Projekto „Dėl LR Vyriausybės pozicijos ir veiksmų nepilnamečių Lietuvos piliečių paėmimo iš tėvų, gyvenančių ne Europos Sąjungos valstybės narėse, atvejais“ plane teigiama, kad būtina sukurti techninį mechanizmą, kuris leistų efektyviai ginti iš tėvų paimtų nepilnamečių Lietuvos piliečių teises.
Kurs mechanizmą, kuris apgins nepilnamečius lietuvius
Projekte nutariama raginti LR Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas aktyviai ginti iš tėvų paimtus nepilnamečius LR piliečius visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.
Taip pat siekiama įpareigoti LR Vyriausybę sukurti teisinį mechanizmą, kuris leistų nedelsiant reaguoti nepilnamečių LR piliečių paėmimo iš tėvų vadovaujantis Norvegijos Karalystės įstatymais bei galimai kitose ne ES valstybėse narėse veikiančiais teisės aktais atvejais. Esant reikalui parengti reikalingas įstatymų pataisas, projektus ar Vyriausybės nutarimus, kurie sukurtų veikimo galimybę atitinkamose situacijose.
3 siūlymo straipsnis teigia, kad bus siekiama įpareigoti LR Vyriausybę pradėti diskusiją šiais klausimais ES institucijose ir inicijuoti pakeitimus ES teisėje, kurie sudarytų galimybę ginti nepilnamečių ES piliečių, esančių Norvegijos Karalystės bei kitose ne ES valstybėse narėse teritorijoje, teises.
Projektą pasirašė Seimo nariai: Rimantas Jonas Dagys, Jurgis Razma, Rytas Kupčinskas, Aurelija Stancikienė, Sergejus Jovaiša, Valentinas Stundys ir Rima Baškienė.
Projektas jau yra užregistruotas ir bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.
Vaikus tėvams atiduoda tik politikų paliepimu
Šiuo metu Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ akiratyje atsidūrusios Gražinos Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė teigė, kad dažniausiai vaikus iš užsienio vaikų globos teisių tarnybų Norvegijoje pavyksta atsiimti tik įsikišus politikams.
„Esu girdėjusi apie atvejus, kai vaikai tėvams buvo sugrąžinti įsikišus politikams. Tėvams buvo padėta dėl politinio spaudimo faktoriaus“, – sakė ji.
Norvegijos teisininkas Marius Reikeras jai pritarė sakydamas, kad Norvegija jau yra pralaimėjusi 35 tarptautines bylas dėl trūkumų savo teisinėje sistemoje.
„Kiek aš žinau, visos bylos, kurios buvo pateiktos Ženevoje ir Strasbūre, buvo pateiktos teisininkų – privačių asmenų. Turime keisti šį požiūrį, susirūpinti valstybiniu lygmeniu šia problema. Norvegų teisininkai teigia, kad Norvegijos teisės aktai yra labai geri ir geresni nei Europoje – šį požiūrį turime pakeisti“, – patikino jis.
Siūlo perauklėti Norvegiją
M. Reikeras įsitikinęs – turime sustabdyti tai, kas vyksta Norvegijoje ir gelbėti kitų šalių nepilnamečius piliečius.
„Pasakykite man nors vieną priežastį, kodėl vaiko, pavyzdžiui, kad ir iš kurio mamos buvo atimtos globos teisės, seneliai, kiti giminaičiai negali jo matyti? Pažįstu moterį, iš kurios dukra buvo atimta, kai jai buvo vos 3 mėnesiai. Šiuo metu tai merginai yra 22 metai – visą tą laiką nei mama, nei kiti jos giminaičiai merginos nematė. Tai – nežmoniška. Turime priversti Norvegiją manyti, kad jų įstatymai nėra pranašesni už ES įstatymus“, – įsitikinęs jis.