Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai“, antstolė teigė, kad hiperaktyvus visuomenės ir politikų kišimasis į šią bylą padarė neatitaisomą žalą mergaitei ir privertė dvi šios istorijos dalyves amžiams palikti Lietuvą.
Grėsminga tendencija – kreipimųsi į antstolius šeimos bylose daugėja
Pasak pranešėjos, šeimų bylų sprendimai statistiškai – mažiausia antstolių darbo dalis. Įvairūs procesai, susiję su nepilnamečiais vaikais, 2012 m. sudarė tik 4 tūkstantąsias visų antstolio vykdymo sprendimų, tačiau būtent šios bylos kelia daugiausiai diskusijų tarp skirtingų institucijų, specialistų ir sukelia didžiausią rezonansą viešojoje erdvėje. Aišku, visiems suprantama, dėl kokių priežasčių: vaikų likimams nėra abejingų. Nors viena dalis nuoširdžiai išgyvena dėl vaiko kančios, be jokios abejonės, yra ir kita pusė, kuri išnaudoja susidariusią situaciją savanaudiškiems tikslams.
Tačiau pastebima grėsminga tendencija – kreipimųsi į antstolius šeimos bylose daugėja. Per penkerių metų laikotarpį – 2008-2012 metais – antstoliams iš viso buvo pateikti 187 nepiniginio pobūdžio sprendimai, susiję su nepilnamečiais vaikais. Iš jų didžioji dalis – 173 – yra sprendimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 9 sprendimai – dėl vaiko gyvenamosios vietos, 5 – dėl vaiko perdavimo.
„Iš visų rūšių minėtų sprendimų per penkerius metus yra įvykdyti 72. Sprendimai įvykdyti visiškai arba užbaigti įvairiais pagrindais – pavyzdžiui, vaikui sulaukus pilnametystės, išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, abiem proceso šalims sudarius taikos sutartį. Vaiko globos reguliavimas teisinėmis ir juolab priverstiniu būdu vykdomomis procedūromis yra kraštutinis problemos sprendimo būdas, tačiau Lietuvoje nuolat yra apie 60-80 iširusių šeimų vaikų, kurių gyvenimą su vienu iš vaikų reguliuoja teismų sprendimai. Verta susirūpinti dėl to, kad kreipimųsi į antstolius reikalaujant priverstinio sprendimo vykdymo šeimos bylose daugėja. 2010-2011 m. antstoliams buvo pateikti 34 sprendimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o 2012 m. – jau 50“, - sakė antstolė.
S. Vaicekauskienės teigimu, šeimos bylų sprendimai yra vieni sudėtingiausių. Priverstinio vykdymo procesas sukelia daugiausiai neigiamų emocijų, reikalauja daug laiko, pastangų, specifinių psichologinių žinių ir pan.
99 proc., o gal net 100 proc. atvejų vaiko interesais dengiami suaugusiųjų karai
Ar šeimos bylose visais atvejais reikia antstolio? Pasak antstolės, priverstinio taikymo priemonės pateisinamos tik tuo atveju, jei vaikas gyvena pavojingomis sąlygomis ir yra socialiai nesaugus, t. y. kai vaiką tikrai reikia gelbėti. Visais kitais atvejais geresnių rezultatų gali duoti dėl vaiko globos besirungiančių šalių susitarimas. Antstolių rūmų pozicija tokia, kad priverstinio poveikio priemonių mastus šeimos bylose reikėtų mažinti plėtojant alternatyvius ginčo reguliavimo mechanizmus, ypač mediaciją. Socialinių pobūdžių sprendimų antstoliams – iš tiesų ydinga tradicija.
Kaip minėta, 92 proc. antstoliams pateikiamų bylų sprendimų šeimos bylose sudaro sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Tai sprendimai, kurių vykdymui antstolio dalyvavimas apskritai nereikalingas, kadangi atskirų šeimos santykių koregavimas, kontrolė, susijusi su vaikų auklėjimu, priežiūra, tarpusavio įsipareigojimais, yra socialinio pobūdžio funkcijos. Antstolio vykdomos funkcijos – pirmiausiai teisinės. Todėl šios kategorijos sprendimų vykdymas turėtų būti institucijai, kurios tiesioginė funkcija – socialinė. Tokia institucija yra Vaiko teisės apsaugos tarnyba. Šios tarnybos specialistai geriau pažįsta nesutariančias šeimas, dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ar bendravimo su vaiku tvarka.
Be to, jei mažiau tokių bylų būtų pateikta antstolių vykdymui, atitinkamai proceso šalims sumažėtų galimybių piktnaudžiauti savo teisėmis. Piktybiškumo statistikos neturime paskaičiavę, tačiau peržiūrėjus visų šių procesų istoriją greičiausiai paaiškėtų, kad 99 proc., o gal net visas šimtas, yra ne tikrasis vaiko interesų gynimas, o tikri suaugusiųjų karai. Buvę sutuoktiniai tokiu būdu vienas su kitu suvedinėja sąskaitas.
Kodėl užsitęsė sprendimo vykdymas Garliavos byloje
Pasak S. Vaicekauskienės, visoms rezonansinėms byloms būdingas aktyvus visuomenės ir politikų dalyvavimas. Kiek tokių bylų Lietuvoje buvo, tiek toks siekis dalyvauti ir daryti tiesioginę įtaką procesams virsdavo viešu spaudimu.
„Ar viešas spaudimas naudingas vaiko interesams? Greičiausiai atvirkščiai – pažeidžiama vaiko teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, didinamos kliūtys bendrauti su vienu iš biologinių tėvų ar kitais vaikui svarbiais žmonėmis. Sprendimų vykdymas užsitęsia, formuojasi laiko veiksnys, kuris gali turėti nepataisomų pasekmių vaiko ir tėvo, su kuriuo jis ilgai nebendravo, santykiams. Ypač pavojinga tai, kad atskiri politikai, valstybės institucijų pareigūnai imasi viešai vertinti su vaikais susijusių sprendimų vykdymą, nežinodami visos situacijos ir reikšmingų proceso aplinkybių, darydami išvadas tik iš informacijos nuotrupų. Visiems gerai žinoma istorija, vykusi prieš pusantrų metų. Hiperaktyvus visuomenės ir politikų kišimasis dviejų šios istorijos dalyvių gyvenimą pakoregavo taip, kad jos buvo priverstos visiems laikams išvykti iš Lietuvos.
Kalbant apie šio sprendimo vykdymo procesą, taip pat akivaizdu, kad jeigu ne viešas triukšmas, šis sprendimas galėjo būti įvykdytas gerokai greičiau ir pigiau bei turėtų kur kas mažesnį neigiamą poveikį vaikui. Esu išanalizavusi ne vieną Europos žmogaus teisių teismo sprendimo nutartį, didžiojoje dalyje jo sprendimų buvo aiški nuostata, kad sprendimai, susiję su vaiko perdavimu tėvui, turi būti įvykdomi ne vėliau kaip per 6 mėnesius, antraip padaroma neatitaisoma žala vaiko ir vieno iš tėvų santykiams“, - teigė pranešėja.