Jie ragina reaguoti į šiuos du įvykius, imantis visų įmanomų veiksmų, išsiaiškinant visas aplinkybes, galbūt netgi nubaudžiant kai kuriuos asmenis už žmogaus orumą žeminančius pasisakymus.
Viešas kreipimasis adresuojamas prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerui Sauliui Skverneliui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Lygių galimybių tarnyboms.
„Mes visi daug ir gražiai kalbame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje mes gyvename. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, o žmogaus orumą gina įstatymas. Turime įstatymus, kurie turėtų užtikrinti, kad Lietuvoje žmonės nebūtų menkinami dėl jų negalios ar socialinės padėties. Tačiau tai ką pastarosiomis savaitėmis stebime skirtinguose šalies kampeliuose, kelia didžiulį nerimą“, – rašo kreipimąsi pasirašę asmenys.
Jie savo viešame kreipimesi atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusias istorijas. Pirmoji – Biržuose, Latvygalos gatvės gyventojai užblokavo globos namų statybą.
„Minėtoje gatvėje buvo planuota pastatyti globos namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams, tačiau dalis gatvės gyventojų surinko parašus ir pareikalavo, kad toks objektas neiškiltų.
Žiniasklaidoje teigiama, kad minėtoje gatvėje, be kitų, gyvena turtingesni verslininkai, kurie, kaip reiktų suprasti, ir buvo pagrindiniai pasipriešinimo vaikų globos namams iniciatoriai. Gyventojų parašus pateikė verslininkas Algirdas Kiznis.
Pagrindinis argumentas, kodėl negalima statyti vaikų globos namų buvo toks: „Tai rami, puiki vieta prie ežero, ateis vaikai – ir prasidės košmaras! Mes už vaikus, bet tik ne mūsų gatvėje! Šitiek metų gražinome aplinką, o dabar gražiausią kampelį norite atiduoti vaikams. Mes ne prieš vaikus, mes prieš tai, kad vaikus atkeltumėte čionai, į gražiausią vietą prie ežero ( citata iš LRT.LT straipsnio „Biržiečiai našlaičius vaikus atstūmė be gailesčio: mes už vaikus, tik ne mūsų gatvėje“ 2019 07 31 )“, – rašė M. Bilius ir D. Žeimytė-Bilienė.
Jie atkreipė dėmesį, kad tame pačiame straipsnyje cituojamas Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas teigia girdėjęs argumentus, jog tie vaikai obuolius išpurtys, vyšnias išdraskys, braškes išmindys.
„Kitaip sakant, globos namų priešininkai perša mintį, kad globos namuose augantys vaikai yra asocialūs ir nepaklusnūs. Ar taip nepažeidžiamos vaiko teisės? Pasipriešinus gyventojams vaikų globos namus nuspręsta statyti kitoje gatvėje. Kodėl? Nėra informacijos, kad šios statybos būtų buvusios nelegalios, kad nėra leidimų. Akivaizdu, kad pasirinktas atsitraukimo kelias vien dėl to, kad pasipriešino nepatenkinti gyventojai. Jeigu taip nuolaidžiaujama, kaip valstybė įgyvendins savo pažadą iki 2020 m. Lietuvoje panaikinti vaikų namus?“, – klausė kreipimąsi parašę asmenys.
Šokiravo Žiežmarių istorija
Jie taip pat atkreipė dėmesį, į daug dėmesio visuomenėje sulaukusį įvykį Žiežmariuose.
„Čia Lauko gatvės gyventojai bando užblokuoti namo, kuriame ketinama apgyvendinti dešimt protinę negalią turinčių žmonių, statybas. Statybas inicijuoja Strėvininkų socialinės globos namai, projektas vykdomas pagal Vyriausybės programą, kuri numato, kad neįgalūs asmenys, kurie gali gyventi savarankiškai, apgyvendinami grupinio gyvenimo namuose, taip siekiant juos kuo labiau integruoti į visuomenę“, – rašo M. Bilius ir D. Žeimytė-Bilienė.
Jie atkreipė dėmesį, kad minėtos gatvės gyventojai blokuoja statybas, savo poziciją jie grindžia tuo, kad negalią turinčių žmonių esą negalima prognozuoti, tvirtina, kad jų vaikai bus nesaugūs, nes esą tie žmonės gali juos tvirkinti, teigia, kad nenori, kad jų vaikai matytų daunus už tvoros.
„Tie vaikai mūsų, tokį visą reikalą per tvorą matyt, tai žinot... Pastatytas vaikų žaidimų namukas, supynės ir vaikai, žinot, per tvorą matys tuos žmones su negalia, tuos daunus, nu, tai kažkaip nemalonu, aš nežinau“ ( citata iš 15 min.lt straipsnio „Žiežmarių gyventojai nenori neįgalių kaimynų, nes juos matys vaikai“ 2019 08 01) Dar viena ištrauka iš straipsnio: „Pati negalia nėra problema, bet kur garantija, kad jie neateis į mūsų sklypus? Ir nuogai išsirengia, ir galvas daužo – kas man garantuos, kad pas mano vaikus neateis?“ – piktinosi žiežmarietis Marius.
Dar viena gyventoja Jelena pasakojo, kad negalią turinčius žmones pastebėjo jos vaikai,todėl labiausiai moteris baiminasi dėl jų. „Važiavome pro tuos globos namus, jie ten stovi nuogi, tvarko vienas kitą, o mano mergaitė važinėja dviračiu šitom gatvelėm. O jei jie lies mano vaikus, glostys juos, man paskui vaikus pas psichologus vesti reikės?“ ( 15 min.lt straipsnis „Žiežmariečiai kyla į kovą prieš naujus namus neįgaliesiems: jei reikės ir su buldozeriu nuversim“ 2019 08 01) Kas tai, jeigu ne žmogaus orumo įžeidimas, akivaizdus, pažeminimas, stigmatizavimas, protinę negalią turinčius žmones sulyginant su pedofilais?“, – klausia M. Bilius ir D. Žeimytė-Bilienė.
Ragina reaguoti į įvykius
Jie uždavė savo kreipimesi daug emocingų klausimų valstybės vadovams.
„Gerbiami mūsų valstybės vadovai, Seimo nariai ir atsakingų institucijų atstovai, kadangi jūs niekaip iki šiol nereaguojate į šiuos du įvykius, gal galite atsakyti, kas nutiko su mūsų šalimi, kad jos piliečiai ėmė kovoti prieš silpniausias ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes: neįgaliuosius ir tėvų paliktus vaikus?
Kokią čia mes „gerovės“ valstybę kuriame? Ar valstybės pareiga – ginti silpniausius – šiuo atveju nebegalioja? Šie du įvykiai jau nėra atsitiktinumas, jie gali atverti Pandoros skrynią, kada minia nusprendžia, kaip turi būti. O patirties tokiais atvejais jau turime. Šios dvi situacijos jau nebėra vien tik savivaldos ar globos namų reikalas“, – rašė M. Bilius ir D. Žeimytė-Bilienė.
Jų teigimu, tokios situacijos parodo, kad savivalda ir valstybinės įstaigos nebepajėgios pasipriešinti miniai ir, turbūt dėl šventos ramybės, jai nuolaidžiauja.
„Bet kur mes nukeliausime su tokia pozicija? Vėl uždarysime neįgaliuosius į getus? Vaikų namų auklėtinius vėl sukišime į mūsų visų pinigus siurbiančius ir mažamečius traumuojančius valdiškus namus?
Šiose istorijose įžvelgiame ir aiškius diskriminacijos dėl negalios bei socialinės padėties požymius. Ir neįgalieji, ir vaikai piešiami niūromis spalvomis, jiems klijuojamos etiketės: vieniems tvirkintojų, kitiems asocialų. Ar šiuo atveju nepažeidžiamos žmogaus teisės?“, – klausė kreipimąsi pasirašę asmenys.
Jie ragina reaguoti į šiuos du įvykius, imantis visų įmanomų veiksmų, išsiaiškinant visas aplinkybes, galbūt netgi nubaudžiant kai kuriuos asmenis už žmogaus orumą žeminančius pasisakymus.
„Raginame išsiaiškinti, kodėl savivaldos institucijos nuolaidžiauja miniai, negina viešojo intereso, nesistengia užtikrinti lygių galimybių visiems Lietuvos piliečiams.
Taip pat raginame peržvelgti mūsų teisinę bazę, nes pradėjus domėtis, kas tokiais atvejais gina tokių žmonių grupių interesus, paaiškėjo, kad Lygių galimybių įstatymas yra ribotas, tiksliau įspraustas į tam tikrus rėmus, kurie neleidžia ginti visuomenės intereso plačiąja prasme. Labai tikimės jūsų reakcijos, nes užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje būtina. Kitaip Biržų ir Žiežmarių situacijų matysime dar ne vieną ir ne viename Lietuvos kampelyje ir mums visiems bus labai nemalonu, gėda ir baisu gyventi tokioje Lietuvoje“, – rašė M. Bilius ir D. Žeimytė-Bilienė.