Jurbarko rajono meras teigė, kad jau kitą savaitę karantinas galėtų būti laisvinamas tose šalies savivaldybėse, kuriose sergamumas rekordiškai mažas. Tai būtų lyg pilotinis projektas, leidžiantis išbandyti karantino priemonių atlaisvinimus.
Karantinas kai kuriose savivaldybėse laisvėti galėtų jau kitą savaitę
Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad praėjusią savaitę garsiai pasiūlęs karantiną laisvinti konkrečiose šalies savivaldybėse, tiesiog pasakė tai, ką daugelis galvojo.
„Turbūt garsiai pasakiau tai, ką visi galvoja. Buvo smagu girdėti, kad premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad tos pačios mintys buvo Vyriausybėje, ekspertų taryboje. Stebime situaciją, matome, kad darosi pas mus, pasaulyje. Suprantame, kad apie nulinį tašką galvoti nėra ką, reikia perjungti į kitą gyvenimo etapą, kai reikės gyventi kitomis sąlygomis, bet tai nebus lengva“, – laidoje sakė jis.
Jurbarko rajono meras S. Mockevičius sakė tikintis, kad gyventojai supras karantino atlaisvinimo rizikas.
„Tikiuosi, kad žmonės supras situaciją. Sudėtingiausia – smulkaus verslo situacija. Atsigavimo greitis po pandemijos, tas judėjimas yra skirtingas, jis dar labiau išsiskirs. Yra dvi Lietuvos, taip jau yra. Susiklostė skirtingas ekonominis gyvenimas, todėl reikėtų atsidaryti anksčiau nei didiesiems miestams, tai yra neišvengiama. Tikiuosi, kad gyventojai supras, kad geriau kentėti suvaržymus ilgiau, bet gyventi jau normalesnį gyvenimą“, – sakė laidos pašnekovas.
Jurbarko rajono meras teigė, kad situacija bus atidžiai stebima, planuojama plėsti testavimo pajėgumus.
Jis taip pat teigė, kad tikimasi, kad šioje savivaldybėje galėtų būti atidaryti ir maldos namai.
„Mes sulaukiame labai konkretaus premjerės atsakymo, kad tokiam pasiūlymui pritariama. (…) Šią savaitę sudėliosime teisinius aspektus. Tikimasi, kad kitos savaitės pradžioje pradėsime keletoje savivaldybių atlaisvinimo žingsnius“, – sakė S. Mockevičius.
Kontaktai – viruso svajonė
VU profesorius, biochemikas Daumantas Matulis laidoje teigė, kad bet kokių atlaisvinimų rizika turi būti pasverta.
„Rizika visada išlieka, kuo kontaktų skaičius didesnis, tuo rizika yra didesnė, Jei valandos trukmės procedūra, jei kaukės netinkamai dėvimos, rizika nemaža. Kiekvienas kontaktas yra viruso svajonė. Mes turime pasitikėti, kad specialistai geriausiai apskaičiuos ir laiką, kvadratinius metrus, kada tai per daug rizikinga, kada galima šiek tiek atleisti“, – laidoje teigė jis.
Pašnekovas D. Matulis pabrėžė, kad ypatinga reikšmė tenka ir tam, kaip gyventojai laikysis naujųjų reikalavimų.
Laidos „Dienos klausimas“ klausytojai piktinosi dėl judėjimo ribojimų reikalingumo. D. Matulis ragino dar truputį pakentėti.
„Suprantu iš žmogaus pozicijos, jam pikta yra. Bet žinokite, mes turime nepaprastai daug aukų priimti. Turime apsaugoti vyresnio amžiau žmones, bet ne tik jie miršta. Pakentėkime, dėl kelių mėnesių nieko neatsitiks“, – ragino jis.
VU profesorius, biochemikas D. Matulis teigė, kad labiau žmones paveiktų, jei kiek atlaisvintas karantinas vėl būtų sugriežtintas.
„Tai būtų dar labiau demoralizuojantis dalykas – jei atsidarysime per greitai, gali tekti vėl užsidaryti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė VU profesorius.
Britiškosios atmainos radimas Lietuvoje nenustebino
Vilniaus universiteto (VU) profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad kol kas kalbama tik apie švelnų karantino sąlygų atpalaidavimą.
„Kol kas kiek suprantu, nėra svarstoma labai platesnis atsidarymas. Nes tai būtų rizikinga. Bet tokius kaip slidinėjimo centrus atidaryti nėra čia pats rizikingiausias dalykas“, – laidoje sakė pašnekovė.
Pirmadienį buvo pranešta, kad Lietuvoje buvo patvirtintas pirmas Jungtinėje Karalystėje aptiktos koronaviruso atmainos atvejis. Tai, anot A. Žvirblienės, tebuvo laiko klausimas.
„Manęs nenustebino, buvo laiko klausimas, kada ji bus aptikta Lietuvoje. Be abejo, sienos nebuvo uždarytos, aplinkui daugelyje šalių jį buvo aptikta. Būtų stebėtina, jei Lietuva būtų kažkokia sala“, – teigė ji.
Profesorė laidoje taip pat teigė, kad nuo koronaviruso vakcinuoti persirgusių asmenų dabar nėra prasmės – jie kurį laiką yra atsparūs virusui, o to ir yra siekiama.
„Yra dabar priimtas labai teisinga sprendimas. Kad tie, kurie persirgę ir šiuo metu turi antikūnų, nėra prasmės jų skiepyti. Mūsų tikslas yra kuo greičiau sukurti kolektyvinį imunitetą. Persirgę irgi prie jo prisideda. Visi atsparūs žmonės stabdo viruso plitimą. Manau, kad tie sprendimai yra teisingi ir savalaikiai“, – Žinių radijo laidoje sakė A. Žvirblienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnienė laidoje teigė, kad greitųjų antikūnių testų tikimasi sulaukti vasario mėnesio antroje pusėje. Apie 300 tūkst. greitųjų testų turėtų padėti greičiau testuoti konkrečias grupes, ypač kalbant apie atlaisvinimus.
