Dėl šios priežasties Liberalų sąjūdžio valdyba pasiūlė nedelsiant pasitraukti iš partijos ir užimamų politinių pareigų. Šis sprendimas galioja visiems partijos nariams, kurie sulaukia oficialių įtarimų.
„To nepadarius partijos nariai bus šalinami iš partijos. Ši nuostata galioja ir asmenims, kurie yra sustabdę savo narystę partijoje", - teigiama Liberalų sąjūdžio viešame pareiškime.
G. Steponavičius buvo sustabdęs narystę partijoje, bet sulaukęs valdybos raginimo nutarė pasitraukti iš Liberalų sąjūdžio.
Paklaustas, ar partijos siūlymas trauktis iš užimamų politinių pareigų reiškia raginimą atsisakyti ir Seimo nario mandato, Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Renaldas Vaisbrodas tai DELFI patvirtino.
Parlamentaro mandato neatsisako
Tačiau parlamentaro mandato G. Steponavičius neatsisako. Jis sako norintis, kad teisėsaugos tyrimas vyktų kuo sklandžiau ir nesidangstantis teisiniu imunitetu, tačiau Seimo nario mandato neatsisako, nes nenori būti statomas į vieną gretą su korupcija kaltinamais asmenimis.
„Motyvas, kodėl aš neketinu trauktis iš Seimo yra tai, kad išeidamas, pasitraukdamas aš atsistočiau į vieną gretą su korupcija kaltinamais asmenimis. Tikrai nesutikdamas su man pareikštais įtarimais dar kartą kartoju: nematau jokio pagrindo sakyti, kad esu klydęs ir padaręs kokią nors nusikalstamą veiką. Ir tą įrodysiu teisiniu keliu“, - teigė G.Steponavičius.
Panaikinta neliečiamybė
Prokuratūra penktadienį informavo, kad G. Steponavičiui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu siekiant naudos. Už tai gali būti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Kaip žinoma, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis neseniai kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti G. Steponavičiaus neliečiamybę. Seimas pritarė tokiam siūlymui.
Prokuroro kreipimesi buvo rašoma, kad 2015 m. spalio 29 dieną Gedimino prospekte esančioje kavinėje „Esse" G. Steponavičius susitiko su „MG Baltic" viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir susitarė, kad koncerno įmonės perves lėšas viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras" ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondui.
„Laisvės studijų centro" ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondo registracijos adresas yra vienas ir tas pats – Vilniuje, Jonažolių gatvėje.
Pasak pranešimo, susitikime susitarta, kad įmonės perves lėšas viešajai įstaigai ir paramos fondui bei taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdį.
Teigiama, kad po šio susitarimo Seime G. Steponavičius balsavo priimant „MG Baltic" koncernui palankius sprendimus dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų ir susilaikė dėl kelio „Vilnius-Utena" projekto. Vartojimo kreditų įstatymas buvo svarstomas Seime 2015 m. lapkričio 5 dieną, kelias „Vilnius-Utena" - 2015 metų gruodžio 22 dieną.
Po Naujų metų G. Steponavičius vėl susitiko su R. Kurlianskiu restorane „Terrazza". Tai buvo 2016 metų sausio 11 dieną. Susitikime jie aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales bei susitarė, kad „MG Baltic" įmonės „Laisvės studijų centrui" perves 10 tūkst. eurų, paramos fondui - 5000 eurų.
Kaip tarė, taip padarė. Remiantis generalinio prokuroro Seimui pateiktu dokumentu, R. Kurlianskis vasario 2 dieną davė nurodymą „MG Baltic Media" pervesti pinigus į dvi sąskaitas: „Laisvės studijų centrui" 10 tūkst. eurų, paramos fondui - 5 tūkst. eurų.
„R. Kurlianskiui atlikus šiuos veiksmus, G. Steponavičius gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos - buvo neteisėtai finansuojama politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis", kurios vienu iš vadovų jis buvo, veikla", - sakoma pranešime.
Šie pinigai buvo panaudoti padengiant Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui projekte „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose". Šis projektas finansuotas „Laisvės studijų centro".
G. Steponavičiaus paramos fondo gautos lėšos buvo suplanuotos paties G. Steponavičiaus veiklos viešinimui.
Kiek pinigų gavo paramos fondas?
Beje, G. Steponavičius pats viešino, kiek jo paramos fondas sulaukė paramos iš su „MG Baltic" susijusių įmonių.
„MG Baltic“ teikiama parama G. Steponavičiaus paramos fondui kai kuriais metais sudarė nemažą dalį visų gaunamų lėšų, kitais metais koncernas nerėmė fondo arba rėmė negausiai.
Fondo pernai gegužę DELFI pateiktais duomenimis, 2016 m. „MG Baltic Media“ S. Steponavičiaus fondą parėmė 5000 eurų.
2014 m. antrinė „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ parėmė fondą 20 tūkst. litų. Tuo metu euras Lietuvoje dar nebuvo įvestas.
2011 m. „MG Baltic Media“ G. Steponvičiaus vardo fondui pervedė irgi 20 tūkst. litų. Tais pačiais metais antrinė koncerno įmonė „Mitnija“ parėmė fondą 40 tūkst. litų, bet parama buvo grąžinta.
2010 m. „Mitnija“ parėmė fondą 30 tūkst. litų, „MG Baltic Media“ - 20 tūkst. litų.
2009 m. „Mitnija“ G. Steponavičiaus paramos fondui pervedė 10 tūkst. litų.
Iš viso fondo pateikiamais duomenimis, per visus egzistavimo metus iš „MG Baltic" įmonių, neskaitant grąžintos sumos „Mitnijai", G. Steponavičiaus paramos fondas gavo daugiau nei 117 tūkst. litų arba daugiau nei 33 tūkst. eurų.
Kiek pinigų gavo „Laisvės studijų centras"?
DELFI prašymu „Laisvės studijų centras" taip pat pateikė duomenis apie gautą paramą iš „MG Baltic" koncerno įmonių.
2016 m. „MG Baltic Media", kaip ir nustatė prokurorai, skyrė 10 tūkst. eurų.
2014 m. „MG Baltic" priklausanti „Mitnija" parėmė centrą 5792 eurais.
2013 m. „MG Baltic Media" skyrė centrui 14 481 eurą. Šios sumos nelyginės, nes verstos iš litų į eurus. Kaip žinoma, euras Lietuvoje įvestas 2015 m. pradžioje.
Iš viso parama nuo 2013 iki 2016 m. sudarė daugiau nei 30 tūkst. eurų.
Tačiau Lietuvoje juridiniams asmenims remti viešąsias įstaigas ar paramos fondus yra legali praktika. Juridiniai asmenys negali remti tik politinių partijų.
E. MASIULIO IR „MG BALTIC“ BYLA
Įtariamieji:
1) Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis;
2) Buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius;
3) Buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys;
4) „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis;
5) „MG Baltic“ koncernas.
Specialieji liudytojai:
1) „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus;
2) „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis;
3) Buvęs Liberalų sąjūdžio Seimo narys Šarūnas Gustainis.
Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmęs 106 tūkst. eurų kyšį.
E. Masiulio gynybos versija, kad iš tiesų iš R. Kurlianskio jis skolinosi 90 tūkst. eurų ir dar 16 tūkst. eurų buvo savi. Namuose per kratą iš viso pas E. Masiulį rasta 250 tūkst. eurų.
Teisėsauga taip pat įtaria, kad buvusiam Darbo partijos pirmininko pavaduotojui V. Gapšiui buvo pasiūlytas 25 tūkst. eurų kyšis, kuris turėjo būti suteiktas nuolaidomis transliuojant Darbo partijos politinę reklamą LNK televizijoje bei suteikiant paramą viešajai įstaigai.
Be kita ko, manoma, kad R. Kurlianskis esą bandė paveikti V. Gapšį, kad šis darytų įtaką partijos frakcijai Seime svarstant klausimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.