Trijų teisėjų kolegija atmetė 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteisto K. Pociūno ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl anksčiau priimto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria nuosprendis paliktas galioti.
Teismas yra nutaręs iš K. Pociūno priteisti neturtinę žalą T. Dobrovolskio šeimai – nuteistasis turi sumokėti 110 tūkst. eurų.
Nuosprendį skundė ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo nuteisti Skirmantas Jankauskas, Paulius Leščinskas ir Edgaras Petraševičius, tačiau ir jų skundai buvo atmesti.
Teisėjai pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas nevertino įrodymų ir naujų aplinkybių nenustatinėjo, tai padarė žemesnių instancijų teismai, o įvertinę kasaciniuose skunduose nurodymus argumentus pažymėjo, jog nėra pagrindo keisti žemesnių instancijų priimtų sprendimų.
„Byla patikrinta teisės taikymo aspektu, nuosprendis trūkumų neturi“, – skelbdamas galutinę nutartį sakė teisėjas Vytautas Masiokas.
Ketveri metai truko lyg amžinybę
T. Dobrovolskio motina Angelė Šakalienė po LAT nutarties paskelbimo žurnalistams prisipažino, kad su nerimu laukė šios dienos ir džiaugėsi, kad praėjus daugiau kaip 4 metams po sūnaus netekties ji žino, jog nuo bausmės nusikaltimą įvykdę asmenys neišsisuko.
„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau baigėsi ši žiauri ir baisi istorija, bet ar jie iš jos pasimokė, abejoju – gal jiems tiesiog gaila savęs, – sakė moteris. – Džiaugiuosi, kad galbūt pagaliau mano sūnus kapuose galės ilsėtis ramybėje, nes vis dėlto jis buvo apgintas. Apgintas Lietuvos teismų – ir aš dėkoju visiems teisėjams, prokurorams ir advokatams, kurie mus palaikė šioje sunkioje byloje. Tie keturi metai buvo labai sunkūs ir skaudūs, o dabar noriu tik pasidžiaugti, kad vis dėlto sulaukiau pabaigos, nes man buvo labai sunku atlaikyti šią tragediją, teismus, noriu padėkoti žurnalistams, visuomenei, nes jeigu ne žurnalistai ir ne visuomenė, jeigu ne viešumas, ir jūs nebūtumėte kovoję už šį teisingumą, nežinau, koks būtų rezultatas.“
„Jie keturis metus sėdėjo šaltais veidais kaip akmenys ir nesurado nors vieno gero žodžio, atsiprašymo, žmogiškumo bent kiek būtų parodę, tai mus būtų suvirpinę, kad jie dar kažką jaučia, – sakė A. Šakalienė. – Gal tai jiems bus pamoka – daužyti žmones beisbolo lazdomis, užpuldinėti iš pasalų ir apsimesti, kad nieko nežino, šmeižti mano sūnų keturis metus, kad jis praputinistas, kai šito nebuvo... Tai yra žiauru, kaip galima mirusį žmogų apšmeižti, bet jeigu gali išbadyti akis,kodėl neapšmeižti, tai yra dar paprasčiau.“
Moteris viliasi, kad dėl jos sūnaus nužudymo nuteistas K. Pociūnas į laisvę iš pataisos namų neišeis anksčiau laiko.
„Tikiuosi, kad jis nebus paleistas po 2-3 metų ir atsėdės visą laiką, gaus labai žiaurią gyvenime pamoką ir visuomenė apsivalys nuo šio purvo, šio žiaurumo, jeigu šitaip kiekvienas, kuris taip elgiasi, būtų nubaustas, man atrodo, mes saugesni jaustumėmės, nes aš nesijaučiu saugi, mane kamavo visokios mintys, ar jie nesugalvos ką padaryti“, – sakė nukentėjusioji.
Ji prisipažino, kad būtų kovojusi Europos Žmogaus Teisių Teisme, jeigu Lietuvos teismai nebūtų įvardiję jos sūnaus žudiko.
Neaišku, kodėl sudavė smūgį skėčiu
Kompozitorius T.Dobrovolskis buvo sunkiai sužalotas dar 2014 metų Kūčių išvakarėse prie prieštaringai vertinamo Vilniaus baro „Vingrių 17“ (buvusio „Psichbario“), kai skėčiu buvo suduotas mirtinas smūgis. Muzikantas mirė po dviejų savaičių.
Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad lemtingą ir vienintelį smūgį skėčiu į akį T. Dobrovolskiui sudavė K. Pociūnas.
„Teismas padarė išvadą, kad šį lemtingą dūrį padarė K. Pociūnas – jis iš kito šioje byloje esančio liudytojo rankų išlaužė skėtį, kuriuo tuoj pat buvo suduotas smūgis šalia stovėjusiam, niekur nesikišusiam ir jokiame konflikte nedalyvavusiam T. Dobrovolskiui, - yra sakęs teisėjas Stasys Lemežis. - Nužudyti T. Dobrovolskio niekas nenorėjo – mes tuo tikime, nes nebuvo jokio pagrindo – juk žmogus stovėjo su šunimi, gurkšnojo alų ir netikėtai jam buvo suduotas smūgis. Kodėl suduotas smūgis, sunku pasakyti, nes kaltinamieji, kurie yra draugai, slėpdami nieko nesako. Bet faktas, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų asmenų rankas nepateko.“
Teisėjų kolegijos pirmininkas pažymėjo, kad muštynėse prie baro K. Pociūnas buvo aktyviausias veikėjas – atėjęs prie baro iš karto puolė muštis, net nesiaiškinęs, kas vyksta.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai dalyvavo muštynėse prie baro, buvo nuteisti dar keli vilniečiai.