Politiko įsitikinimu, po pastarųjų Seimo rinkimų iš valdžios pasitraukusias kairiąsias partijas telktis stumia labai panašios priežastys, su kuriomis susidūrusios LSDP ir Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) nusprendė 2001 metais susijungti. G. Kirkilas pažymi, kad nepaisant to, jog tuomet už susijungusių politinių jėgų vairo stojo Algirdas Brazauskas, pačiame integravimosi procese svarbią funkciją atliko būtent J. Olekas. Todėl, tęsia G. Kirkilas, ne tik LSDP ir nuo jos atskilę „socialdarbiečiai“, bet ir „valstiečiai“ galėtų tapti naujo, kairiąsias jėgas sutelkusio, politinio darinio dalimi.
Politikos veterano vertinimu, menkas argumentas yra tai, kad daugeliui sunku įsivaizduoti ne tik „valstiečių“ ir LSDP susijungimą, tačiau ir apskritai – jų darbą prie vieno stalo. G. Kirkilas pažymi manąs, kad lemiamas veiksnys tokiais atvejais yra ne kas kita kaip valia, kurią turi politiniai lyderiai.
„Kai jungėsi LSDP ir LDDP, taip pat buvo labai daug kalbų, kad čia neįmanoma ir t.t. Tačiau tai dažniausiai priklauso nuo politinių lyderių valios. Reikia pasakyti, kad tuomet, kai jungėsi LDDP ir LSDP, Juozas Olekas buvo vienas iš tų pagrindinių jungimosi rėmėjų. Tuomet buvo sudaryta bendra darbo grupė, kuriai vadovavo Juozas Olekas ir Juozas Bernatonis. Tad Juozas Olekas turi didelę patirtį šiuo klausimu“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Priminus, kad pats J. Olekas neseniai komentavo nematantis galimybių, jog prie LSDP galėtų jungtis net „socialdarbiečiai“, G. Kirkilas nuo savo keliamos teorijos apie galimą kur kas platesnį partijų susijungimą neatsitraukė.
„Dabar Juozo Oleko situacija yra priešrinkiminė, vargu ar jis kitaip šnekės. Kada jis bus išrinktas, tada ir matysime (...). Bet, man atrodo, kad jis yra ir linkęs ir supranta kairiųjų konsolidacijos prasmę“, – tęsė G. Kirkilas.
Politiko teigimu, nepaisant per kelis dešimtmečius pasikeitusių politinių aplinkybių ar ideologinių skirtumų, kurie yra išryškėję tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų, jo minima LSDP ir LDDP susijungimo analogija yra tinkama aiškinant šiandieną. Būtent konkurencinė aplinka, akcentuoja jis, yra tai, kas centro kairės partijas neišvengiamai stums link tarpusavio integracijos. Būtent tokią atmosferą išgyveno, prisimena G. Kirkilas, kairieji po 1996 m. Seimo rinkimų.
„Aš šiuo metu nematau kito kelio socialdemokratams pakilti iš krizės. Tik šis kelias – kairiųjų konsolidacija. Tiesą sakant, tokia pati situacija susiklostė po 1996 m. rinkimų. Juk mes siūlėme LSDP jungimąsi anksčiau. Bet ilgą laiką socialdemokratai nesutiko, o po 1996 m. rinkimų, kai abi partijos pralaimėjo, tada tik prasidėjo realios derybos. Taip kad šiuo metu padėtis yra panaši. Abi partijos pralaimėjo – „valstiečiai“ taip pat. Tad visi ieškos kelių, kaip laimėti ateinančius rinkimus, o konsolidacija yra vienas iš tų būdų“, – sakė G. Kirkilas.
Visgi politikas sutiko, kad minimos grandiozinės kairiųjų jungimosi idėjos yra sudėtingos ir galbūt būtų apskritai sunkiai suprantamos, pavyzdžiui, tų pačių „valstiečių“ vadovybei.
„Daug kas priklauso nuo lyderių ambicijų. Dažnai tos ambicijos ima viršų. Tačiau gyvenimas – rinkimai ir rinkėjų požiūris – aiškiai rodo, kad konsolidacija yra būtina. O kaip partijos susitars, yra kitas klausimas. Sutinku, kad susitarimai yra labai sudėtingas ir subtilus klausimas“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad po nesėkmingai LSDP susiklosčiusių Seimo rinkimų Gintautas Paluckas iš partijos senbuvių susilaukė daug kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų. Apie tolesnę G. Palucko lyderystę diskutuota trečiadienį vykusiame LSDP tarybos nuotoliniame posėdyje. Galiausiai penktadienį G. Paluckas pranešė, kad traukiasi iš užimamų pareigų. Ketvirtadienį ELTA skelbė, kad J. Olekas ketina dalyvauti LSDP pirmininko rinkimuose. J. Oleko teigimu, pretenduoti į partijos pirmininkus jį ragina keli LSDP skyriai, o jis, savo ruožtu, esą matydamas G. Palucko taip ir nesutelktą socialdemokratų bendruomenę, sutikęs tą daryti.