„Kitų valstybių patirtis rodo, kad vis dėlto intensyvus testavimas visoje valstybėje leidžia identifikuoti besimptomius atvejus arba menkai simptominius atvejus, juos karantinuoti, izoliuoti ir tuo būdu mažinti viruso sklaidą. Lietuva pasirinko kitą kelią – mes esame mažiausiai testuojanti valstybė iš netgi Baltijos valstybių. Vakar absoliučiais skaičiais atsilikome dvigubai nuo Estijos ir Latvijos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, nėra atsakymų, kodėl Lietuvoje nuo viruso plitimo pradžių nebuvo atliekama daugiau koronaviruso tyrimų. Taip pat akivaizdu, kalbėjo G. Landsbergis, kad medikai yra prastai apsirūpinę apsaugos priemonėmis.
„Daug nerimo, kiek saugūs yra medikai. Mes padarėme apklausą savivaldybių ir paprašėme pateikti duomenis iš savo ligoninių, ir 9 iš 10 sako, kad jų turimos apsaugos priemonės yra minimalios“, – tęsė konservatorių lyderis.
Kaip valdžios klaidą G. Landsbergis pažymėjo ir nuolat stringančią informacijos sklaidą.
„Manau, kad tai gali ateityje sukelti dideles pasitikėjimo problemas. Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.
Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta trečiadienį LRT radijui sakė, kad Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi gerų žingsnių valdyti koronaviruso plitimą, tačiau, atkreipė dėmesį S. Krėpšta, buvo padaryta ir klaidų, pavyzdžiui, įvardijo jis – medikų apsaugos priemonių trūkumas.
