Ir surado, bet kai pareikalavo sugrąžinti pavogtus pinigus, buvo išjuoktas.
„Nenorėjau į šią istoriją velti pareigūnų, norėjau konfliktą baigti taikiai, bet kadangi ji atsisakė man sugrąžinti pavogtus pinigus, iškviečiau policiją“, – teigė vyras.
Taip net devynis kartus dėl įvairių nusikaltimų teista vilnietė Viktorija S. atsidūrė Vilniaus policijos areštinėje, bet nepraėjus nė parai buvo išleista į namus. Tačiau pinigų ukrainiečiui ji taip ir nesugrąžino – aiškino, kad šis ją galėjo supainioti su kita moterimi.
Ar taip ir galėjo būti, neaišku, nors ukrainietis buvo įsitikinęs, kad būtent Viktorija S. iš jo piniginės pavogė tūkstantį eurų – jis teigė, jog praėjus dviem savaitėms po vagystės prostitutę vėl sutiko Stoties rajone, ją iš karto atpažino, be to, ji vėl elgėsi taip pat, kaip ir vagystės vakarą.
Tokius įtarimus patvirtino ir policijos pareigūnai – analogiškomis aplinkybėmis prostitutė buvo apvogusi kitą vyrą, dėl to net buvo nuteista.
Bet šįkart jai pavyko išvengti atsakomybės – Viktorijai S. iškelta baudžiamoji byla buvo net pasiekusi Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris suabejojo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ji buvo pripažinta kalta, pagrįstumu ir šią bylą nurodė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. O pagrindinis dalykas, užkliuvęs galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančiam kasaciniam teismui, buvo baudžiamojoje byloje esantys mobiliojo ryšio teikėjų pateikti duomenys apie Viktorijai S. priklausančio telefono buvimo vietą nusikaltimo metu.
Šiuos duomenis išsireikalavo pirmasis baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris, beje, Viktoriją S. buvo išteisinęs, nes nebuvo įrodyta, kad ji apvogė ukrainietį. Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tokių duomenų iš mobiliojo ryšio tiekėjų negalėjo reikalauti, „o viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tuo metu tokių duomenų negalėjo teikti“ – Viktorija S. buvo apkaltinta dėl apysunkio nusikaltimo, o duomenys iš mobilio ryšio tiekėjų gali būti pareikalaujami tik aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Kadangi kasacinis teismas nusprendė, kad šie duomeniys negali būti pripažinti įrodymais, baudžiamoji byla antrą kartą atsidūrė Vilniaus apygardos teisme, kuris nusprendė palikti galioti prostitutei priimtą palankų išteisinamąjį nuosprendį.
O tų neaiškumų išties būta nemažai – ukrainietis į policiją kreipėsi tik praėjus dviem savaitėms po vagystės ir tik tada, kai pats surado jį galimai apvogusią Viktoriją S. Be to, teisėjams užkliuvo ir tai, kad kreipdamasis į policiją jis nurodė vieną datą, kada buvo apvogtas, o jau vėliau, komisariate, nurodė kitą – diena vėliau. O to galėjo ir nenutikti, jeigu vyras iš karto po vagystės būtų kreipęsis pagalbos į policiją, o ne pats atlikęs savarankišką tyrimą.
Charkivo mieste gyvenantis vyras policijai nurodė, kad buvo atvykęs į Lietuvą, čia gyveno keletą mėnesių ir dirbo, o vieną vakarą, kai buvo Stoties rajone, gatvėje sutiko maždaug 35 metų moterį, kuri net neslėpė, kad yra prostitutė – iš karto už pinigus pasiūlė suteikti intymias paslaugas.
„Abu atsisėdome ant bortelio, moteris mane apkabino, sakė, kad esu šaunus, ėmė mane čiupinėti, siūlė užsiimti seksu“, – ukrainietis neslėpė, kad nepažįstamoji jam atsisėdo ant kelių, paskui jie ne tik buvo meiliai apsikabinę, bet ir bučiavosi.
Vyro teigimu, paskui moteris jam pasiskundė, kad yra šalta ir savo rankas sukišo po jo striuke.
„Taip pasėdėję apie 10 minučių susitarėme, kad toliau važiuosime pas ją į namus pratęsti bendravimo, tik ji pasakė, kad turi nueiti paimti raktų nuo buto“, – ukrainietis tikino, kad tuo metu nuėjo nupirkti vandens į šalia esantį „McDonald‘s“ restoraną, bet iš jo išėjęs moters taip ir nesulaukė.
O laukė ilgai – net apie 40 min. Supratęs, kad plaštakė persigalvojo, o gal netikėtai susirado kitą klientą, jis išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus.
Ir tik kitą rytą užsienietis suprato, kodėl prostitutė nesugrįžo jam suteikti seksualinių paslaugų – atvėręs savo piniginę vyras pamatė, kad iš jos yra dingę pinigai – tūkstantis eurų. Šiuos pinigus jam už darbą buvo sumokėjęs darbdavys.
„Į policiją nesikreipiau, nes tikėjausi, kad man pačiam pavyks surastį tą moterį“, – teigė ukrainietis.
Ir ieškojo – kone kiekvieną vakarą važiavo į Stoties rajoną, vildamasis sutikti jį apvogusią prostitutę. Paieškos ilgą laiką buvo nesėkmingos, bet jis rankų nenuleido – po dviejų savaičių netikėtai kompanijoje pamatė tą pačią moterį. Šįkart ji jau buvo kitaip apsirengusi, tačiau ukrainiečio nepažino ir lyg nieko anksčiau nebūtų nutikę vėl ėmė jį vilioti – kaip ir pirmąjį kartą, pakartojo, kad šis yra šaunus, ėmė jį liesti, siūlė suteikti seksualines paslaugas.
„Kai pasakiau, kad ši mane apvogė, ji labai pasimetė“, – teigė ukrainietis.
Anot jo, prostitutė tai kategoriškai neigė, aiškino, kad šis ją galėjo supainioti su kita moterimi, bet nukentėjusysis buvo įsitikinęs, jog neklysta.
Kadangi moteris nesutiko sugrąžinti pinigų, kurių vagyste buvo įtariama, vyras paskambino policijos pareigūnams. Kai šie atvyko, vyrą ir moterį išsivežė į policijos komisariatą.
„Jį pirmą kartą pamačiau, kai jis griebė už mano kuprinės ir tempė į tamsą, reikalavo atiduoti pinigus“, – moteris aiškino, kad vyras negalėjo pasakyti tikslios datos, kada buvo apvogtas, taip pat kaskart nurodydavo vis kitą pavogtų pinigų sumą.
Ne kartą dėl prostitucijos bausta moteris tikino, kad tuo metu negalėjo būti Stoties rajone dėl savo sveikatos būklės – esą neseniai buvo sugrįžusi iš ligoninės, kurioje gydėsi ir net buvo operuota, todėl beveik negalėjo vaikščioti. Tačiau tai medikai paneigė – moteris buvo operuota prieš metus, o ligoninėje vos kelias dienas gulėjo likus dviem savaitėms iki vagystės.
„Nukentėjusysis sakė, kad mane atpažino pagal auskarą lūpoje, bet aš jį dar prieš operaciją buvau išsiėmusi“, – teisme kalbėjo moteris. Ir pridūrė, kad naujus drabužius ir batus, kuriuos, anot ukrainiečio, ji galėjo įsigyti iš pavogtų pinigų, jai nupirko draugė kiniečių internetinėje parduotuvėje „Aliexpress“.
Kai teismas iš telekomunikacijų bendrovių išsireikalavo duomenis apie Viktorijos S. naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu ir buvo patvirtinta, kad ji tikrai vagystės vakarą buvo Stoties rajone, moteris pareiškė, jog telefoną ne visada turi su savimi, kartais jį paima draugas, kuris yra labai pavydus ir nenori, kad ji kam nors ar jai kas nors skambintų.
Teisme nepavyko surinkti įrodymų, kad Viktorija S. įvykdė vagystę – teisėjams užkliuvo ne tik tai, kad ukrainietis ne iš karto kreipėsi į policiją, bet ir pasakodamas apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus – juk pinigų pasigedo tik ryte, nors jau po vagystės iš tos pačios piniginės „McDonald's“ restorane atsiskaitė už vandenį, taip pat sumokėjo ir taksi vairuotojui, o bute kartu su juo dar gyveno du vyrai.
„Pažymėtina, kad net ir pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis tik įtaria, jog pinigus pavogė minėta moteris, – taigi, jis apklausos ikiteisminio tyrimo metu net ir pats sudvejojo, ar pinigus, buvusius pinginėje, pagrobė būtent Viktorija S.“, – teismas pažymėjo, kad esant tiek daug prieštaravimų baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma ieškoti ir apklausti taksi vairuotoją ir su nukentėjusiuoju gyvenusius asmenis, taip pat nebuvo apžiūrėta ir nukentėjusiojo gyvenamoji vieta.
Pasak teismo, nukentėjusysis, gana ilgą laiką Stoties rajone klausinėdamas žmonių apie moterį, iš išvaizdos panašią į Viktoriją S., galėjo susidaryti išankstinę klaidingą nuomonę ir taip nepagrįstai apkaltini ją vagyste.