elito reakcija į Rusiją primena ne dialogą, o provokaciją.
Valdininkas įsitikinęs, kad Rusijai reikėtų aktyviau daryti įtaką Baltijos kaimynių rusakalbei žiniasklaidai.
Aktyviai dalyvavo tautiečių Baltijos forume, kuris 2011 m. spalio 27–29 d. vyko Puškino miestelyje (netoli Sankt Peterburgo). Tada pareiškė, kad „atėjo toks laikas, kai garsus posakis „Prieš ką draugausime“ nebetinka“.
Vadimas Smirnovas - buvęs Nikolajaus Cukanovo atstovas ir buvęs laikraščio „Kaliningradskaja pravda“ politikos apžvalgininkas.
2013 m. kovą pasirodė pranešimas, kad jis išeina dirbti į Rusijos prezidento administraciją. Prieš tai spėjo apsiginti kandidato disertaciją Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute.
Paskutinė V. Smirnovo darbo vieta - Kaliningrado srityje Baltijos federalinio I. Kanto universiteto direkoriaus postas.
V. Smirnovas gana dažnai pateikdavo komentarus apie Rusijos ir Lietuvos santykius Rusijos regioniniuose žiniasklaidos leidiniuose, taip pat –kai kuriuose rusakalbiuose leidiniuose Lietuvoje. Pagrindinis šių komentarų leitmotyvas – mintis, jog Rusijai nerūpi Lietuva, o pastarajai reikia stengtis, kad į ją atkreiptų dėmesį.
