Politinės korupcijos byloje teisėsauga penktadienį pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis telefonu sakė, kad per 1 metus ir 4 mėnesius naujų faktų nėra nustatyta.
„Kyla klausimas, kodėl būtent dabar prie man kaip asmeniui pareikštų kaltinimų prisidėjo kaltinimai partijai. Neturi nieko bendro su realybe ir nelabai suveikiami sveiku protu. Tyrėjai ignoruoja faktus. Su sveiku protu kertasi, kaltinimas, kad naujai išrinktas partijos pirmininku buvau kviečiamas į televizijos laidą. Nei aš asmeniškai, nei partija neprašė ir negavo jokių neteisėtų paramų“, – sakė E. Masiulis.
Laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio paklaustas, ar liberalams jau galas, LRLS pirmininkas R. Šimašius teigė, kad tai pasakys rinkėjai.
„Partijos pirmininku tapau po skandalo. Tas klausimas, ar bus įtarimai partijai, visą laiką kybojo ore. Teisiniai niuansai yra viena, o moralinis vertinimas – kita“, – kalbėjo R. Šimašius.
Premjeras S. Skvernelis telefonu sakė, kad ši korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai.
„Tikiu ir pažįstu žmones – dauguma partijos narių Liberalų sąjūdyje gal net nežinojo, kas buvo daroma“, – vylėsi premjeras.
TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis tvirtino, kad konservatorių santykių su liberalais tema tapo ypatingai skaudi ir sudėtinga.
„Klausimai taip ir liko neatsakyti. Jeigu bus pasirinktas kelias, kuriuo eina Darbo partija, įrodinėti, kad juoda yra balta. Reikia pasakyti visai visuomenei, kokiu keliu liberalai eis toliau“, – sakė G. Landsbergis.
„Reikia pasakyti ar tai buvo sistemine veikla. Kaltumo prezumpcija politikoje yra paplitęs dalykas. Žiūrėdami šią laidą rinkėjai teisia Liberalų sąjūdį. Aiškinsimės, kiek ši byla siejasi su Vilniaus savivaldybe. Įrodymų reikės palaukti, čia reikės remtis grynu tikėjimu“, – kalbėjo LSDP pirmininkas G. Paluckas
„Yra surinkta pakankamai medžiagos, kad būtų galima pareikšti įtarimus liberalams, kaip juridiniam asmeniui. LSDP vadovauja politikas, kuris yra nuteistas už nusikaltimus valstybės tarnyboje. Kai kažkam pareiškiami įtarimai, visi nori pasirodyti baltesni“, – teigė LVŽS vrakcijos narys P. Urbšys.
Jis priminė TS-LKD norą po rinkimų bendradarbiauti su Liberalų sąjūdžiu. G. Landsbergis atkirto tuomet nežinojęs, kuo baigsis bylos tyrimas.
„Vieninteliai, kurie laimi šioje byloje yra populistai – valstiečiai ir galbūt tie, kurie naujai atsiras. Apgailestauju, kad liberalai nesusitvarkė ir neišsivalė“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
„Mes pasikeitėme, padarėme išvadas. Su teisėsauga pyktis ir kurti sąmokslo teorijų nesiruošiame“, – įsiterpė R. Šimašius.
Net ir kandidatuodamas į sostinės meto postą jis teigė nežinojęs, ar kokie nors partijos nariai „nestumdė kokių nors reikalų“ rinkimų metu.
Anot STT, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.
Įtariama, kad E. Masiulis savo partijos naudai už sprendimus koncernui iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, Š. Gustainis – 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą, kaip paramą savo įsteigtam institutui, V. Gapšys – 12,1 tūkst eurų kyšį, kaip nuolaidas transliuojant politinę reklamą per koncerno televizijas.