Neįtikėtina, bet po nusikaltimo, kai apsimetęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėju iš buvusios garsios Vilniaus prokurorės apgaulės būdu išviliojo beveik 2 tūkstančius eurų, policijos tyrėjai ir jų atliekamą tyrimą dėl sukčiavimo kontroliuojantys prokurorai nutarė sulaikytą benamį I. Molotkovą paleisti į laisvę, o laisvės oro įkvėpęs I. Molotkovas netrukus vėl sužibėjo – įtariama, panaudojęs fizinį smurtą, įvykdė plėšimą.
Šio nusikaltimo I. Molotkovas nebūtų turėjęs galimybės įvykdyti, jeigu pareigūnai būtų nutarę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl įtariamojo suėmimo. Bet tyrėjai I. Molotkovą paleido iš areštinės – nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam vyrui nurodyta neišvykti „iš savo gyvenamosios vietos“.
O ši „gyvenamoji vieta“ – senas ir sugedęs autobusiukas, stovintis sostinės Senamiestyje.
„Gyvenu Vilniuje, Šv. Stepono g. 35, netoli nakvynės namų esančiame autobusiuke, kuris ten stovi jau daug metų, kam jis priklauso, nežinau, turbūt niekam, nes niekas juo daugiau nesinaudoja ir jame negyvena, jo durys yra nerakinamos“, – per apklausą policijoje kalbėjo I. Molotkovas.
Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėjant I. Molotkovui iškeltą baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, vagystės ir dokumento pagrobimo. Kartu su garsiuoju policijos bėgliu teisiamas ir 45 metų vilnietis Gintaras Girdziušas, jis teisme ir iškėlė klausimą, kodėl policijos pareigūnai į laisvę išleido nuolat nusikaltimus ir administracinius nusižengimus darantį bei nuo narkotikų priklausomą I. Molotkovą.
„Ar tai buvo padaryta tik dėl to, kad būdamas abstinencijos būsenos jis duotų melagingus parodymus ir pasakytų tai, ko reikia tyrėjams? – klausė sukčiavimu apkaltintas, tačiau kaltės nepripažįstantis R. Girdziušas. – Man nesuvokiama, kaip benamis galėjo būti išleistas į laisvę, kai jis nuolat daro nusikaltimus, vien administracine tvarka yra daugiau kaip šimtą kartų baustas. Kokia čia lengvata tokiam nusikaltėliui? Juk po to jis įvykdė plėšimą, ar dėl tokio neatsakingo ir nesuvokiamo sprendimo policija neturėtų prisiimti atsakomybės? O man, nors ir turėjau nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir šeimą, buvo paskirtas suėmimas – už grotų esu jau beveik pusę metų.“
Sprendimą į laisvę paleisti I. Molotkovą priėmė Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėja Jurgita Ratkevičiūtė. Ji prisipažino, kad policijoje dirba apie 15 metų, ir būtent ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė I. Molotkovą, šis ir pasakė, jog neturi kur gyventi, todėl kaip benamis glaudžiasi sugedusiame autobusiuke.
Tačiau policijos tyrėja pažymėjo, kad tokią kardomąją priemonę garsiam nusikaltėliui nurodė skirti tuo metu ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė Neringa Malinauskaitė-Posaškova.
Tokia pati kardomoji priemonė tuo metu I. Molotkovui buvo skirta ir kitame ikiteisminiame tyrime, kur jis buvo kaltinamas dėl vagysčių iš vieno prekybos centro. Bet, kaip žinia, policijos pasitikėjimo I. Molotkovas nepateisino ir toliau darė nusikaltimus, o pareigūnai taip ir nesugebėjo užkirsti kelio jo planuojamiems naujiems nusikaltimams – garsusis nusikaltėlis teigė, kad daugiau nieko nemoka daryti.
Šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamas I. Molotkovas mano, kad ne šiaip sau sulaukė tokios išskirtinės policijos malonės, – nors ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl pinigų išviliojimo apgaulės būdu iš buvusios garsios Vilniaus prokurorės, šiandien jis teigia, kad parodymus davė tokius, kokių reikėjo policijai, o jis pats tuo metu buvo sunkios abstinencijos būsenos, todėl troško kuo greičiau ištrūkti į laisvę ir susileisti eilinę dozę narkotinių medžiagų.
„Aš buvau išleistas tik dėl to, kad išduočiau savo porininką, – teisme pareiškė I. Molotkovas. – Policijos tyrėjos J. Ratkevičiūtės kolega man pasakė, kad jeigu noriu greitai išeiti į laisvę, turiu ką nors priduoti – pasakyti žmogaus pavardę. Ir pasakiau tą pavardę, kurią man nurodė tyrėjas, – jis mano telefone rado Gintaro (Girdziušo, – Delfi) numerį ir paprašė per apklausą jį įvardyti. Taip ir padariau.“
Tačiau, anot I. Molotkovo, G. Girdziušas su pinigų išviliojimu iš buvusios prokurorės esą niekaip nesusijęs ir melagingai buvo apkaltintas. Bet kas tokiu atveju yra tikrasis jo „porininkas“, Igariokas įvardyti atsisakė.
O policijos tyrėja tikino, kad dėl sukčiavimo sulaikytas I. Molotkovas apklausos metu elgėsi adekvačiai, į visus klausimus atsakė savo noru, pateikė konkrečius atsakymus, todėl net nekilo minčių, jog šis būtų apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
„Policijoje dirbu nuo 2005 m., esu mačiusi, kaip atrodo žmonės abstinencijos būsenos, bet tada I. Molotkovas nuosekliai atsakė į klausimus, daugiau niekas nedalyvavo apklausoje, įtariamasis atsisakė gynėjo“, – J. Ratkevičiūtės teigimu, įtariamojo elgesys nekėlė abejonių ir I. Molotkovą sulaikiusiam pareigūnui, ir areštinės darbuotojams.
Anot tyrėjos, autobusiuke gyvenantį I. Molotkovą sulaikė jos kolega Aivaras Margis. Sukčiavimo baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Sinkevičienė nutarė jį taip pat apklausti ir išsiaiškinti ne tik tai, kaip buvo sulaikytas I. Molotkovas, bet ir ką su juo neoficialiai kalbėjosi prieš oficialią apklausą.
Patikėjo tyrėju apsimetusiu sukčiumi
I. Molotkovui pareigūnai pateikė kaltinimus ne tik dėl vagystės, bet ir sukčiavimo bei pareigūno vardo pasisavinimo – apsimetęs FNTT tyrėju vyras netrukus apsilankė buvusios prokurorės namuose ir iš jos apgaulės būdu išviliojo 1,8 tūkst. Eur.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad už policijos ginklo pagrobimą skirtą bausmę atlikęs ir į laisvę išėjęs I. Molotkovas ieškojo būdų, kaip pragyventi. Nuolat nusikaltimus darantis vyras neslėpė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jų vartoti taip ir nenustojo, o kvaišalams buvo reikalingi pinigai. Bet jų vyrui gauti buvo sudėtinga.
„Kai išėjau iš įkalinimo įstaigos, nesulaukiau jokios pagalbos iš socialinių darbuotojų, todėl reikėjo vogti“, – savo elgesį bandė pateisinti nusikaltėlis.
Jis pareigūnams įkliuvo praėjusių metų birželį, kai iš prekybos centro bandė pavogti keturias keptuves ir termosą, kainavusius daugiau kaip 233 eurus. Tačiau vogdamas šias prekes I. Molotkovas manė, kad, jeigu ir bus sučiuptas, sulauks atsakomybės ne baudžiamąja, o administracine tvarka – stengėsi, kad prekių kaina neviršytų tokios, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Bet jis suklydo – vogė keptuves, kurioms su pirkėjo nuolaidų kortele buvo taikoma nuolaida, o kai buvo sučiuptas, prekių vertė buvo apskaičiuota be nuolaidos.
Sučiuptas dėl keptuvių vagystės I. Molotkovas prisipažino, kad parduotuvėje lankėsi antrą dieną iš eilės, – išvakarėse taip pat pavogė keptuvių, bet tąkart niekas jo nesučiupo. O šias prekes jis pardavė už perpus mažesnę kainą vienai moteriai, laukusiai prie parduotuvės.
Mėnesio arešto bausme nuteistas ir netrukus į laisvę išėjęs I. Molotkovas vėl įkliuvo – šįkart pareigūnams teko gerokai paplušėti, kol išsiaiškino, kad būtent garsusis nusikaltėlis galėjo įvykdyti dar ne vieną nusikaltimą. Ir šie nusikaltimai, kaip pažymėjo valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras Paulius Paukštys, nė kiek nepanašūs į tuos, dėl kurių anksčiau įkliūdavo I. Molotkovas.
Kaip teigė įtaigiai kalbėjęs apsimetėlis iš FNTT, pas banko darbuotoją buvo rasta didelė suma suklastotų pinigų, taip pat dokumentai, kurie esą patvirtina, kad ši sukčiuvienė ketino užstatyti svetimą namą.
„Mes turime duomenų, kad jūs taip pat esate susijusi su šia moterimi ir jai padedate tvarkyti nekilnojamojo turto reikalus“, – buvusiai vyriausiajai prokurorei rėžė FNTT pareigūnu prisistatęs vyras.
Nieko bendro su banko darbuotojais neturinti teisininkė negalėjo patikėti nepažįstamojo žodžiais, tačiau sutiko, kad į jos namus Vilniaus rajone atvyktų skambinančiojo FNTT tyrėjo kolega. Ir šis netrukus pasirodė prie moters namų slenksčio – į vidų tariamą pareigūną įsileidusi buvusi prokurorė dar kartą išklausė informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, taip pat leido suskaičiuoti namuose turėtus pinigus, kurie, kaip teigė tariamas tyrėjas, gali būti suklastoti.
I. Molotkovas pinigus ne tik suskaičiavo, bet ir juos su savimi paėmė – teigė, kad tai galimi „įkalčiai“. O kai moteris nematė, dar pagrobė namuose buvusį pasą.
Kad pateko į sukčiaus spąstus, keliasdešimt metų prokuratūroje dirbusi moteris suprato tik tuomet, kai tariamo FNTT tyrėjo pėdos jau buvo ataušusios, – nukentėjusiajai teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus.
I. Molotkovas prisipažino, kad jis ne tik skambino nukentėjusiajai, bet ir pas ją nuvyko į namus. Ar jis žinojo, kad jo nusižiūrėta auka yra buvusi prokurorė, neaišku. Pareigūnai turi duomenų, kad I. Molotkovas galėjo veikti ne vienas, tačiau kito asmens ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepavyko nustatyti.
Nusikaltimą tyrę pareigūnai neslėpė nuostabos, kad buvusi garsi prokurorė nukentėjo nuo I. Molotkovo ir net šio nepažino, nors prieš kelerius metus jis buvo tapęs bene garsiausiu Lietuvos nusikaltėliu. Tiesa, nukentėjusioji vėliau prisipažino, kad I. Molotkovas jai yra „lyg ir matytas“, tačiau tuo metu, kai šis atvyko į jos namus apsimetęs FNTT tyrėju, nepagalvojo, jog prie jos – nusikaltėlis, esą šis kalbėjo gana aiškiai ir buvo panašus į operatyvininką.
„Kolega“ su tapkėmis ir į kaukazietį panašus
Buvusios prokurorės sutuoktinis teisme sakė, kad jo žmona labai pasitikėjo policijos pareigūnais, dėl to ir tapo nusikaltimo auka.
Tas vyras buvo aukštas, į kaukazietį panašus, su tapkėmis buvo atėjęs, todėl maniau, kad taip negali būti, bet žmona tikėjo ir juo pasitikėjo. Juk ji 30 metų dirbo Vilniaus rajono prokurore, iš balso tuos pareigūnus turėjo žinoti. Bet to vyro, kuris atėjo į namus, nepažinojo, jo net dokumento nepaprašė, visą laiką pasitikėjo. O šis pinigus įsidėjo į voką ir labai greitai išėjo iš namų – netrukus išsekiau paskui, bet jo lauke jau nebuvo. Išbėgau į kelią, jo jau pėdos ataušusios, o juk išėjau gal po pusės minutės. Supratau, kad tai buvo netikra policija.“
Tačiau tuo viskas nesibaigė – netrukus sukčiai paskambino ir prokurorės sutuoktiniui, matyt, norėjo, kad šis kuo ilgiau nesikreiptų pagalbos į tikruosius pareigūnus.
„Man paskambino to atėjusio vyro bendrininkas, sakė, kad tikrai pas mus buvo atvykęs pareigūnas iš policijos, o kiti jo kolegos negalėjo atvažiuoti, nes navigacija blogai parodė adresą“, – vyras stebėjosi, kad sukčiai žinojo ne tik jo mobiliojo ryšio telefono numerį, bet ir kur šis dirbo prieš išeidamas į pensiją.
Apkaltino ir automobilio vagyste
I. Molotkovui pareigūnai taip pat yra pateikę kaltinimų dėl vagystės – jis įsibrovė į garažą ir pavogė čia laikytą automobilį. Vėliau šią transporto priemonę vyras pardavė surastam pirkėjui – aiškino, kad tai jo dėdės automobilis. Beje, jis buvo be vairo, nes I. Molotkovas jį netyčia nulaužė, kai važiuojant automobilis netikėtai sustojo ir nepavyko jo užvesti.
Jeigu teisme bus įrodyta I. Molotkovo kaltė, jam grės laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
I. Molotkovas išgarsėjo daugiau kaip prieš 4 metus – 2015 m. lapkričio 19 d. du Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai po ilgų klaidžiojimų po sveikatos priežiūros įstaigas, esančias Vilniuje, vežė I. Molotkovą atgal į Švenčionių policijos areštinę, tačiau dar neišvykę iš Vilniaus gavo nurodymą nuvykti į Vilniaus m. 6-ąjį policijos komisariatą.
Kai pareigūnai trumpam išlipo iš automobilio, I. Molotkovas, pasinaudodamas esama situacija, pagrobė automobilio priekyje paliktą automatinį ginklą „Kalašnikov“ su šovinių dėtuve. Policijos pareigūnas, priėjęs prie galinių mašinos durelių ir jas atidaręs, pamatė į save nukreiptą ginklą – I. Molotkovas reikalavo, kad pareigūnas nekeltų sąmyšio ir sėstų į automobilį.
I. Molotkovas grasino panaudoti ginklą, jeigu nebus vykdomas jo reikalavimas. Netrukus prie mašinos priėjo ir kitas policijos pareigūnas. Tačiau ir jam grasindamas ginklu kaltinamasis pareikalavo sėstis į automobilį.
Nedelsiant jo paieškai vykdyti mestos didžiulės policijos pajėgos ir tą pačią naktį, padedant gyventojams, vyras buvo surastas. I. Molotkovas su savimi pagrobto ginklo neturėjo, bet netrukus parodė vietas, kuriose paslėpė automatinį ginklą su šovinių dėtuve bei antrankius.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad I. Molotkovas paspruko nuo patrulių Gintauto Bartaškos ir Editos Rudytės.
I. Molotkovas teisme pripažino kaltinimus ir pasakojo, kad tą dieną iš Švenčionių buvo etapuotas į Vilnių, nes susižalojo dešinįjį šoną areštinėje.
„Man poliklinikoje turėjo padaryti rentgeną, bet jo nepadarė, gydytojas sakė, kad dėl kūne esančio svetimkūnio nėra jokio pavojaus, galiu sėdėti areštinėje, – sakė jis. – Tada paprašiau pareigūnų, kad iš manęs ištrauktų geležį, kuriuo buvau save sužalojęs, normaliai prašiau, bet jie atsisakė.“
Anot jo, pareigūnai (vyras ir moteris) nutarė jį nuvežti atgal į Švenčionis, bet pakeliui sustojo prie 6-ojo policijos komisariato.
„Pareigūnai išėjo, paliko automatą, nežinau kodėl, gal man atsirado baimė, o gal iš pykčio, nežinau net, kaip paaiškinti, paėmiau ginklą nuo sėdynės, – sakė jis. – Ir tuo metu atėjo pareigūnė – automato net nebuvau užtaisęs, tik sakiau, kad jis yra užtaisytas. Policininkų net neprašiau niekur važiuoti, bet jeigu būčiau prašęs, tai būčiau prašęs parvežti iki namų. O kadangi taip jau nutiko, man neliko nieko kito, kaip tik šokti per tvorą. Tada nuvažiavau namo pas draugę, o paskui buvau sulaikytas.“
Jis sakė, kad kitą rytą pats būtų atvykęs į policijos komisariatą ir grąžinęs policijai pagrobtą automatą.
„Aš tiesiog norėjau namuose susirinkti daiktus, nes kiek kartų mane uždarydavo į areštinę, visada prašydavau, kad mane prieš tai nuvežtų į namus pasiimti asmeninių daiktų, bet jie niekada nevežė“, – sakė jis.
„Labai gailiuosi dėl savo poelgio ir noriu atsiprašyti pareigūnų“, – teisme sakė I. Molotkovas. Jis pažymėjo, kad gailisi ne tik dėl to, jog paspruko, bet ir dėl to, kad policijos pareigūnei grasino ginklu, nors jis net nebuvo užtaisytas.