Dar 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą atlikti jai priklausančios viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ veiklos auditą. Jis buvo atliktas 2009 m.
Tada, kaip ir dabar, įstaigai „Vilniaus festivaliai“ vadovavo Remigijus Merkelys. 2009 m. tarp jos darbuotojų buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius G. Kėvišas, Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, dabartinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis ir kultūros viceministras Audronis Imbrasas, anksčiau vadovavęs „Menų spaustuvei“ ir Lietuvos šokio informacijos centrui.
Dirbo ne darbo vietoje?
Kaip teigiama audito ataskaitoje, šie ir dar keli asmenys asmenys „Vilniaus festivaliuose“ buvo įdarbinti 4 valandoms per dieną. Jiems tuo metu mokėtas 2–3 tūkst. Lt arba 579–869 Eur atlyginimas už pusę etato.
„Vilniaus festivaliai“ organizuoja ir finansuoja renginius kuriuose dalyvauja minėtų asmenų vadovaujamos institucijos.
R. Merkelys DELFI patvirtino, kad G. Kėvišas, R. Prusevičienė įstaigoje dirba iki šiol, o A. Imbrasas buvo atleistas po to, kai tapo viceministru.
Pastarasis privačių interesų deklaracijoje nėra nurodęs, kada tiksliai baigėsi jo darbo santykiai su „Vilniaus festivaliais“. Nors privalėtų, R. Prusevičienė iš viso nėra deklaravusi, kad vadovaudama Nacionalinei filharmonijai, papildomai dirba ir savivaldybės įstaigoje.
Vis dėlto kaip ir kiek realiai savivaldybės įstaigoje dirba šalies kultūros įstaigų vadovai, nėra aišku. Minėtoje ataskaitoje rašoma (kalba netaisyta):
„Audito metu pastebėjome, kad darbuotojai dirbantys antraeilėse pareigose neatvyksta į darbą ir nesinaudoja įstaigos patalpomis. Atliekant auditą 2009-10-05 atlikome įstaigos darbuotojų faktinį darbo laiko patikrinimą, kurio metu nustatėme, kad darbo vietoje nebuvo nei vieno darbuotojo dirbančio antraeilėse pareigose <...>“.
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos specialistai tuo metu prašė R. Merkelio ir jo pavaldinių paaiškinti priežastis, kodėl jie nebūna darbo vietoje. Už visus darbuotojus paaiškinimą parašė pats direktorius.
Esą festivalių rengėjai, dirbantys viešoje įstaigoje, negali sėdėti darbo vietose nepertraukiamai nuo ryto iki vakaro – jiems reikia dažnai dalyvauti susitikimuose sprendžiant įvairius festivalių organizavimo klausimus (įvairias peržiūras, perklausas, posėdžius, derybas, susitikimus, renginius ir t.t.). Darbuotojai paaiškinimų nepateikė.
Įstaigą siūlė naikinti
Audito metu R. Merkelys pateikė „Vilniaus festivalių“ Vidaus darbo tvarkos taisykles, kurios nebuvo suderintos su steigėju. Apskritai jos buvusios formalios, o su jomis pasirašytinai nebuvo susipažinęs nė vienas darbuotojas.
Taisyklėse antraeilininkams nebuvo nustatytas darbo laiko režimas, t. y. kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, o tai, anot ataskaitos, prieštaravo Darbo kodeksui.
„Todėl negalime patvirtinti, kad festivalių darbuotojai dirbo darbo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytą darbo laiką ir kad teisėtai ir teisingai jiems apskaičiuotas 174 249 Lt (daugiau kaip 50 tūkst. Eur) darbo užmokestis“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat nurodyta, kad po pusę dienos dirbdami „Vilniaus festivaliuose“, G. Kėvišas, R. Prusevičienė, M. Budraitis, A. Imbrasas pagrindinėse darbovietėse dirbo po 8 val. per dieną (40 val. per savaitę).
Auditą atlikę specialistai padarė išvadą, kad R. Merkelio vadovaujamoje ir Vilniaus savivaldybės, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamoje įstaigoje, buvo nesilaikoma Vyriausybės nutarimo, apibrėžiančio darbo antraeilėse pareigose ypatumus. Nė vieno darbuotojo byloje nebuvo duomenų apie jo darbo laiką pagrindinėje darbovietėje.
Be kita ko, ataskaitoje nurodyta, kad patikrinus įstaigos komandiruočių dokumentus paaiškėjo, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų G. Kėvišui buvo apmokėtos komandiruotės į Ciurichą metu patirtos 497,69 Lt (144 Eur) reprezentacinės išlaidos.
Audito metu viešojoje įstaigoje buvo nustatyta ir daugiau įvairių teisės aktų pažeidimų. Dėl to išvadoje siūloma nuo 2010 m. sausio 1 d. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ panaikinti, o jos funkcijos perduotos savivaldybės Kūno kultūros, sporto ir turizmo departamentui.
Yra svarbesnių dalykų už atsakymus
Vis dėlto įstaiga veikia iki šiol. Kaip rodo Registrų centro duomenys, jai nuo pat 2003 m. vadovauja R. Merkelys. Beje, įstaiga pateikusi tik 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nors tai turėtų daryti kasmet. Tiesa, kiek vėliau įstaiga pranešė, kad atskaitomybę teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši informavo, kad pateikti 2012– 2014 m. dokumentai.
Kol kas nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei jos įsteigta VšĮ „Vilniaus festivaliai“ neatsakė į elektroniniu paštu siųstus klausimus.
Tačiau R. Merkelys telefonu DELFI sakė, kad klausimus gavo ir atsakymai į juos yra rengiami. Paklaustas, ar „Vilniaus festivaliuose“ tebedirba audito ataskaitoje minėti asmenys, jis sakė:
„G. Kėvišas dar dirba, o A. Imbrasas dirbo iki 2016 m. pabaigos, bet kai tapo viceministru, jisai buvo atleistas. R. Prusevičienė dirba. Visa ta informacija bus surašyta ir pateikta, visi darbuotojai.
Suprantate, pas mus dabar vyksta auditas, patikrinimai, pas mus yra daug svarbesnių dalykų negu atsakymai į klausimus, kadangi mes turime pateikti iki tam tikros dienos žymiai daugiau informacijos – šviesti dokumentus, popierius. Ta prasme, supraskite, šis dalykas užima daug laiko“.
Beje, viceministras Audronis Imbrasas yra ir Vilniaus miesto Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Tyliai tupi kamputyje
Atsakymų apie „Vilniaus festivalių“ veiklą ir įstaigos finansavimą taip pat laukia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Adomas Bužinskas, atstovaujantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.
Į merą Remigijų Šimašių ir administracijos direktorę Almą Vaitkunskienę jis kreipėsi dar kovo 10 d., kai viešai tapo žinoma, kad remdama LNOBT koncertus, Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 30 tūkst. eurų paramą G. Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui.
„Pabrėžtina, kad ši savivaldybės parama buvo skirta ne tiesiogiai LNOBT, bet per savivaldybei priklausančią viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“, tarpininkaujant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetui. Kokiais kriterijais remdamasis komitetas nusprendė paskirti paramą šiam konkrečiam koncertui nėra nurodoma.
Taip pat pažymėtina, kad „Vilniaus festivalių“ vadovas R. Merkelys negalėjo paaiškinti, kodėl paramos pinigai, numatyti konkrečiam renginiui, yra skiriami per jo vadovaujamą savivaldybės įmonę, ir tik nurodė, kad tai yra įprastinė daugiametė praktika. Dar daugiau, R. Merkelys viešai teigė, kad jis nežinojo, jog savivaldybės parama konkrečiam koncertui teko G. Kėvišo šeimos įmonei“, – rašte nurodė A. Bužinskas ir paprašė stabdyti savivaldybės lėšų pervedimą „Vilniaus festivaliams“, įvertinti jų vadovo, taip pat Kultūros, švietimo ir sporto komiteto vaidmenį skirstant savivaldybės lėšas.
Tarybos narys stebėjosi, kad savivaldybės įstaigos metai po metų gauna tą pačią pinigų sumą, dėl to kyla abejonių, ar viskas gerai su jų vertinimo ir pinigų skyrimo kriterijais. Ypač kai institucijos nepateikia ataskaitų už panaudotus pinigus, jokių veiklos planų.
„Visų šių aplinkybių skatinami parašėme kreipimąsi. Vis dėlto kad ir kaip būtų gaila, visiškai jokios žinios iki dabar negavome. Kažkaip keista darosi: miesto vadovai, bent jau mano nuomone, turėtų aktyviai patys problemą spręsti, nutraukti finansavimą, mėginti skaidrinti tuos procesus ir pasitvirtinti kuo aiškesnius finansavimo kriterijus, vis dėlto ne tik nieko nedaro, bet, regis, ignoruoja problemą.
Nesinorėtų spekuliuoti, tikiuosi, gal tai tiesiog nuoširdus aplaidumas dėl didelio darbų kiekio. Bet gal tema veikiausiai yra nepatogi. Principingas ir griežtas vertinimas, matyt, irgi turėtų tam tikras pasekmes, ko gal ir norėtų išvengti miesto vadovai. Bet čia spekuliacijos“, – svarstė politikas.
Jis sakė nėra susipažinęs su 2009 m. „Vilniaus festivaliuose“ atliktu auditu, dėl to negalįs daugiau pasakyti apie jo išvadas.
„Iš principo jei deklaruojami darbiniai santykiai ir jei žmonės deklaruoja, kad dirba tam tikrose pareigose, natūralu, kad jie turi atlikti darbus ir parodyti rezultatus. Jei įdarbinimas tik fiktyvus, formalus, be jokio įsitraukimo, tai žinoma, vertinčiau neigiamai, bet daugiau komentuoti negaliu.
Kiek žinau, dabartinis festivalių meno vadovas yra berods ponas G. Kėvišas, jis kažkaip iš ten niekur nėra dingęs ir toliau figūruoja. Po mūsų kreipimosi daug įvykių nutiko, kurie, sakyčiau, turėjo skatinti spręsti tą problemą.
Labai aiškiai pasisakė ir kultūros ministrė, ir prezidentė ir premjeras ir Seimo pirmininkas, kiti valstybės vadovai, kad G. Kėvišas turi trauktis, o Vilniaus miestas, atrodo, tyliai tupi kamputyje ir bando pabėgti nuo problemų, o ne jas spręsti. Manau, čia jau lyderio vaidmens turėtų imtis meras“, – svarstė A. Bužinskas.
Papildyta 17:56 val.
Pasirodžius publikacijai ketvirtadienį 15 val. 31 min. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ el. paštu atsiuntė atsakymus į DELFI siųstus klausimus.
Laiške nurodė, kad už įstaigos organizuojamų festivalių meninį turinį yra atsakingi jų vadovai, kurie ne tik kviečia atlikėjus, bet ir formuoja, sudaro visą festivalio programą ir ją įgyvendina.
„Vilniaus festivalio“ atveju – už šiuos darbus yra atsakingi šio festivalio vadovas G. Kėvišas ir vykdančioji direktorė R. Prusevičienė. Kitų festivalių vadovai – M. Budraitis ir A. Žukaitytė, A. Imbrasas (dirbo iki 2016 m. gruodžio mėn., nuo tada LR Kultūros viceministras), G. Masteikaitė, V. Jurgutis, J. Bartoševičienė, A. Gustys, D. Stabinskas ir kt.
„Vilniaus festivaliai“ neatsakė, kiek lėšų sumokėjo organizuotų festivalių kviestiniams svečiams motyvuodama sutarčių konfidencialumo sąlygomis ir tuo, kad šie dokumentai saugomi tik 5 metus. Tik „Vilniaus festivalio“ svečiams 2011-2016 m. sumokėta 42,7 tūkst. Eur. Su svečiais atsiskaitoma sutartyse nustatytomis sąlygomis. Daugiausia lėšų išleista Roby Lakatos, koncertavusiam su muzikantų grupe.
„Vilniaus festivaliai“ negalėjo pateikti dokumentų dėl 2009 m. atlikto veiklos audito, kurio išvadose siūloma įstaigą naikinti, nes tas auditas buvo atliktas prieš 8 m. ir per tą laiką pasikeitė kai kurie darbuotojai. Tačiau įstaiga rado sakinį kitose tų metų 9 mėnesių auditorių išvadose, kuriose sakoma, kad „lėšų panaudojimo ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumui, jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams reikšmingų neatitikčių teisės aktų reikalavimams“ nenustatyta.
„Vilniaus festivaliai“ laiške neigė, kad jų darbuotojai algą gauna nesirodydami darbe:
„Visi pirmaeilėse pareigose pilną darbo dieną dirbantys darbuotojai būdavo įstaigoje nustatytu darbo metu, o antraeilėse pareigose (pusę etato) dirbantys darbuotojai atlikdavo darbus laisvu nuo pagrindinio darbo (pirmaeilėse pareigose) metu – tiek įstaigos patalpose, tiek kitur, organizuodami susitikimus, posėdžius, stebėdami renginius, atlikėjų pasirodymus ir pan. Savivaldybės darbuotojai 2009 m. įstaigos veiklą tikrino tik savo darbo valandų metu, todėl tokiai išvadai nėra pagrindo“.
Nuo 2010 m. su daugeliu „Vilniaus festivalių“ darbuotojų sudarytos nuotolinio darbo sutartys, jie dirbo ne tik įstaigos buveinėje.
„Todėl išvada, kad darbuotojo, atsakingo už festivalio (renginio) organizavimą, nebuvimas įstaigos buveinėje reiškia, „kad darbuotojai gauna algą nesirodydami darbe“ yra atliekamos darbo funkcijos specifikos nesuvokimas ir kertasi su sveiku protu. Darbuotojų atliekamą darbų apimtį ir kokybę lemia ne sėdėjimas įstaigoje prie stalo, o suorganizuoti ir sėkmingai įgyvendinti festivaliai (renginiai)“, – laiške komentavo įstaiga.
Ji taip pat nurodė, kad darbuotojų darbą įrodo kasmetinės įstaigos veiklos ataskaitos. (Tačiau nė viena iš jų neskelbiama „Vilniaus festivalių“ interneto puslapyje, jos nebuvo persiųstos ir el. paštu, – aut. past.). Šiuo metu įstaigoje antraeilėse pareigose dirba 11 asmenų, iš jų 10 nuotoliniu būdu (taip pat ir straipsnyje jau minėti asmenys). Vidutinis jų darbo užmokestis – 456 Eur per mėnesį.
Įstaiga neigė pateikusi tik 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nors tai turėtų daryti kasmet. Esą ankstesnių metų atskaitomybės dokumentai buvo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne Registrų centrui.
„Tai, kad straipsniui pasirinkote ne naujausius pastarųjų metų savivaldybės audito vertinimus, o labai seno prieš 8 metus daryto audito vieną iš išvadų (kuri dėl antraeilėse pareigose dirbančių įstaigos darbuotojų „nebuvimo darbe“ nėra pagrįsta ir dėl to savivaldybės audito komitetas tuomet nepritarė auditorių pasiūlymui uždaryti įstaigą) rodo, jog straipsnis parašytas remiantis išankstiniu nusistatymu, o ne žurnalistine etika ir profesine kompetencija“, – jokio asmens nepasirašytame laiške pakomentavo įstaiga.