Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas penktadienį spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvoje galima išgauti per 2 mln. kubinių metrų gėlo vandens per dieną.

Lietuva turtinga ir natūraliu mineraliniu vandeniu, kurio dabar kasdien išgaunama po maždaug 500 kubinių metrų. Jo būtų galima išgauti 10 kartų daugiau, nekeliant grėmės išteklių atsinaujinimui. Būdami ramūs dėl geriamo vandens išteklių gausumo, geologai akcentuoja būtinybę gerinti vandens kokybę.

Dažnai natūralioje aplinkoje susiformavęs požeminis vanduo yra geležingas, jame daug mangano, amonio junginių. Kartais požeminiame vandenyje leidžiamą koncentraciją viršija amonis ir fluoras. Dėl šių priežasčių tik apie ketvirtadalį Lietuvoje suvartojamo vandens visiškai atitinka higienos normos reikalavimus.

Pasak K.Kadūno, apie 400 šalies vandenviečių geležies kiekis viršija leidžiamą ribą, maždaug 20 vandenviečių viršijamas amonio kiekis, šiaurės-vakarų Lietuvoje nustatyti padidinti fluoro kiekiai vandenyje.

Požeminio geriamojo vandens kokybė itin aktuali kaimo vietovėse, kur vanduo semiamas iš negilių šulinių. Apie 1 mln. šalies gyventojų vartoja šulinių vandenį, maždaug pusės tirtų šulinių vanduo yra užterštas nitratais.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus teigimu, Lietuva šimtmečiams apsirūpinusi ir statybinėmis žaliavomis (smėliu, žvyru, moliu, klintimis, dolomitu), tačiau pastaraisiais metais pastebėta sumažėjusi šių medžiagų gavyba, vis daugiau statybinių medžiagų importuojama.

Naftos ištekliai Lietuvos teritorijoje sausumoje ir jūroje, geologų vertinimu, gali siekti apie 80 mln. tonų. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo išgauta 464 tūkst. tonų naftos - 47 proc. daugiau nei 2000-aisiais. Naftą Vakarų Lietuvoje iš kelių dešimčių gręžinių išgauna keturios bendrovės.

Pasienyje su Latvija yra nemažas naftos telkinys "E24", tačiau jis dar netyrinėtas. Norint pradėti eksploatuoti šį telkinį, būtini susitarimai su Latvija.

J.Mockevičiaus teigimu, Lietuvoje būtų galima išgauti geležies rūdą, tačiau, tai, pasak geologo, ekonomiškai neracionalu ir nenaudinga.

Iš Baltijos jūros vandens ar žvyro Rytų Lietuvoje būtų galima bandyti išgauti auksą. Varėnos krašte aptinkama uolienų su molibdenu, tačiau šių vertingųjų medžiagų gavyba per brangi. Prieš kelerius metus buvo išžvalgytas nemažas druskos telkinys, kurį planuojama pradėti eksploatuoti.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją