Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris teigia, kad žmonės dažniausiai painioja organizuotą nusikalstamumą ir spontaniškai į grupes susibūrusius, nusikalsti linkusius, alkoholį bei narkotikus vartojančius asmenis.
Šiais laikais organizuoto nusikalstamumo grupuotės nesistengia įbauginti gyventojų ir vengia būti pastebėtos – jos iš nusikalstamos veikos siekia uždirbti. Dėl šios priežasties gyventojai nelabai gali žinoti, ar jų gyvenamoje vietovėje veikia tokia grupuotė.
„Vienas organizuoto nusikalstamumo bruožų yra verslumas. Jų tikslas ne pasirodyti, kaip kažkada rašė Borisas Dekanidzė, kad jie valdo Vilnių, bet užsidirbti kuo daugiau pinigų iš nusikaltimų ir kriminalinių veikų. Todėl absoliuti dauguma su organizuotu nusikalstamumu susijusių žmonių verčiasi narkotikų prekyba arba narkotikų kontrabanda“, - teigė E. Šileris.
Jo nuomone, tie 15,1 proc. gyventojų, kurie teigia, kad jų gyvenamoje vietovėje veikia organizuotos gaujos, veikiausiai kalba apie vietines gaujas ar susibūrimus, kurie kelia triukšmą, daro pavienius nusikaltimus, vartoja alkoholį ar narkotikus.
„Kas yra gauja? Jeigu eina dviese, geria alų ir prie žmonių kabinėjasi, ar tai jau organizuota gauja? Jeigu taip, tada tikiu, kad 15 proc. gyventojų gali žinoti ir matyti. Jeigu apie organizuotą nusikalstamumą kalbame, kaip tai apibrėžia teisėsaugos institucijos, kai organizuotas nusikalstamas apibrėžiamas pagal pakankamai patvarią hierarchinę struktūrą, tai tie 15 proc. gyventojų to nemato. Organizuoto nusikalstamumo grupuotės turi panašumų su verslo organizacijomis: aiški hierarchija, pavaldumas, kasa, pinigai“, - teigė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.
Pasak E. Šilerio, organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje nebebūdingi brutalūs nužudymai, sprogdinimai ar šaudymai, kaip kad buvo laukiniais 1990-2000 metais. Dabar nusikaltimai daromi pavienių chuliganų ar kaimo vietovėse spontaniškai susibūrusių asmenų.
„Jie mums šiuo metu kelia didžiausią galvos skausmą“, - sakė E. Šileris.
Dauguma gyventojų apie gaujas nežino
Apklausos duomenimis, dauguma gyventojų jaučiasi gana saugūs, tačiau bent dalis žmonių sako žinantys ar bent girdėję, kad jų gyvenamoje vietovėje veikia organizuotos gaujos. Klausiami apie gaujas, 15,1 proc. žmonių sakė, kad jų gyvenamoje vietovėje gaujų išties esama, dar 24,9 proc. pasakojo apie tai kažką girdėję, nors nežino, kiek tuose ganduose tiesos.
Tačiau net 57,1 proc. tvirtina apie gaujas nieko nežinantys.
Dažniau apie gyvenamojoje vietovėje veikiančias organizuotas gaujas žino rajonų centrų gyventojai, jaunesnio amžiaus ir vidutinių pajamų atstovai.
Didmiesčių gyventojai bei didžiausių pajamų atstovai dažniau rinkosi neigiamą atsakymą.
Kas Lietuvoje jaučiasi saugus?
Apklausos duomenys taip pat atskleidė, kad Lietuvoje žmonės jaučiasi gana saugūs. Klausiami apie tai, 15,5 proc. respondentų sakė besijaučiantys saugūs, 36,8 proc. savo būseną apibūdino kaip greičiau saugią.
Nesaugiai mūsų šalyje jaučiasi 14,5 proc. gyventojų, greičiau nesaugiai – 27 proc.
Saugiau mūsų šalyje jaučiasi vyrai iki 45 metų amžiaus, kurių išsimokslinimas aukštesnis, pajamos didesnės ir kurie gyvena didmiesčiuose. Mažiau saugiai jaučiasi vyresni nei 55 metų amžiaus, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų atstovai, taip pat moterys.
Alkoholis ir skurdas – bėdų palydovai
Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kas labiausiai lemia nusikalstamumą Lietuvoje. Apklausa buvo atlikta kaip tik po Panevėžio rajoną sukrėtusios tragedijos, kurios metu du vyrai išžagino ir automobilyje sudegino septyniolikmetę merginą.
Vežama bagažinėje mergina net keletą kartų skambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau pagalbos nesulaukė, nes policijai ir Bendrajam pagalbos centrui (BPC) nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Ši istorija sukrėtė visą Lietuvą.
Prašomi atsakyti į klausimą apie nusikalstamumą skatinančias priežastis, dauguma gyventojų minėjo alkoholį, socialines problemas ir teisinę sistemą. Atsakant į šį klausimą buvo galima rinktis keletą variantų.
Alkoholizmą minėjo 66,3 proc. žmonių, socialines problemas – 64,1 proc., teisinę sistemą – 55 proc., per silpną teisėsaugą – 52,4 proc., auklėjimo problemas – 48,9 proc., švietimo sistemą – 29,6 proc.
Alkoholizmą ir socialines problemas dažiau įvardijo rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai. Teisinė sistema ir teisėtvarka dažniau kliuvo didmiesčių gyventojams.
Sociologai pastebi, kad įvardiję alkoholizmą didelė dalis respondentų pamini ir socialines problemas – visų pirma skurdą. Respondentai, įvardiję teisinę sistemą, taip pat dažnai nurodė ir silpną teisėsaugą.
Pasak tyrėjų, gyventojų itin netenkina Lietuvos teisinės sistemos neįgalumas apsaugoti šalies visuomenę nuo piktybinių recidyvistų – nuolatiniai pranešimai apie kelis ar keliolika kartų teistų asmenų padaromus naujus nusikaltimus pakerta piliečių pagarbą ir pasitikėjimą šalies teisine sistema ir teisėsauga.
Kaip žinoma, septyniolikmetės merginos išžaginimu ir sudeginimu įtariami Julius Jakubaitis bei Deividas Antanaitis buvo teisti net po keletą kartų: už vagystes, plėšimą, įsibrovimą į kito žmogaus būstą bei kitus nusikaltimus.
Dėl Panevėžio tragedijos moterys nori D. Barakausko atsakomybės
Tragiška merginos žūtis Dembavoje sukrėtė daugelį Lietuvos žmonių, nes iškart po nusikaltimo atliktoje apklausoje didžioji dalis visuomenės manė, kad kas nors turi atsistatydinti, tik nesutarėm ką iš valstybinių institucijų vadovų būtų galima aukoti.
BPC viršininko Artūro Kedavičiaus atsistatydinimui pritarė 18,5 proc. gyventojų. Kaip žinoma, A. Kedavičius iš pareigų pasitraukė trečiadienį.
Vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko galvos norėjo 10,2 proc. žmonių. Kad trauktis turėtų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktorius Feliksas Dobrovolskis, manė 7,1 proc. respondentų, policijos generalinio komisaro atsistatydinimo norėjo 6,6 proc. gyventojų.
Dar 6,2 proc. žmonių teigė manantys, kad pasitraukti turėjo mobiliųjų tinklų operatorių vadovai.
Kaip žinoma, po Panevėžio tragedijos paaiškėjo, kad du iš trijų mobiliųjų tinklų operatorių, tai yra „Bitė Lietuva“ ir „Omnitel“, neteikia vietos nustatymo paslaugos BPC, kai skambinama iš telefono be SIM kortelės, nors tą daryti privalėtų.
Beje, 17,3 proc. žmonių mano, kad dėl Panevėžio rajono istorijos iš savo pareigų turėtų išlėkti visų įvardintų institucijų vadovai, tuo tarpu kiti 19,5 proc. sako, kad atsistatydinimų iš viso nereikia, o 12,6 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.
Visų pareigūnų atsistatydinimo dažniau pageidautų žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai, moterys. Vyrai, jaunesnio amžiaus respondentai ir didmiesčių gyventojai dažniau mano, kad atsistatydinti turėtų BPC vadovas, moterys dažniau tikėtųsi ministro atsakomybės.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 23-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.