Žinia, kad Suomija ir Švedija, ko gero, jungsis prie NATO, Lietuvoje sutinkama labai džiugiai. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tai iš esmės keistų regiono saugumo situaciją – Baltijos jūra iš esmės taptų vidine NATO jūra, Suvalkų koridorius nebebūtų toks jautrus: jei priešas jį atkirstų, Baltijos šalys nebūtų izoliuotos, turėtų jungtį Šiaurėje.
„Mes tikrai kaip niekas kitas turėtume labai sveikinti šį žingsnį, jei jis būtų šių valstybių Vyriausybių žengtas“, – komentavo Vyriausybės vadovė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pozityvūs signalai girdisi ne tik viešumoje, bet ir viduje.
„Manau, kad trajektorija yra visiškai aiški. Kol kas mes laikomės pagarbiai atokiai, nesikišame į diskusiją, leidžiame abiejose valstybėse jai vykti natūraliai kaip ji vyksta, bet džiaugsmą demonstruojame“, – LNK sakė ministras.
Dėl prisijungimo prie NATO trečiadienį tarėsi Suomijos ir Švedijos premjerės.
„Europos saugumo architektūra po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitė iš esmės. Pasikeitus saugumo aplinkai, būtina išanalizuoti, kaip ateityje geriausia užtikrinti taiką Suomijoje ir mūsų regione“, – po pasitarimo spaudos konferencijoje sakė Suomijos premjerė Sanna Marin.
Suomija atrodo ypač tvirtai – 60 proc. suomių pritaria stojimui į NATO. Tai yra rekordas. Sakoma, kad tam, jog sužinotum, ką suomiai galvoja, reikia nueiti į sauną. Čia NATO dabar – pagrindinė tema.
„Būtų išmintingiau prisijungti“, – LNK rodomame reportaže sako pirtyje sėdintis suomis.
„Mes būsime kiti po Ukrainos, jei to nepadarysime dabar. Turbūt dauguma žmonių taip mano“, – antrino kitas pirtininkas.
„Situacija ir taip sudėtinga, nereikia jos dar labiau jaukti“, – paprieštaravo kitas suomis.
Suomija pareiškė, kad dėl stojimo į NATO apsispręs per kelias savaites. Švedijoje yra narystei daugiau pritariančių nei nepritariančių.
„Turime gerai pagalvoti, kas geriausia Švedijai, mūsų saugumui ir taikai šioje naujoje situacijoje. Žinoma, mums svarbu ir tai, kas vyksta, kokia diskusija Suomijoje“, – spaudos konferencijoje sakė Švedijos premjerė Magdalena Andersson.
NATO pareiškė, kad Suomiją ir Švediją priimtų mielai bei greitai. Šiemet aljanso viršūnių susitikimas vyks birželį Madride. Iki jo Suomija ir Švedija gali pateikti prašymus, o kitąmet NATO viršūnės susitiks Vilniuje.
„Vilniuje galime sulaukti ir priėmimo“, – patvirtino užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Geros žinios šiam regionui – tiesiogiai proporcingos Rusijos grasinimams. Dabar Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei Suomija ir Švedija prie NATO prisijungs, Maskva Baltijos jūros regione dislokuos branduolinį ginklą.
„Kaliningradas yra labai militarizuota zona jau labai daug metų ir jis yra Baltijos regione. Kad Rusija grasina, yra nieko naujo“, – komentavo premjerė I. Šimonytė.
Nieko naujo, bet ir keista, sako valdžia – ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės yra jau dislokuota.
„Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai yra dislokuoti – ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti. Tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda.
D. Medvedevas suomius ir švedus bando atgrasinti, bet lūžis – jau įvykęs.
„Taika per jėga – koncepcija su Rusija. Turi jėgos, turi galios – bus taika. Labai geras, Kasčiūno konceptas – taika per jėgą“, – LNK komentuodamas klausimą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rusija platina surežisuotus vaizdo įrašus. Juose – karinę techniką vežioja šalia Suomijos sienos.
„Ji taip apdairiai sustoja ties ženklu, o ženkle yra Helsinkio pavadinimas“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Išeina, kad Putino bandymas NATO susilpninti, į aljansą atveda net tas šalis, kurios daug metų savo neutralitetu didžiavosi.
„Švedijos, kaip ir Šveicarijos neutralumas buvo, sakyčiau, išskirtinis. Ir Šveicarija daugiau nei prieš 200 metų dalyvavo kare, ir Švedija daugiau nei prieš 200 metų dalyvavo kare“, – pastebėjo A. Anušauskas.
Ministras – ne vienintelis istorikas valdžioje. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, taip pat baigęs istorijos studijas, sako, kad tokio pobūdžio įvykiai prilyginami Šaltajam karui.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: