Gyvenančią socialiniame būste panevėžietę su dviem mažamečiais vaikais norima iš jo iškraustyti, nes per metus jos pajamos 2 tūkst. litų viršijo įstatymo nubrėžtą ribą, leidžiančią gyventi valdiškame būste. Moters pajamas padidino vaikams skiriamos našlaičio pašalpos ir uždarbis.

„Tam aš ir einu į darbą, kad vaikus išleisčiau į mokyklą, valstybė maitinimo neduoda vaikams. Juk galėčiau nesirūpinti, pakiščiau taloną, duokit man kruopų, šiandien neturiu ko valgyti. Tai kam aš einu į darbą? Ką man vaikams pasakyti? Kad mamytę už sąžiningumą išmeta“, – sako iš socialinio būsto iškeldinama Kristina Kriaučiūnienė.

Valdininkai ginasi, kad Panevėžyje įstatymais numatyta mažesnė metinių pajamų riba nei kitų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar net Neringos gyventojams. Panevėžyje leidžiama uždirbti 22 tūkst. Lt per metus.

Juos viršijus socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama.

Panevėžietė tikina neturinti skolų nei už komunalinius patarnavimus, nei savivaldybei už būstą ir apgailestauja, kad įstatymai skatina gyventi iš socialinių pašalpų.

Tuo metu socialiname būste gyvenančių panevėžiečių skolos siekia milijoną litų, tačiau savivaldybė jų neiškeldina.

„Turime keletą piktybinių skolininkų, tačiau yra viena vingrybė – tie skolininkai gyvena iš socialinių pašalpų, kur antstolis neturi šansų paimti nė lito, turi krūvą mažamečių vaikų ir juos įstatymai gina“, – sako Rasa Rimšienė, Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė.

„Teismas neiškeldina asmenų, turinčių mažamečių vaikų, kad ir skolininkų. Paklausus advokato, o kaip būtų šituo atveju, įstatyme aiškai parašyta, kad štai viršija. Ir labai neaišku, kaip teismas pasielgtų šiuo atveju. Kaip jūs sakėte, tų pijokų, kurie piktybiškai nemoka ir turi mažamečių vaikų, – teismas jų pusėj“, – kalbėjo Albertas Dragūnas, Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Iš būsto metamos panevėžietės negelbsti ir tai, kad ji turi mažamečių vaikų. Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad negali moteriai padėti, kol teisme nėra ieškinio dėl iškeldinimo.

„Bet kuriuo atveju, jei jūs ar aš turėtume vaikų, ieškotume kito būsto, jeigu savininkas mūsų nebelaiko“, – sako Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Simonaitienė.

Savivaldybės atstovai sutinka, kad sąžiningai pajamas deklaravusi panevėžietė pateko į įstatymo pinkles. Ir toks atvejis gali būti ne vienas.

Todėl žada kreiptis į Vyriausybę, kad ši inicijuotų įstatymo pataisas. Kol ateis atsakymas, valdininkams teks pasukti galvas, kad moteris su vaikais neatsidurtų gatvėje.