„Įspūdinga tiesiog, tikėjausi, kad nurodytu laiku atvažiuosiu, nes pats dirbantis esu, bet štai, kaip matome“, – LNK sakė eilėje prie testavimo laukiantis vyras.
Valanda ar pusantros – tiek užsiregistravę prastovėjo eilėje testavimo punkte. Čia ir Žana – dabar testuojasi dėl sveikatos, bet kas dešimt dienų testuojasi ir dėl darbo.
„Taip. Už savo pinigus. Mokytoja, dirbu su mažiukais, su pirmokais“, – LNK sakė Žana.
Mokytoja nesiskiepijo. Sako – dėl įsitikinimų, tačiau dėl darbo dabar jai testuotis nebereikės. Valdžia apsisprendė privalomą periodinį testavimą naikinti.
„Profilaktinis testavimas, testavimasis iš karantino ir ekstremalios situacijos sugrįžtant į darbą nebeteko savo efekto“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Prievartos mechanizmai niekada neveikia ir nesuveiks. Tą sėkmingai parodė ir praktinis rezultatas“, – LNK teigė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Privalomai testuotis nebereikės nei medikams, nei socialiniams darbuotojams. Tikėtina, kad tokią naujieną išgirdę dalis džiūgauja. Džiaugiasi ir mokytoja Žana.
„Žmonės galės gyventi laisvai“, – sakė ji.
Privalomas testavimas kai kuriuos buvo taip įaudrinęs, kad šie net mesdavo darbus. Apie tokius atvejus yra skelbę ir parduotuvių ar geležinkelių atstovai. Dabar sumažės ir išlaidos – pavyzdžiui, viešajame transporte iš 2 tūkst. testavosi net 180 darbuotojų. Už testus mokėjo ir pati įmonė.
„Įmonė prie tų testų prisidėdavo 13 eurų, kas įmonei per mėnesį sudarydavo tarp 6-7 tūkstančių tiesioginių kaštų, bet šalia šitų kaštų dar yra netiesioginiai kaštai, kuriuos įmonė patirdavo kompensuodama darbuotojams už sugaištą laiką atlikti testą“, – LNK pasakojo „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Giedrė Vinickienė.
Anot įmonės atstovės, nuo rugsėjo įmonės darbuotojams atlyginta virš 36 tūkst. eurų.
Visgi tokį valdžios žingsnį palaiko ne visi. Sako, kad per daug rizikinga ir virusas ims plisti nebevaldomai.
„Reikėtų gal ir palikti, nes nežinai, kaip čia“, – LNK komentavo praeivė.
„Tiems, kurie neskiepyti, gal ir reikėtų testuotis“, – sakė kita televizijos kalbinta moteris.
„Valdžiai geriau žinot visada. Aš valdžia pasitikiu“, – teigė pašnekovas.
Vyriausybė apsisprendė ir dėl galimybių paso stabdymo.
„Nuo vasario 5 dienos nutarimas reikalavimui pateikti galimybių pasą jau nebebus taikomas nei prekybos vietose, nei pramogų, nei paslaugų vietose“, – po Vyriausybės sprendimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerė tikisi, kad galimybių paso grąžinti nebereikės.
„Šiandien perėjome į naują pandemijos valdymo etapą“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Valdžia, atsisveikindama su galimybių pasu, sako, kad tai buvo labai sėkminga inovacija.
„Galimybių pasas pasiteisino ir šiai Vyriausybei nereikėjo įvedinėti naujų karantinų, reikšmingų ūkinių veiklų ribojimų ir jie iš tikrųjų buvo vieni švelniausių Europoje“, – teigė A. Armonaitė.
„Galbūt palaipsniui reikėtų viską daryti, o ne staiga kirsti, nes testavimas vis dėlto turėtų dar šiek tiek išlikti. Gal tas periodiškumas galėtų pamažėti“, – LNK sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Vietoje galimybių paso prekybos vietose atsiranda reikalavimas – 15 kv.m. Vienam klientui. Dalis jau ruošiasi šeštadienį okupuoti prekybos centrus. Kiti sako, kad iš principo neis.
„Tikrai nepulsiu, esu labai įžeidi ir jei jau labai reikės, nueisiu, bet šiaip apsiėjau ir tikiuosi apsieiti“, – LNK teigė praeivė.
„Jeigu noro turi, tai visada rasi, kaip ir tuos batus nusipirkti ar dar kažką. Tas galimybių pasas tai kažkokia parodija, čia tik buvo žmonių padalijimas į tuos „aš paskiepytas, aš gudrus“, „mes neskiepyti, jūs durneliai“, – sakė kalbintas vyras.
„15 kvadratų žmogui – tai eilės bus į „Saulės miestą“, „Akropolį“, kitur“, – LNK komentavo šiaulietė.
Atstumai, kaukės, respiratoriai – lieka.
„Duoda laisvę kažkiek“, – sakė praeivė.
Įvedus atlaisvinimus virusas neslūgsta. Per parą Lietuvoje vėl neregėtas užsikrėtimų skaičius – virš 12 tūkst. atvejų.
„Skaičiai bus dar didesni. Man atrodo, kad ta karuselė dabar taip įsisuko, kad turbūt be Velykų gal ir nesustos“, – svarstė LNK kalbinta moteris.
„Kuo greičiau visi persirgsim, tuo bus geriau visiems“, – sakė kita praeivė.
„Nemanau, kad turime galvoti, jog visi turime prasirgti – kaip jau bus, taip. Tai tikrai būtų loterija“, – komentavo epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot specialistų, dabartiniai skaičiai – dar ne pikas, o mąstymas, kad omikron atmaina visai nepavojinga – klaidingas.
„Turime 20 mirštančių, 80 žmonių guli reanimacijose, ligoninėse 1200 – tai nėra ta liga, kur sakytum „o, ką šiandien galėčiau veikti. Neturiu nieko nusimatęs, tai persirgsiu omikron.“ Tai yra nesąmonė“, – LNK komentavo duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Mobiliuosiuose punktuose bus testuojama ne tik PGR, bet ir greitaisiais antigenų testais. Taip pat nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai, keičiant juos į savikontrolės tyrimus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: