Balandžio 14 dieną generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Gintaro Steponavičiaus teisinį imunitetą.
Prokurorai skelbia turintys duomenų, kad G. Steponavičius tarėsi su koncerno „MG Baltic“valdybos nariu Raimondu Kurlianskiu dėl koncerno įmonių paramos politiko vardo fondui bei su Liberalų sąjūdžiu siejamai viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“, taip neteisėtai finansuojant šią politinę partiją.
Tačiau Generalinės prokuratūros vykdomame tyrime nuskambėję „Laisvės studijų centro“ ir G. Steponavičiaus paramos fondo, siejamų su Liberalų sąjūdžiu, pavadinimai – tik ledkalnio viršūnė.
Lietuvos partijos yra artimai susisaisčiusios su įvairiomis viešosioms įstaigomis, asociacijomis ar fondais, o tokie ryšiai ne kartą buvo minimi kaip politinės korupcijos schemų dalis.
Liberalų įstaigų idėjiniu vadovu laikomas E. Gentvilas
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė, kad praėjusiais metais į G. Steponavičiaus paramos foną bei „Laisvės studijų centro“, vadovaujamo buvusio Kauno mero liberalsąjūdiečio Rimanto Mikaičio, sąskaitas pervestos koncerno „MG Baltic“ įmonių lėšos buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, taip pat - kandidato į 2016-2020 metų kadencijos Seimą veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti. 2016-aisiais „Laisvės studijų centras“ gavo 10 tūkst. eurų, o G.Steponavičiaus paramos fondas – 5 tūkst. eurų paramą. Prokurorai įtaria, kad už ją G. Steponavičius Seime balsavo priimant „MG Baltic" palankius sprendimus.
Su Liberalų sąjūdžiu siejama ir 2005 metais įkurta viešoji įstaiga "Atvira visuomenė ir jos draugai", tarp kurios kūrėjų buvo ir Eligijus Masiulis, praėjusiais metais pasitraukęs iš partijos dėl įtarimų korupcinėmis veikomis, o idėjiniu vadu vadintas dabartinis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ypač sėkmingai ši organizacija veikė tuo metu, kai švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjo G. Steponavičius. 2009-aisiais „Atvira visuomenė ir jos draugai“ per politiko vadovautos Švietimo ir mokslo ministerijos vykdytą Pilietinio ir tautinio ugdymo programą gavo dalinį finansavimą projektui "Lietuvos pasirinkimas“. Jis buvo įgyvendinamas prieš pat rinkimus į Europos Prlamentą, tačiau liberalai tuo metu neigė taip didinantys savo populiarumą.
Dar viena su Liberalų sąjūdžiu siejama organizacija - fondas "Liberalios reformos", įkurtas partijai tuo metu vadovavusio E.Gentvilo iniciatyva. Ši visuomeninė organizacija, kurios pagrindinė veiklos kryptis - politinis švietimas, atsirado prieš 2002 metais vykusius prezidento rinkimus. Į valstybės vadovus kandidatavo ir fondo steigėjas. E.Gentvilas prezidentu netapo, bet 2004-aisiais, kai buvo išrinktas į EP, su savo kurtu fondu pasirašė paslaugų teikimo sutartį.
2010 metais gimė taip pat su Liberalų sąjūdžiu siejama viešoji įstaiga „Taikomosios politikos institutas“, įgyvendinanti projektus, apimančius politiką, verslą, mokslą ir studijas. Šios organizacijos steigėjas - vienu iš Liberalų sąjūdžio kūrėjų save vadinantis Šarūnas Gustainis, nuo 2009-ųjų vadovavęs partijos rinkimų štabui, o šiuo metu kaip specialusis liudininkas figūruojantis „MG Baltic“ byloje.
„Valstiečių“ organizacijų šaknys – Naisiuose
Su valdančiąja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga siejama asociacija „Naisių bendruomenė“, vadovaujama Ritos Žukauskienės, „valstiečių“ sąraše dalyvavusios 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Tarp asociacijos valdybos narių yra ir partijos steigėjas Ramūnas Karbauskis.
„Valstiečiams“ artima organizacija vadinamas ir R. Karbauskio iniciatyva gimęs „Atviras Šiaulių rajono jaunimo centras“. Jo vadovė Kristina Pinskienė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše prieš dvejus metus taip pat siekė tapti politike. Būtent „Atviras Šiaulių rajono jaunimo centras“ buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės skandalo įkarštyje nusprendė pradžiuginti R. Karbauskį – kreipėsi į Šiaulių rajono tarybą, siūlydamas suteikti politikui garbės piliečio vardą. R. Karbauskis netrukus tokio pagerbimo atsisakė.
Dar viena su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga siejama organizacija – jaunimą vienijanti asociacija „Rytojaus Lietuva“. Ją 2015 metais, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, Kaune įsteigė dabartinis Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas. Ši organizacija, suburta, kaip skelbiama, „kurti ir įgyvendinti realius gerus darbus, gražinant mūsų Tėvynę ir gerinant sąlygas gyventi joje“, vykdė įvairias socialines akcijas Kaune. „Rytojaus Lietuvos“ narė yra ir pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą į Seimą išrinkta Rūta Miliūtė.
Socialdemokratai nutilo po skandalo
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nuo 2004-ųjų, kai buvo minima plataus masto politinės korupcijos byloje, didesnio triukšmo dėl jai palankių organizacijų iki šiol išvengė. SU LSDP yra siejamas Stepono Kairio fondas, tarp kurio aktyvių veikėjų įvardijamas partijos pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, taip pat viešoji įstaiga Socialinių ekonominių tyrimų institutas.
2001-aisiais, steigdami pastarąją organizaciją, socialdemokratai planavo, kad ji taps alternatyva liberaliam Laisvosios rinkos institutui ir skelbs socialdemokratinį požiūrį į šalies socialinius ir ekonominius procesus.
Tačiau realiai įstaiga virto nesėkmę patyrusių socialdemokratų priebėga: institute darbą gavo po 2004-aisiais nuskambėjusių įtarimų korupcija iš Seimo pasitraukęs Vytenis Andriukaitis, šiuo metu organizacijos vadovu įvardijamas buvęs sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. 2014 metais jis buvo priverstas atsistatydinti iš posto, viešai paskelbus slapta darytą garso įrašą, kuriame girdėti, kaip viceministras spaudė komisijos nares dėl aukštos valdininkės paskyrimo.
Konservatorių sąskaitoje – gausus pagalbininkų būrys
2003 metų gegužę STT įrašytame "Rubicon group" vadovo Andriaus Janukonio ir Tėvynės sąjungos (dabar - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) atstovo Arvydo Vidžiūno pokalbyje buvo girdėti, kaip pastarasis teiraujasi, kada verslininkas ketina "daryti judesius dėl konservatorių fondų". A.Vidžiūnas, laikytas vienu iš žmonių, kurie rūpinosi lėšų partijai telkimu, prisipažino prašęs paramos, tačiau tvirtino, kad ji buvo skirta ne partijai, bet fondui "Konservatyvioji ateitis".
Ši organizacija, kuriai dabar vadovauja konservatorius Vaidas Šalaševičius, o vienas iš steigėjų buvo Andrius Kubilius, abejonių galinčiose kelti pinigų rinkimo-leidimo istorijose skambėjo ne kartą. Pavyzdžiui, 2005-aisiais kilus triukšmui, kad opozicinė Tėvynės sąjunga, iš valstybės biudžeto gavusi 57 tūkst. litų (16,5 tūkst. eurų) kaip valstybės biudžeto dotaciją ir 624 tūkst. litų (181 tūkst. eurų) kaip politinės kampanijos dalies išlaidų kompensaciją, paskelbė ketinanti Kovo 11-osios šventei išleisti 70 tūkst. litų (20 tūkst. eurų). Nors politikos ekspertai nuogąstavo, jog taip konservatoriai dar labiau nuteiks žmones prieš politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, A. Kubilius gynėsi, esą didesnė planuojamų išleisti pinigų dalis yra gauti kaip paramą per visuomeninę organizaciją "Konservatyvioji ateitis".
Su konservatoriais ir šios partijos finansavimu yra siejama ir daugiau organizacijų. Tarp tokių minimi Demokratinės politikos institutas, „Idėjų bankas“, Moderniosios politikos institutas, viešoji įstaiga „Miestas miestui“ ir kitos.