Tačiau jei pastarųjų koalicijos partneriai bus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), liberalai neišvengiamai konfliktuos ir su konservatoriais. Taip LRT.lt teigia kalbinti apžvalgininkai.
Prasidėjus deryboms dėl valdančiosios koalicijos formavimo konservatoriai išsakė nuostatą, kad koalicijoje nori dirbti ir su Liberalų sąjūdžiu (LS). Pastarųjų pozicija aiški – ačiū, bet ne.
„Labai malonu, kad kolegos konservatoriai mano, jog tik mes, liberalai, galime juos apsaugoti nuo pavojingų užkratų, jei jie eis į koaliciją su valstiečiais. Tačiau noriu aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyti – ekonominis socializmas ir asmens laisvių ribojimai nėra tai, kas tinkama Lietuvai. Todėl liksime ištikimi savo rinkėjams ir oponuosime šioms idėjoms, kad ir kas jas teigtų. Jokioje koalicijoje, kuri paremta tokiomis idėjomis, nedalyvausime“, – pabrėžė LS lyderis Remigijus Šimašius.
Kuo gali baigtis konservatorių ir liberalų konkurencija dešinėje, abiem partijoms likus opozicijoje arba vienai iš jų – TS-LKD – nusprendus eiti į valdančiąją koaliciją kartu su LVŽS?
Liberalai liko apgauti konservatorių?
LS Seimo rinkimuose laimėjo 14 mandatų, TS-LKD turės 31 atstovą parlamente. Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius, 45 mandatų (sudėjus abiejų šių partijų mandatus) „dramblio“ prisibijo ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, todėl liberalai į koaliciją net nekviečiami.
„Jei TS-LKD ir LS kartu nueitų į koaliciją, santykis būtų 56 ir 45. Dešinieji labiau patyrę ir drausmingesni, turi darbo parlamente įgūdžių. Jie tikrai suvirškintų „valstiečius“. Esu tikras, kad šito „dramblio“ į koaliciją jie nepasikvies. Konservatoriai rodo gerą valią LS, siūlo, kad jų padėtis pagerėtų. Kita vertus, galbūt kviečia, nes žino, kad šis pasiūlymas netiks „valstiečiams“, – svarsto K. Girnius.
Kaip sako dienraščio „Lietuvos žinios“ politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė, po pirmojo Seimo rinkimų turo liberalai greičiausiai nesvajojo apie tokią sėkmę vienmandatėse apygardose antrajame ture, todėl tuo metu buvo linkę derėtis su konservatoriais.
„Tai buvo galima suprasti iš Eugenijaus Gentvilo ir R. Šimašiaus kalbėjimo po pirmojo turo. Buvo žadama kurti derybų grupes ir kalbėtis dėl bendro bloko, su kuriuo galėtų dalyvauti derybose dėl valdančiosios koalicijos. Tačiau, mano žiniomis, nors liberalai tokią grupę ir sukūrė, iš konservatorių atsako jie nesulaukė, o derybos taip ir neprasidėjo. Turbūt konservatoriai įsivaizdavo, kad antrasis turas bus jiems toks pat sėkmingas, kaip ir pirmasis. Tokiu atveju liberalai būtų likę jaunesniojo brolio pozicijoje, kuriems gali diktuoti sąlygas.
Dabar atsitiko atvirkščiai – konservatoriai iš viso gavo mažiau balsų, nei planavo, o LS gavo gerokai daugiau, nei tikėjosi. Liberalai greičiausiai suvokė, kad būti tuo jaunesniuoju broliu ir aptarnauti konservatorius jiems tikrai nėra palanku“, – LRT.lt komentuoja J. Tvaskienė.
Politikos apžvalgininkės teigimu, liberalai jaučia galintys stiprėti ir atgimti, o konservatoriai su tuo nesusitaiko arba iki galo to nesuvokia ir bando liberalais manipuliuoti. „Man atrodo, kad jei konservatoriai ir toliau laikysis tokios pozicijos, ilgai trukusi draugystė su LS gali pasibaigti didelėmis skyrybomis“, – perspėja J. Tvaskienė.
TSPMI docentas K. Girnius taip pat mano, kad LS jau „išplaukė“ iš Eligijaus Masiulio skandalo.
„Reikia pabrėžti, kad jie surinko daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus. Praėjusį kartą jie laimėjo 3-jose vienmandatėse apygardose, šįkart – 6-iose. Tai yra žingsnis į priekį, nes anksčiau jie turėjo labai ribotą žvaigždžių sąrašą. Dabar jie atsigavo ir yra rimti konkurentai. Klausimas, ar konservatoriams naudinga kviestis juos į koaliciją. Jei žaistum Realpolitik ir galvotum, kad ateityje tai gali būti rimti konkurentai, tai kažkuria prasme konservatoriams būtų naudinga liberalus nustumti į paribį ir nekviesti į koaliciją. Liberalai liko gyvi po E. Masiulio skandalo. Jie visiškai be reikalo išmetė Antaną Guogą, bet aiškiai turi paklausą tarp jaunesnių žmonių, nors yra pavojaus, kad vis dėlto tai nišinė partija, kuri rūpinasi faktiškai tik pasiturinčiais“, – apibendrino K. Girnius.
„14 našlaičių opozicijos dykumoje“
Anot viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko, dar klausimas, kam dabar ko labiau reikia – konservatoriams liberalų ar atvirkščiai.
„R. Šimašius konservatoriams bandė pasakyti – kodėl už mus rūpinatės? Liberalai pasakė labai aiškią savo poziciją ir jų rinkėjai tikrai nesupyks, jei jie nuspręs likti opozicijoje. Suprantama, kad jų strategija perdėliojama ir [nukreipiama] į 2020-uosius, stiprinant partiją ir žinant savo galimybes. Liberalai dabar konservatoriams reikalingesni dėl balsų skaičiaus, o liberalai tik po pirmojo turo užsiminė, kad derėtųsi kartu su TS-LKD dėl koalicijos, o vėliau tai nebuvo eskaluojama.
Šios dvi jėgos ras galimybę bendrauti, išskyrus atvejį, jei TS-LKD nueis į koaliciją su LVŽS. LS dėl alkoholio ir kitų dalykų gali būti vieni labiausiai prieštaraujančių, todėl visai įmanomas konfliktas, jei vieni bus koalicijoje, o kiti – opozicijoje. LS dabar būtinas matomumas ginant jų propaguojamas vertybes. Jiems konfliktas su LVŽS yra geras dalykas. Jei TS-LKD nueis į koaliciją su „valstiečiais“, gali būti ir liberalų konfliktų su konservatoriais. Liberalų atsiskyrimas buvo matomas dar per debatus prieš pirmąjį rinkimų turą, kai E. Gentvilas labai aštriai kritikavo G. Landsbergį dėl Darbo kodekso“, – apibendrina A. Katauskas.
Kaip teigia politikos apžvalgininkė J. Tvaskienė, vertinant partijas pagal jų ideologijas, konservatoriai ir liberalai ir turėtų būti ne partneriai, o pakankamai stiprūs konkurentai.
„Jų pozicijos turėtų ryškiai išsiskirti. Lietuvoje yra šiek tiek kitokia situacija, jie net ilgai bendradarbiavo. Prieš E. Masiulio skandalą konservatoriai akivaizdžiai pamatė, kad LS stiprėja ir yra grėsmė per rinkimus. Todėl E. Masiulio skandalas konservatoriams buvo Dievo siųstas balandėlis. Konservatoriams tai tikrai padėjo ir jie pasijuto sustiprėję. Maža to, konservatoriai net nesugebėjo susitarti, kad nebūtų konkuruojama bent jau vienmandatėse apygardose per Seimo rinkimus, nes konservatoriai turbūt įsivaizdavo, kad po skandalo susilpnėję liberalai bus lengvas grobis“, – LRT.lt kalbėjo J. Tvaskienė.
Tuo metu TSPMI docento K. Girniaus teigimu, liberalams būtų naudinga dirbti koalicijoje.
„Jei konservatoriai vieni eitų į vyriausybę su „valstiečiais“, liberalai liktų dešinioji opozicija – 14 našlaičių opozicijos dykumoje. Jei patektų į koaliciją, gautų vieną kitą ministeriją, vieną kitą Seimo komiteto pirmininko ar vicepirmininko postą, turėtų tribūną, kur galėtų labiau reikšti savo nuomonę. Jei liks opozicijoje, bus gerokai sudėtingiau“, – įsitikinęs K. Girnius.