Bėda tik ta, kad Milena, kaip pati tikina, jokios paramos niekam neskyrė. Aiškėja, kad tokių žmonių kaip Milena yra ir daugiau. Jie ne tik skundžiasi savo pažįstamiems ar viešai socialiniuose tinkluose, bet su oficialiais skundais kreipiasi į VMI.
„Gavau du laiškus iš VMI. Iš pradžių išsigandau. Laiškai buvo skirti man ir mano mamai. Atidarėme juos, perskaitėme kelis kartus ir nieko nesupratome. Nieko bendro su LLRA neturime, todėl atrodė, kad laiškai buvo skirti ne mums. Prieš tai nebuvome pasirašiusios jokių dokumentų, net nežinojome, kad galima skirti tą procentą partijoms. Aš asmeniškai neturiu pakankamai darbo stažo, todėl šitų pinigų neturiu ir negaliu niekam skirti. Kai gavau tą laišką, pagalvojau, kad tai absurdas“, – savo istoriją DELFI pasakojo Milena.
Jos mama dukrai papasakojo, kad su niekuo niekada nekalbėjo apie paramą, nepateikė niekam savo duomenų ir nepasirašė jokių dokumentų. Ji tik prisiminė, kad 2 procentus skyrė vaikų darželiui.
„Kai man paaiškino, kokia yra situacija, buvo labai pikta, pagalvojau – kiek tokių pat nežinančių šeimų, moterų, vyrų, gauna tokius laiškus. Atsakyti internetu neturi galimybės, o lėšos automatiškai skiriamos partijai“, – piktinosi Milena.
Sulaukė 31 skundo
Kaip DELFI sakė VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėja Rita Malijauskienė, Milenos atvejis – tikrai ne vienintelis. Būtent tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, VMI prieš kelerius metus pradėjo gyventojams siųsti pranešimus apie skirtą paramą. Žmonės informuojami arba elektroniniu paštu, arba paprastu laišku.
„Jei mokesčių mokėtojas nėra teikęs paramos, o jo duomenimis pasinaudojo „sukčiai“ ir jo vardu yra pateiktas prašymas teikti paramą, gyventojas turėtų informuoti VMI, kad prašymo nepildė. VMI, sulaukusi mokesčių mokėtojų pagalbos, gali lengvai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus, sustabdyti paramos skyrimą ir pradėti tyrimą“, – komentavo R. Malijauskienė.
Anot jos, panašių skundų VMI sulaukia kasmet. Šiais metais yra gauti 123 pranešimai dėl galimai neteisėtai pateiktų prašymų skirti paramą. 31 skundas yra susiję su LLS ir LLRA-KŠS. Tokiais atvejais VMI visuomet atlieka informacijos patikrinimą ir, jeigu yra nustatomi galimi prašymo skirti paramą klastojimo atvejai, visą surinktą informaciją perduoda pagal kompetenciją nagrinėti Policijos departamentui.
Tuo metu Policijos departamentas DELFI komentavo, kad policijos įstaigos iš VMI nuolat gauna įvairių pranešimų apie panašius pažeidimus. Tokie pranešimai nagrinėjami ir tiriami bendra tvarka, todėl atskiros statistikos apie VMI pateikiamų tokio pobūdžio prašymų pranešimų skaičių ir jų turinį nėra kaupiama.
Kaip rašoma departamento atsakyme DELFI, dauguma atvejų, kai buvo kreiptasi dėl galimai neteisėtų prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį, pradinėje stadijoje ikiteisminiai tyrimai pradedami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. (dokumentų klastojimas). Esant dokumento klastojimo požymiams dėl tokio pobūdžio veikų administracinė atsakomybė netaikoma.
Žmonės patys turi žiūrėti, ką pasirašo
Lietuvos lenkų sąjunga (LLS), gavusi DELFI klausimus apie galimai neteisėtai renkamą paramą, atsakė labai trumpai: „juridinis asmuo, kuriam skirta 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parama, nėra informuojamas apie ją skyrusį fizinį asmenį. Šią paramą įstatymų nustatyta tvarka administruoja mokesčių administratorius“.
Tuo metu LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja Vanda Kravčionok atsiuntė duomenis, rodančius, kiek nuo 2012 metų kiekvienais metais ši partija gavo paramos iš gyventojų. 2012 m. šią partiją parėmė 13 tūkst. žmonių ir jai buvo skirta 85 tūkst. eurų (beveik 294 tūkst. litų), 2013 m. partiją parėmė 11 tūkst. žmonių ir į jos sąskaitą įplaukė 79 tūkst. eurų (beveik 274 tūkst. litų), 2014 m. partiją paremti nusprendė taip pat apie 11 tūkst. žmonių ir ji gavo beveik 79 tūkst. eurų (272 tūkst. litų), 2015 m. vėlgi gautos 11 tūkst. žmonių paraiškos, o gauta 84 tūkst. eurų, 2016 m. partiją parėmė 15 tūkst. žmonių ir gauta parama siekė beveik 116 tūkst. eurų.
LLRA – KŠS, pateikdama savo poziciją dėl paramos, nepraleido progos įgelti ir Robertui Duchnevič, kuris vienas pirmųjų paviešino galimas manipuliacijas. R. Duchnevič yra Vilniaus rajono tarybos narys ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas.
„Toks gausus rėmimas yra mūsų partijos sąžiningos veiklos rezultatas. Pagal VMI pateiktus duomenis, kai kurioms partijoms net jų nariai neskyrė paramos, kadangi tos partijos gauna paramos mažiau nei turi narių“, – rašoma LLRA-KŠS atstovės atsakyme.
Anot jos, tokiai partijai priklauso ir R. Duchnevič, kuris, „galimai iš pavydo skleidžia dezinformaciją“.
„Neatmetama ir galimybė, kad iš 15 tūkstančių LLRA-KŠS parėmusių asmenų, vienas ar kitas, galėjo būti tiesiog įkalbėtas skleisti būtent tokią informaciją. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kas nors iš anksto buvo susitaręs su tokiais veikėjais, kaip R. Duchnevič, kuris per 2015 m. rinkimus net nesugebėjo patekti į 31 asmenų Vilniaus rajono tarybos sudėtį. Jis gavo labai mažą rinkėjų palaikymą ir tik (šiandien jau buvusio) tarybos nario Stanislovo Giedraičio dėka, kuris atsisakė savo mandato – pernai tapo tarybos nariu. Duchnevič, nesugebantis nuveikti jokių darbų Vilniaus rajono gyventojams, nuolat atakuoja ir provokuoja savo oponentus socialiniuose tinkluose. Toks elgesys jau tapo jo kasdienio gyvenimo norma, į kurią niekas rimtai nebežiūri“, – aiškino LLRA-KŠS atstovė.
Ji taip pat savo atsakyme teigė, kad VMI FR0512 formoje nėra galimybės įrašyti organizacijos pavadinimo, o įrašomas tik įstaigos kodas. Anot V. Kravčionok, asmenys, skirdami paramą bei pasirašydami bet kokį kitą dokumentą, tiesiog turėtų būti dėmesingesni ir patikrinti kur pasirašinėja.
Gyventojai bijo kalbėti
Tuo metu pats R. Duchnevič, paprašytas pakomentuoti tokius kaltinimus savo adresu, DELFI sakė, kad LLRA-KŠS iki šiol nėra sulaukusi daug dėmesio, todėl itin jautriai reaguoja į bet kokį kritišką žodį. Be to jis patikslino, kad LLRA-KŠS minimas atstovas S. Giedraitis ne pats atsisakė savo mandato, o jį iš jo atėmė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„LLRA-KŠS regionuose iki šiol nesulaukė aktyvios kritikos, todėl ypač jautriai reaguoja į kiekvieną jiems nepalankų žodį. Tai, kad gyventojai kreipiasi su tokia informacija, parodo, kad viskas nėra taip gerai, kaip tai bando vaizduoti LLRA-KŠS politikai. O tai, kad daugelis gyventojų bijo viešai apie tai kalbėti, parodo, kad politikai turi poveikio priemones, kuriomis tokią baimę sukelia.
Nesu nusiteikęs prieš LLRA- KŠS, bet jie tai bando pavaizduoti būtent taip. Jeigu valdantieji nesutinka bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis dėl geresnių darbų gyventojams, bet nori kad opozicinės partijos palaikytų kiekvieną jų sprendimą, tai jau nėra gerai. Būdamas opozicijoje, kritikuoji tai, ką tavo nuomone būtina taisyti, gerinti. Tačiau LLRA-KŠS tai pavaizduoja kaip kovą prieš juos“, – sakė R. Duchnevič.
Anot jo, tai, kad galimai neteisėtai yra renkama 1 ir 2 proc. parama, jau seniai yra vieša paslaptis. Tiesiog, anot R. Duchnevič, žmonės šiais metais tai pastebėjo dėl to, kad VMI atlieka patikrinimą ir išsiuntė gyventojams pranešimus, kurie kai kuriuos gerokai nustebino.