Rugpjūčio 29 dieną Vyriausybė pranešė, kad Baltarusijos pasienyje buvo įrenti paskutiniai fizinio barjero segmentai.
Saugantis nuo migrantų iš Baltarusijos buvo įrengtas maždaug 550 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio užtvaras.
Tuomet išplatintame pranešime buvo teigiama, kad atliktų darbų kokybę vertina techninės priežiūros specialistai, rengiama baigiamoji projekto dokumentacija. Galutinius projekto darbus buvo numatyta baigti spalio mėnesį.
Pasirašė 5 sutartis dėl papildomų darbų
Tačiau fizinio barjero projektą įgyvendinanti bendrovė „EPSO-G“ lapkričio 9 dieną pasirašė 5 sutartis dėl fizinio barjero praėjimo vartelių stiprinimo darbų, kiekvienos jų suma svyruoja nuo 335 iki 384 tūkst. eurų.
Sutartyse numatytas galutinis darbų atlikimo terminas – gruodžio 16 diena.
VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis, atsakydamas į Delfi klausimus dėl papildomų fizinio barjero tvirtinimo darbų, teigė, kad jų prireikė dėl pasikartojančių tvoros gadinimo atvejų.
„Iš Baltarusijos pusės neteisėtus migrantus atvedę asmenys, tarp kurių yra ir Baltarusijos pareigūnai, specialia įranga bando kirpti ir koncertinos prizmės dalis, ir barjero vartelius, ir tvoros segmentus. Tą daro ir patys neteisėti migrantai, aprūpinti ar patys apsirūpinę metalą kerpančiais įrankiais“, – atsakyme Delfi teigė ji.
Anot G. Mišučio, spalį Fizinio barjero projekto priežiūros komisija pritarė, jog iš projekto vykdymui numatytų lėšų būtų nupirkta papildomų sugadinimams šalinti reikiamų medžiagų, taip pat kad būtų pasamdyti rangovai, kurie įdiegtų papildomas technines saugumo priemones.
„Tai apima ir prie sienos ženklų VSAT pareigūnams leidžiančių patekti vartelių sustiprinimą. Prie vartelių buvo įrengti papildomos saugumo juostos, juos saugantys segmentai ir koncertinos elementai“, – teigė jis.
VSAT duomenimis, fizinio barjero vartelių stiprinimui buvo išleista 1,8 mln. eurų, jo taisymui reikalingoms medžiagoms įsigyti – maždaug 1 mln. eurų.
„Medžiagos ir darbai šiems veiksmams įsigytos iš fiziniam barjerui įrengti numatyto biudžeto. Jo statyboms iki šiol išleista maždaug 144,8 mln. eurų iš 152 mln. eurų jam numatyto biudžeto“, – paaiškino jis.
VSAT: varteliai buvo įrengti tinkamai
Atsakydamas į Delfi klausimą dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta, kad varteliai nėra tinkamos būklės, G. Mišutis patikino, kad taip nebuvo nuspręsta.
„Varteliai buvo įrengti tinkamai. Tik juos, kaip ir koncertiną bei fizinę tvorą pradėjus dažnai gadinti tiek Baltarusijos pareigūnams, tiek migrantams, imtasi papildomų saugumo priemonių – vartelių sustiprinimo. Tai padarius tampa juos sunkiau gadinti, o kartu ir neteisėtai patekti į Lietuvą“, – teigė jis.
Tačiau G. Mišutis nepaneigė, kad viso fizinio barjero įrengimo darbų priėmimo aktas VSAT vado vis dar nėra pasirašytas.
„Galutinis priėmimo aktas rengiamas ir planuojamas pasirašyti artimiausiu metu“, – teigė jis.
Spalio mėnesį Vyriausybė pranešė, kad per šiuos metus buvo sugadinta 950 metrų tvoros segmentų ir maždaug 8,5 kilometrų koncertinos prizmės užtvaro.
Bilotaitė: Esame pavyzdys kitoms šalims
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neseniai sulaukė klausimo apie tai, kodėl fizinis barjeras esą yra nekokybiškas.
Tačiau ministrė teigė, kad Lietuva su savo fiziniu barjeru yra pavyzdys kitoms šalims.
„Mūsų kaimynai – latviai, estai perėmė mūsų projektą ir mūsų pavyzdžiu stato tokią pat sieną, tokį pat fizinį barjerą. Jeigu jūs minite, kad mes taip nekokybiškai darome, nors padarėme viską laiku, tai kodėl mūsų kaimynai daro tą patį, kaip mes?, – Seime atsakydama Darbo partijos frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, sakė A. Bilotaitė. – Lietuva išsiskiria ir mes diktuojame sienų apsaugos standartą, esame priekyje, esame pavyzdys ir įkvėpimas kitoms šalims“.
Gaižauskas: kokybę akcentavo ir pasieniečiai
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kiek anksčiau yra sakęs, kad signalų, jog kai kuriose atkarpose fizinis barjeras turi daug defektų, Seimo nariai yra gavę iš pasieniečių.
Parlamentaras Delfi teigė siūlymų pasidomėti tvoros kokybe girdėjęs susitikimuose su pasieniečių profesinės sąjungos atstovais.
„Paskui susitikinėjome su tais pasieniečiais, važinėjome į vieną, į kitą skyrių, tai ir pasakojo, sako, pasižiūrėkite ir dėl tos tvoros. Defektų, sako, tikrai labai daug yra. Tas aspektas ir buvo paviešintas“, – sakė jis.
Anot Seimo nario, opozicija sieks, kad Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai kartu imtųsi aiškintis vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės veiklą – tai apimtų ne tik riaušių valdymo, bet ir fizinio barjero kokybės klausimus,
D. Gaižauskas svarstė, kad du komitetai darbo galėtų imtis po švenčių.
Profsąjunga: nuogąstavimų neišsakėme
Delfi susisiekė ir su Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) pirmininku Jevgenijumi Amelinu, tačiau jis tikino, kad įvairiuose susitikimuose, taip pat ir su parlamentarais, profsąjungos atstovai tvoros kokybės klausimo nekėlė.
„Aš dalyvavau ne viename formate, buvo daug susitikimų įvairių – ministerijoje, mūsų tarnyboje, komitetuose, bet bent jau iš mūsų pusės, mūsų susivienijimo pusės, kažkokių nuogąstavimų dėl fizinio barjero kokybės išsakyta nebuvo“, – teigė jis.
J. Amelinas sakė, kad taip jau būna, kad jei vieni žmonės stengiasi padaryti kliūtis, tai kiti ieško, kaip jas apeiti.
„Dažniausiai tvora karpoma, bet bandoma ir pasikasti po tvoros apačia. Spygliuotą vielą paprastai iškarpo“, – pasakojo jis.