Vieną saulėtą birželio dieną šiuo metu palangiškis G. Žukas gavo pranešimą apie jo laukiantį registruotą laišką. Dviračiu numynęs iki pašto, vyriškis atplėšė jam skirtą voką, kuriame buvo antstolių pranešimas apie siekiamą išieškoti sumą – 3660 eurų, taip pat reikalavimas sumokėti žyminį mokestį.
„Netrukus gavau antrą pranešimą, kad antstoliai jau parinko mano turtą, kurį areštuoja. Tuo pačiu buvo areštuotos ir visos mano sąskaitos. Dirbu už minimalų atlyginimą, ir jis tokiu būdu „suvalgomas“. Net nesupratau, kas įvyko, nes staiga sužinojau esantis visiškai be pajamų“, – pasakojo jis DELFI.
G. Žukas pasakojo susisiekęs su antstoliais, tačiau šie į detales nesileidę. „Antstoliai telefonu pasakė taip: mes tau, Gintarai, leidžiame maksimum per pusę metų sumokėti šitą sumą, geruoju. Kitaip turtas bus išvaržytas“. Klausiu – dėl ko, kas? Jiems tai neįdomu“, – kalbėjo vyriškis.
Nepavykus atsekti galų, G. Žukui, paliktam be lėšų pragyvenimui, teko skubiai organizuotis kelionę į sostinę. Praėjusią savaitę Vilniaus apylinkės teisme jam buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos, trukusios, kaip pasirodė, daugiau nei dvejus metus, dokumentais.
„Užsisakau dokumentus, sužinau, kad yra trijų tomų byla. Galvoju – dėl ko? Matau, kad figūruoja draudimo kompanija, bet vis tiek nesuprantu: gal koks autoįvykis, bet sumos labai didelės?“, – apie nesenus patyrius pasakojo G. Žukas.
Tik atidžiai perskaitęs kelis tomus dokumentų, jis suprato: procesas sukosi apie įvykį jo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, bute sostinės V. Šopeno gatvėje, kurio dalis priklausė jam, o kita dalis – Vilniaus savivaldybei, savo turtą nuomojusiai kaip socialinį būstą.
Dveji proceso metai – už akių
2013 metais G. Žukas įsigijo dalį buto Vilniaus V. Šopeno gatvėje, kurį įsirengė kaip atskirą būstą – kambarius, virtuvėlę, sanitarinį mazgą. Pagal pirkimo dokumentus jam priklausė ir dalis bendrojo naudojimo patalpų – koridorius bei virtuvė, tačiau į jas vyriškis teigė net neužsukdavęs. Šiose patalpose karaliavo nuomininkai, su kuriais sutartis buvo sudariusi buto bendrasavininkė Vilniaus miesto savivaldybė, čia įrengusi socialinį būstą.
2015-ųjų gruodžio pabaigoje G. Žukas savo butą pardavė ir manė bet kokius saitus su V. Šopeno gatve nutraukęs. Į Palangą persikėlęs vyriškis net neįtarė, kad tuo metu už jo nugaros jau sukasi istorija, gresianti dideliais nuostoliais.
Teismų dokumentai atskleidė, kad G. Žukui dar tebegyvenant V. Šopeno gatvėje, 2014 metų balandį, iš jo ir savivaldybės valdomo buto bendrųjų patalpų buvo užlieta apačioje veikusi kirpykla. Kadangi jos savininkai buvo sudarę sutartį su draudimo kompanija, ši kompensavo nuostolius, o žalą ėmėsi išreikalauti iš kaltininkų. Štai čia ir prasidėjo istorija, galinti nustebinti net patyrusius teisininkus.
Draudimo kompanija ieškinį pateikė buto bendrasavininkiams – Vilniaus savivaldybei bei G. Žukui, kaip trečiuosius asmenis įtraukdama savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ bei socialinius buto nuomininkus.
Kaip matyti iš Vilniaus savivaldybės teismui teiktų atsiliepimų, miesto atstovai teigė, kad ieškovas reikalavimus dėl įvykio jiems pateikė praėjus beveik metams – 2015-ųjų kovą. „Ieškovas neinformavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apie draudiminį įvykį, nekvietė atsakovų atstovų, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų informavęs kitą atsakovą G. Žuką apie atliekamą draudiminio įvykio tyrimą siekiant nustatyti užpylimo priežastis“, – rašyta atsiliepime.
Nors Vilniaus savivaldybė pažymėjo, kad byloje nebuvo deramai tiriamos įvykio aplinkybės, nesiekta nustatyti tikrųjų žalos kaltininkų, buvo konstatuota, kad atsakovai žalos geruoju neatlygino, todėl pradėtas tesimo procesas.
Bylos svarstyme dalyvavo visos suinteresuotos pusės, išskyrus G. Žuką. Kaip nurodoma jo ir valstybės skirtos advokatės Aušros Saulėnienės prašyme atnaujinti procesą, „atsakovas G. Žukas apie bylą nežinojo, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, dėl to jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, išdėstyti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus ir aktyviai dalyvauti procese bei skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, tuo pažeidžiant jo teisę į teisminę gynybą. Byla buvo nagrinėjama atsakovą informavus viešo paskelbimo būdu, nepaskyrus byloje nei kuratoriaus, nei pranešus atsakovui apie bylą“, – nurodoma prašyme.
Nurodo prisiimti svetimą kaltę
Kaip matyti iš bylos dokumentų, proceso metu buvo pateikti įrodymai, kad aukštu žemiau veikusi kirpykla buvo užlieta iš minimo buto bendrojo naudojimo patalpų – ten socialinio būsto nuomininkai savavališkai ir nelegaliai buvo įsirengę dušinę.
„Iš parodymų matyti, kad kirpykla (grožio salonas) buvo užpiltas iš nuomininko savavališkai įrengtos dušinės. Ieškovo atstovas taip pat teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad faktiniais bylos duomenimis, draudėjui priklausantys turtas buvo apgadintas iš antrame aukšte esančios dušinės, įrengtos sandėliavimo patalpoje, kuria naudojasi nuomininkas“, – rašoma bylos medžiagoje.
Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismas byloje priėmė sprendimą, kad dėl įvykio kalti buto savininkai – socialinį būstą išnuomojusi Vilniaus savivaldybė bei nieko apie šį įvykį nežinojęs G. Žukas. Iš jų solidariai priteistas žalos atlyginimas.
Procese aktyviai dalyvavusi Vilniaus savivaldybė šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Šis, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad šioje proceso dalyje žemesnės instancijos teismas „priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą“.
„Nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai nustatyta, kad trečiasis asmuo, nuomos teisinių santykių pagrindu su šeima gyvenantis bute, neteisėtai įrengė dušinę nuomojamam butui priskiriamoje bendro naudojimo (sandėliavimo) patalpoje, iš kurios buvo užlietas butas. Taigi išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, implikuoja, kad, visų pirma, trečiasis asmuo yra tiek buto (buto dalies – red.), tiek neteisėtai įrengtos dušinės valdytojas, o, antra – žalą sąlygojo trečiojo asmens neteisėti veiksmai“, – konstatavo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija.
Dėl šių aplinkybių teismas priėmė sprendimą iš dalies tenkinti Vilniaus savivaldybės ieškinį – ji dėl šio įvykio nekalta, taigi, žalos atlyginti neturės.
Tačiau klysta tie, kurie mano, kad atsakomybė krito nustatytam žalos kaltininkui. Teismo sprendimu, visa žalos suma priteista ne kirpyklą užliejusiam nuomininkui, bet buto dalį tuo metu valdžiusiam G. Žukui. Tokio sprendimo motyvų teismas nenurodė.
Reikalauja atnaujinti procesą
Antstolių užklupto G. Žuko advokatė A. Saulėnienė DELFI teigė negalinti atsakyti į klausimą, kodėl teismas, nuo atsakomybės atleidęs vieną iš buto bendrasavininkių – Vilniaus miesto savivaldybę, visą atsakomybę perkėlė kitam – jos ginamajam.
„Bet toks klausimas kyla, paskaičius teismo sprendimą. Todėl siekiame proceso atnaujinimo ir bet kokio priteisimo iš G. Žuko panaikinimo“, – sakė ji.
Tuo metu G. Žukas stebisi, kodėl jo nepasiekė teismo kvietimai, tačiau antstolių informacija buvo nedelsiant pristatyta adresatui.
„Bylos medžiagoje akcentuota, kad aš apie procesą informuojamas virtualiai – tai yra, per teismų sistemą. Vadinasi aš, pilietis, net ne tų patalpų savininkas, turiu stebėti teismų pranešimus, nors net neįtariu, jog kažkur esu įtrauktas. Tai yra mūsų įstatymai. Jūs turite nemiegoti, nedirbti, bet nuolat eiti į internetą ir stebėti, ar jums kažkas neįvažiavo į automobilį, ar kažko nepadarė jūsų bendraturčiai, ar kažkas neiškėlė bylos, ar už jūsų nugaros jau nevyksta teismai. Apie tai jūs sužinote tik tada, kai ateina antstoliai išieškoti jūsų turto“, – teigė jis.