DELFI jau rašė, kad Bebrusų ežero pakrantėje yra teritorija aklinai aptverta tvoromis. Bėda yra ta, kad ten oficialiai yra miško žemė, o šios, pagal įstatymus, aptverti nėra leidžiama. Pakrantėje yra aptverta keliasdešimt hektarų miško.
Lankymosi miške taisyklės nurodo, kad draudžiama riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose. Tačiau teritorijoje prie Bebrusų ežero ant tvorų kabo ženklai, pranešantys apie privačią valdą ir apie tai, kad pašaliniams ten užeiti draudžiama. Savininkų ramybę miške saugo apsauga bei pikti šunys.
Registrų centro duomenimis, šią tvoromis miške aptvertą teritoriją valdo daug įtakingų asmenų. Vieną didelį sklypą dalinasi keturi bendrasavininkiai: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriaus Gintauto Kėvišo žmona Rūtelė Kėvišienė, ji sklypą dalinasi su verslininku, milijonieriumi Juozu Magelinsku, kuris valdo „Megrame“ koncerną, kuris jungia 12 bendrovių. Taip pat sklypą valdo ir finansininkas, buvęs Seimo narys Vytautas Dudėnas. Dar vieni sklypo savininkai – advokatas Sigitas Židonis bei Naujininkų poliklinikos direktorė Vilija Kristina Židonienė.
Aplink tris problemiškus sklypus, taip pat aptvertus tvora, valdo ir žiniasklaidos magnato, „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko buvusi sutuoktinė Bronislava Vainauskienė. Taip pat dar vieną sklypą turi Laima Magelinskienė.
Įpareigojo nugriauti tvoras miške
Tvoros Bebrusų ežero pakrantėje riboja žmonių patekimą į mišką jau daugybę metų. DELFI perdavė informaciją apie galimai neteisėtus užtvarus miško žemėje valstybės institucijoms. Vasario menėsį institucijos surašė raštus, rodančius, kad šią situaciją pakeisti nusprendė Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Abi šios institucijos atliko patikrinimus teritorijoje, buvo iškviesti savininkai pateikiant jiems reikalavimus tvoras nugriauti.
„Informuojame, kad minėtų žemes sklypų savininkams 2017-02-01 išsiųsti šaukimai atvykti į tarnybą pasiaiškinti dėl galimai neteisėtai pastatytų tvorų bei įteikti jiems privalomus nurodymus pašalinti neteisėtai pastatytas tvoras“, - rašoma Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo pasirašytame rašte.
VTPSI išnagrinėjusi situaciją pranešė, kad penkių sklypų savininkams teritorijoje yra surašyti privalomieji nurodymai pašalinti tvoras.
Nustatė ir neleistinų statybų
VTPSI taip pat nagrinėjo ir statybų teisėtumą miško ūkio paskirties žemės sklypuose. Dauguma statinių sklypuose yra seni, tačiau buvo rasta ir neteisėtų statybų, mat miško paskirties žemėje naujos statybos apskritai yra draudžiamos.
Nustatyta, kad viename iš B. Vainauskienei priklausančių sklypų yra neleistinas statinys.
„Atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad sklype pastatyta stoginė. <...> Miško žemėje statinių statyba negalima, todėl sklypo savininkei surašytas privalomasis nurodymas pašalinti stoginę ir sutvarkyti statybvietę“, - rašoma VTPSI Vilniaus departamento vadovo R. Ališausko pasirašytame rašte.
G. Kėvišas anksčiau teigė, kad bus pirmas, kuris tvorą nugriaus
G. Kėvišas sausio mėnesį DELFI teigė, kad jokios institucijos daug metų dėl tvoros miške pretenzijų jam neturėjo, o jis nežinojo apie reikalavimus, neleidžiančius užtverti miško. Jis teigė, kad jeigu tarnybos pasakys, tvora bus nugriauta.
„Mes turime savo sklypą, tai yra mūsų nuosavybė, mes tą sklypą ir užtvėrėme. Aš čia nesu labai didelis specialistas, kadangi mes esame keturiese ir mūsų valdos ūkinius klausimus tvarkau ne aš. Jeigu man lieps tą tvorą nugriauti, aš būsiu pirmas, kuris tai padarys, pasitaręs su savo partneriais“, - kalbėjo G. Kėvišas.
Dabar su G. Kėvišu ir kitais sklypų savininkais DELFI susisiekti nepavyko.
Bėdos su mišku - ir prie Laurų kvartalo
DELFI primena, kad problemų dėl miško naudojimo yra ir prie kito G. Kėvišui priklausančio sklypo. Jau anksčiau buvo skelbta, jog šalia viso Laurų kvartalo Vilniuje, taip pat ir šalia G. Kėvišo sklypo, yra valstybinis miškas, kuriame Nemenčinės urėdijos žiniomis, praeitą vasarą-rudenį buvo padaryta pažeidimų.
Beveik prie kiekvieno sklypo, kuris ribojasi su valstybiniu mišku, yra fiksuojama ir veikla miške. Sunaikinta miško paklotė, pasodinti svetimžemiai augalai, likę senos tvoros kuoliukai – tokie galimi pažeidimai buvo fiksuoti valstybiniame miške prie kvartalo.
Apie galimus pažeidimus valstybiniame miške DELFI kalbėjo ir Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus. „Savavališka veikla ten miške yra vykdoma. Leidimai tvarkyti valstybinį mišką apskritai nėra išduodami, todėl veikla yra savavališka. Tai nėra jų žemė, jie jos nevaldo ir priimti sprendimą be miško šeimininko kažką daryti niekas neturi teisės“, - kalbėjo E. Ryškus. Jis teigė, kad sunku nubausti savininkus, nes neaišku, kas tiksliai gyvena kvartale, be to, į kvartalą nieko neįleidžia apsaugos darbuotojai, jo žodžiais jam žinomas tik vienas savininkas, kuris „susijęs su operetėmis“.
Tyrimą dėl galimų pažeidimų valstybiniame miške atlieka Nemenčinės miškų urėdija. Tačiau urėdo teigimu, sunku nustatyti, kas būtent padarė pažeidimus valstybiniame miške. Pats. G. Kėvišas teigė, kad miškininkai jam jokių pretenzijų neturi.