„Aš oficialaus dokumento iki šiandien neturiu, aš vertinu tik tai, kas ministrės yra pareikšta viešojoje erdvėje, t.y. jos tekstas. Ir galiausiai - siūlomas sprendimas. Tai tą aš įvertinsiu, maždaug po valandos aš išplatinsiu pranešimą. Dabar nieko nenoriu sakyti, nenoriu veltis į visas tas peripetijas“, - sakė G.Kėvišas, penktadienį perpiet grįžęs į Lietuvą iš komandiruotės.
Tuo metu LNOBT surinkta ir kultūros ministrei penktadienį išsiųsti apie šeštadalio teatro darbuotojų parašai su išreikštu palaikymu G.Kėvišui bei vardijamais jo nuopelnais teatrui.
Šį kreipmąsi su palaikymu G.Kėvišui išvakarėse teatro darbuotojus ragino pasirašyti LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, išsiuntinėjęs tokį raginimą elektroniniu paštu.
Teatro vadovybė pabrėžia, kad parašai rinkti pačių meno darbuotojų iniciatyva ir be jokios prievartos, tuo metu darbuotojai tvirtina, kad direktorių palaiko mažiau nei pusė menininkų, o dalis jų padėjo parašus iš baimės prarasti darbą ir jausdami spaudimą.
Pats G.Kėvišas šios akcijos taip pat kol kas nekomentuoja.
N.Stancikas: parašus renka patys darbuotojai
LNOBT direktoriaus pavaduotojo N.Stanciko ketvirtadienį išplatintame laiške įstaigos darbuotojams, kurį matė BNS, pažymima, jog pastaruoju metu aptariant direktoriaus G.Kėvišo veiklą „pateikiamas požiūris yra vienpusis ir pateikiamas be generalinio direktoriaus bei LNOBT veiklos vertinimo konteksto“. Pabrėžiama, kad viešas kreipimasis į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, gali būti pasirašomas iki penktadienio 10.30 val. ir kad tai daryti nėra „jokios prievartos“.
N.Stancikas BNS sako, kad tekstas su G.Kėvišo nuopelnais teatrui nuo pat 2002-ųjų ir išreiškiamu palaikymu ministrei išsiųstas dar penktadienio rytą. Ministrė penktadienio rytą, sulaukusi ministerijos komisijos išvados, kurioje nepalankiai įvertinti G.Kėvišo veiksmai dėl teatro paslaugų pirkimo iš jo sūnaus įmonės, skyrė direktoriui pastabą ir paragino jį trauktis iš pareigų.
„Vakar per keletą valandų buvo pasirašę apie 110-120 darbuotojų, iš viso teatre yra apie 600 darbuotojų. Ateina žmonės, tiesiog nori pasirašyti - nežinau, ar yra didelė prasmė tame, bet žmonės tiesiog ateina išreikšti palaikymą (...). Šiandien ryte jis buvo išsiųstas su tiek parašų, kiek jų buvo“, - teigė N.Stancikas.
Jis nesutiko BNS parodyti paties teksto, tik įvardijo, kad kreipimesi pasakoma, kad G.Kėvišas „yra vertas vadovauti teatrui“.
N.Stancikas patikino, kad palaikymo akciją inicijavo tikrai ne jis asmeniškai ir ne administracija, kuri „tik padėjo koordinuoti“ pasirašymą, o teatro meno vadovas Robertas Šervenikas, choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas, solistė Sigutė Stonytė ir kiti kūrybiniai darbuotojai. N.Stancikas teigia, kad nors tekstas ir išsiųstas, žmonės ir toliau pasirašinėja.
Darbuotojai nepatenkinti, bet baiminasi pasekmių
BNS susisiekė su vienu teatro kūrybiniu darbuotoju, sutikusiu kalbėti su anonimiškumo sąlyga - jo pavardė ir pareigos redakcijai žinomos. Pasak jo, teatro vadovo veikla nepatenkinti daugiau nei pusė darbuotojų, tačiau tiesiog bijo tą viešai pasakyti siekdami išsaugoti darbo vietą.
„Tas generalinio direktoriaus pavaduotojo organizuotas palaikymas neturi absoliučiai jokio pagrindo: nežinau, kaip aš galiu kažką palaikyti, kai neturiu informacijos, už kiek daryta, kada daryta, ko nepadaryta. Kas šiandien ar vakar neateina į teatrą, taip ir žinosi, bet kas pasirodo teatre, yra fiziškai spaudžiamas žvilgsniais prie sienos. Paskui, įsivaizduoju, kad kiekvienas žmogus tą darbą saugo, koks jis bebūtų, sunkesnis ar lengvesnis. Tai paprašyti paaiškinti, kodėl nepasirašo, kiekvienas pasimeta“, - pasakojo LNOBT darbuotojas.
„Garantuoju, kad daugiau nei pusė darbuotojų nepritaria jo darbams. Bet gali būti, kurie buvo pagauti už rankos koridoriuje, gali viešai pabijoti pasakyti, kad „aš nepritariu“, - kalbėjo jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad paties teksto niekas neplatino - tebuvo vienas jo egzempliorius, kurį ir buvo galima pasirašyti teatro Personalo skyriuje. Jis spėja, jog tai greičiausiai padaryta nenorint, kad tekstas pasklistų už teatro ribų.
„Kokia čia paslaptis, jei jau renkami parašai, vieša akcija? Įdomu ir tai, kad viskas kyla ne nuo apačios, ne nuo darbuotojų, o nuo pavaduotojo, kuris ir pasirašinėjo sutartis už generalinį direktorių. Viskas yra fikcija. Mes visi esame kaip užstatas visoms toms intrigoms. Labai gaila, kad nesigirdi nei generalinio prokuroro, nei prezidentės“, - pažymi jis.
Dalies atlikėjų nepasitenkinimą kelia ir tai, nuo sausio keletui jų buvo sumažinti atlyginimai 200-300 eurų nepateikiant jokių argumentų. Ši atlyginimo kintama dalis nustatoma pusei metų.
„Paprastai darbdavys įspėja, kad yra mažesnis darbo krūvis, bet šiuo atveju niekas nesivargino paaiškinti. Tiesiog pamatai, kad gauni mažiau, ir viskas“, - teigia jis.
G.Kėvišo pasiaiškinimai neįtikina
Anot menininko, pats G.Kėvišas yra nusišalinęs nuo visų organizacinių sprendimų, kaip ir sutarties su sūnaus įmone pasirašymo atveju, ir tai daryti delegavęs kitiems administracijos vadovams.
Pašnekovas pažymi, jog teatre „kiekvienam kvailiui aišku“, kad G.Kėvišas iš anksto žinojo apie tai, jog tris koncertus organizuos jo sūnaus bendrovė „Riverside music LTD“, registruota mokestiniame „rojuje“ - Kipre. Jo nuomone, apie sandorio aplinkybes turėjo žinoti ir Vilniaus savivaldybės įstaigos „Vilniaus festivaliai“ direktorius Remigijus Merkelys, per kurio vadovaujamą įstaigą Vilniaus savivaldybė skirsto paramą LNOBT, įskaitant ir 30 tūkst. eurų G.Kėvišo sūnaus organizuotam koncertui. Pasak pašnekovo, R.Merkelys jau daugelį metų yra itin artimai pažįstamas su G.Kėvišu.
„Mano asmenine nuomone, tai yra nusikaltimas. Skiriami šimtai tūkstančių iš teatro, iš savivaldybės, o tuos tris koncertus matė kiek - pora tūkstančių žmonių? Ir tai - tik ta grietinėlė, kuri gali nusipirkti bilietus už 200 eurų. Kokia yra, kaip teigiama, valstybei didžiulė nauda ir garbė, kad atvažiuoja pagroti prestižinis orkestras ir jį ateina tik elitas pasižiūrėti, 700 žmonių? Dar porą šimtų kvietimų išdalija „artimų carui“ - leidžia įstaigos įstatai kažkiek remiančių žmonių duoti kvietimus, pamatuoti - sudėtingas dalykas“,
Darbuotojas kritikavo ir modernią scenos įrangą, dėl kurios įsigijimo skaidrumo prokurorai prieš kelerius metus atnaujino ikiteisminį tyrimą - pavyzdžiui, naujas mobilus scenos valdymo pultas esą nuolat stringa tiek per repeticijas, tiek per pasirodymus, technika nepatenkinti ir patys techniniai darbuotojai.
Kaip skelbta anksčiau, pagal sutartis su Martyno Kėvišo įmone „Riverside music LTD“ LNOBT pernai surengė tris užsienio solistų ir orkestrų koncertuis, už kuriuos tarpininkui iš viso sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats G.Kėvišas neskelbia. Dalį sumos – 30 tūkst. eurų – vienam iš M.Kėvišo organizuotų koncertų skyrė ir Vilniaus miesto savivaldybė, per savo įstaigą „Vilniaus festivaliai“.
Ministrė L.Ruokytė-Jonssson, gavusi nepalankią ministerijos komisijos, vertinusios G.Kėvišo veiksmus, išvadą, penktadienį skyrė jam pastabą ir paragino trauktis iš pareigų. Atleisti G.Kėvišą iš pareigų reikalauja ir Seimo opoziciniai konservatoriai, jie taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša - tiek deklaraciją, tiek LNOBT sutartį su sūnaus įmonę jis žadėjo paviešinti.
Pats G.Kėvišas pabrėžia, kad formaliai įstatymų nepažeidė, nes visus sprendimus priėmė jo pavaduotojas ir tai buvo suderinta su tuometine Kultūros ministerijos vadovybe. Jis taip pat žada paviešinti teatro sutartis su sūnaus įmone, savo pajamų deklaraciją.
Prokurorai prieš kelerius metus atnaujino tyrimą dėl LNOBT scenos darbų skaidrumo. Iš viso teatro atnaujinimui nuo 2008-ųjų jau skirta 22 mln. eurų, iš jų panaudota per 15 mln. eurų.