Nuo pat paskelbimo įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad bendrovė „Kardiolita“ žuvusio paciento sutuoktinei privalės sumokėti 140 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti – paskaičuota, kad tokio dydžio sumą mirusysis būtų skyręs nuo jo mirties dienos iki sulaukiant pensinio amžiaus.
Dar anksčiau teismas dviem mirusiojo nepilnametėms dukroms priteisė atitinkamai 71 ir 113 tūkst. Eur.
Be to, mirusiojo sutuoktinei ir dukroms teismas iš „Kardiolitos“ yra priteisęs po 23 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
Tuo metu baudžiamojoje byloje, kurioje dėl tragiškai pasibaigusios operacijos buvo nuteistas „Kardiolitos“ gydytojas, teismas iš draudimo kompanijos mirusiojo tėvams ir seseriai priteisė 8,4 tūkst. Eur turtinei ir 41,6 tūkst. tūkst. Eur – neturtinei žalai atlyginti. Dar daugiau kaip 23 tūkst. Eur „Kardiolitai“ nurodyta sumokėti „Sodrai“.
Didžiąją dalį pinigų „Kardiolita“ nukentėjusiesiems jau yra sumokėjusi, nes byla ne vienerius metus buvo nagrinėjama teismuose, kol galop buvo sprendžiama, kokia išmoka turėtų būti priteista po tragiškai pasibaigusios operacijos mirusio paciento našlei.
Lietuvos apeliacinis teismas, iš privačios klinikos mirusiojo sutuoktinei priteisė vieną ketvirtadalį jo pajamų, kurių šis būtų gavęs, jeigu būtų gyvas iki pensijos. Po ketvirtadalį teismas iki pilnametystės yra priteisęs ir mirusiojo dukroms.
Pasak teismo, nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save.
„Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį; ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą, – pažymėjo teisėjos Astos Radzevičienės pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės).“
Sutuoktinio netekusiai 41 metų moteriai teismas iš gydymo įstaigos priteisė po 400 Eur per mėnesį išlaikymo netekus maitintojo. Nustatydamas šią sumą teismas vadovavosi konkrečiais turtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: našlės galimybe išlaikyti save bei mirusiojo galimybe, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
„Ieškovė turi visas galimybes ieškotis darbo ir pati save išlaikyti, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie objektyviai neleistų jai dalyvauti darbinėje veikloje, jos vaikams nereikalinga nuolatinė priežiūra“, – anot teismo, galimai ateityje ieškovė turės galimybę gauti išlaikymą ir iš kito asmens, todėl pagrįstai jai priteistas 400 Eur per mėnesį žalos atlyginimas.
Žalą iš „Kardiolitos“ klinikos teismas priteisė po tragiško įvykio, nutikusio dar 2013 m. gegužės 16 d. – klinikoje dirbęs chirurgas urologas Mindaugas Žiukas laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas pacientą, netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl to išsivystęs ūmus vidinis kraujavimas po kelių valandų sukėlė paciento mirtį.
Gydytojas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Be to, M. Žiukui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teismas nurodė sumokėti 941 Eur dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Šioje baudžiamojoje byloje galutinė nutartis buvo paskelbta tik praėjusių metų balandį, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo nuteisto gydytojo ir prokuratūros skundus – teisėjai paliko galioti anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nuosprendį, tik vietoj draudimo gydytojui vienerius metus dirbti šį darbą, nurodė sumokėti baudą.
„Gydytojams, vykdantiems savo pareigas, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos reikalavimai, – skelbdama nuosprendį yra sakiusi teisėja Giedrė Norvilienė. – Teismo vertinimu, M. Žiukas nenumanė, kad jo klaida – kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimas gali sukelti paciento mirtį, tačiau pagal jo, kaip gydytojo – urologo išsilavinimą, patirtį bei kompetenciją turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys – stambios kraujagyslės pažeidimas gali sukelti paciento mirtį.“
M. Žiukas teisme nepripažino kaltės ir net neatsiprašė nukentėjusiųjų. „Jis man paskambino praėjus dviem savaitėms po mirties ir paklausė, kada mano vyrą laidos“, – teisme našlė neslėpė, kad taip ir nesuprato, ko siekė gydytojas tuo vieninteliu skambučiu, juk sutuoktinis jau seniai buvo palaidotas.
Nustatyta, kad M. Žiukas dar 2013 m. gegužės 16 d., Vilniaus klinikoje „Kardiolita“ vilniečiui atlikdamas chirurginę intervenciją pažeidė kraujagyslę ir perdūrė veną, nuo ko vyras nukraujavo ir po penkių valandų mirė.
Kad dėl paciento mirties gali būti kaltas gydytojas M. Žiukas, paaiškėjo tik teismo medicinos ekspertams atlikus išsamų tyrimą – iki to laiko nei operaciją atlikęs urologas, nei klinikos vadovai nepripažino padarę klaidų.
Jauno dviejų vaikų tėvo mirtis – didžiulė tragedija visai jo šeimai. Iš Radviliškio kilęs, tačiau su žmona ir vaikais Vilniuje gyvenęs vyras turėjo gerai apmokamą darbą, labai ir galbūt net perdėtai rūpinosi savo sveikata, todėl kai vyras pilvo apačioje pajuto skausmus, nuėjo išsitirti pas medikus.
„Jam mausdavo pilvo apačioje, todėl buvo pasiūlyta operacija – buvo pasakyta, kad tai labai nesudėtinga, per pietus išoperuos, o ryte išleis į namus, – neslėpdama jaudulio teisme pasakojo našlė. – Tą dieną ilgai iš vyro nesulaukiau jokių žinių, kilo panika, o kai vakare galop pavyko prisiskambinti į „Kardiolitą“, prie telefono pakvietė gydytoją, kuris net nesugebėjo paaiškinti kas įvyko.“
Anot moters, telefonu atsiliepęs medikas pareiškė, kad „nepasisekė operacija, taip pasitaiko“.
„Klausiau, kaip taip nepasisekė, o kaip tada mano vyras dabar jaučiasi, ir jis tada pasakė, kad jis mirė“, – moteris stebėjosi, kad po netikėtos vyro mirties apie nelaimę jai niekas nepranešė.
Šoko būsenoje moteris dar spėjo paskambinti į Radviliškį ir apie baisią tragediją pranešė sutuoktinio tėvams. Viską metusi moteris netrukus atsidūrė klinikoje, tačiau taip ir nesužinojo, kodėl per tokią paprastą operaciją mirė jos sutuoktinis.
„Man buvo pasakyta, kad pilvo apačioje yra padaromos trys skylutės, per vieną jų įkišama kamera, o per kitas – instrumentai ir perkerpama vena, o paskui sutvarkoma ir ištraukiama, – sakė našlė. – Tada gydytojas svarstė, kad gal mano vyras turėjo hematomą organizme ar kokią įgimtą ligą, bet kaip dabar žinome, jis nuo mūsų slėpė visą informaciją – buvo perpjautos dvi venos, dėl to mano vyras ir taip baisiai nukraujavo.“
„Jai pasakė, kad jis ilsisi, bet iš tikrųjų, kaip dabar žinome, jam jau buvo atvėrę visą pilvo ertmę ir darė operaciją, bandė dar jį išgelbėti“, – sakė nukentėjusioji.
Mirusiojo našlė neslėpė, kad ją labai įskaudino viena „Kardiolitos“ gydytojų – esą mirus sutuoktiniui ji pareiškė, jog „visko gyvenime pasitaiko, žmonės miršta ir nuo apendicito“.
Šių žodžių negali pamiršti ir mirusiojo sesuo.
„Susidarė toks įspūdis, kad dar iš mūsų tyčiojasi, – sakė ji. – Po šių gydytojos žodžių pasakiau, kad taip, žmonės ne tik nuo apendicito, bet ir nuo danties skausmo miršta.“
Būtent po operacijos mirusiojo sesuo į „Kardiolitą“ iškvietė policijos pareigūnus – nuėjusi pažiūrėti į jau mirusį savo brolį moteris pamatė, kad buvo prapjauta jo krūtinės ląsta, kuri „baisiai susiūta“.
O to per operaciją net neturėjo būti.
„Gydytojas mums nieko negalėjo paaiškinti, tik vaikščiojo pirmyn atgal ir smarkiai prakaitavo“, – prisiminė ji.
Pasak nukentėjusiosios, M. Žiukas nieko negalėjo pasakyti ir tėvams, kurie viską metę atvyko į kliniką iš Radviliškio.
„Pamenu iki šiol tą momentą – gydytojui pasakiau, kad tu papjovei mano sūnų, o jis atsikirto, kad neįžeidinėčiau“, – ašarų teismo salėje negalėjo tramdyti itin artimus santykius su sūnumi palaikęs tėvas.
Pasak jo, gydytojas nenorėjo prisiimti kaltės, kad yra kaltas dėl paciento mirties: „Jis tik svarstė, kad gal sūnus sirgo kokia įgimta liga, o gal apgamas koks buvo organizme.“
Po operacijos nukraujavusio vyro tėvas neslėpė, kad bandė atkalbėti sūnų nuo operacijos, nors ji buvo ir visai nesudėtinga.
„Bet jis labai bijojo prostatos vėžio – nuo jo yra miręs mano tėvas, brolis“, – prisipažino nukentėjusysis.
„Šis praeitas kelias – nuo policijos iškvietimo iki teisminio proceso – mūsų šeimai yra šioks toks nusiraminimas, nes tik po ekspertų išvadų sužinojome, kas per operaciją klinikoje įvyko“, – teisme sakė mirusiojo sesuo.
„Kardiolita“ dėl įvykusios nelaimės prisiėmė kaltę, tačiau teismuose skundė teisėjų priimtus sprendimus, kuriuo nukentėjusiesiems buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
„Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos – paciento mirtis didelė netektis artimiesiems, o šio įvykio aplinkybės yra smūgis visai mūsų gydytojų bendruomenei, suprantame, kad medicinoje nelaimės kartais neišvengiamos, tokias netektis išgyvename kartu su pacientų artimaisiais“, – anksčiau Delfi atsiųstame atsakyme buvo nurodžiusi „Kardiolitos“ vadovybė. – Savo veikloje laikomės pačių aukščiausių standartų – dirbame laikydamiesi griežtų sveikatos priežiūros įstaigoms keliamų reikalavimų. Pacientams suteikiamų paslaugų kokybė ir saugumas yra vienas kertinių veiklos principų ir mūsų kasdienis prioritetas.“