Pasak Jolantos Bielskienės, Tarptautinės moters dienos eitynių organizatorės, šios eitynės organizuojamos ketvirtą kartą.
„Matom, kad poreikis iš tikrųjų auga. Moteris jaučiasi, kad tai yra viena diena, kai jos iš tikrųjų gali kalbėti apie savo problemas ir kad kažkas domisi jomis. Bando jas išgirsti. Kiti sako, kad kitais gyvenimo momentais niekas tų problemų nemato“, – teigė ji.
Organizatorės teigimu, kiekvienais metai keliamos vis kitokios problemos.
„Šiemet – darbo tema. Nelygiai apmokamo darbo. Pernai buvo smurto ir #MeToo problema. Manau, kad tų klausimų yra pakankamai daug kiekvieniems metams“, – sakė ji.
Paklausta, kaip vertiną faktą, kad S. Skvernelio ministrų kabinete nėra nė vienos moters, pašnekovė teigė, kad čia yra sistemos problema.
„Tai yra atėjimas į tai. Visais laikais pas mus niekada nebuvo bandymų kažką pakeisti“, – teigė ji.
Pasak J. Bielskienės, kol nebus kvotinių sistemų, tol ir bus spekuliuojama, kad trūksta moterų profesionalių.
„Jų ir trūksta tokiais momentais, jeigu mes neišauginame jų. Pati sistema metai iš metų neleidžia paruošti. Paruošti, nebūtinai reiškia – edukuoti. Įtraukti jas ir į politines sistemas. Ir į valdymo sistemas, administracines sistemas. Kol to nėra, tol ir atsitinka tokios situacijos“ – teigė ji.
Antifeministiniai judėjimai
Paklausta, kaip vertina antifeministinius judėjimus, J. Bielskienė atsakė, kad nėra nieko keisto.
„Tiek liberalai priešinasi kvotų įvedimui, tiek konservatoriai priešinasi. Tai išplaukia iš jų ideologijos. Dėl to, ką aš ir kalbėjau apie sistemos nekeitimą. Aš nesu kažkokia kvotų garbintoja. Manau, kad kvotos yra ne tik moterims, bet ir bet kokioms diskriminacinėms grupėms. Tai yra tarsi pozityvi diskriminacija. Jeigu atsirastų tokia situacija, kad išsilygina, tai nėra reikalo kvotoms“, – sakė J. Bielskienė.
Pasak organizatorės, jai pačiai kvotos ne visose situacijose yra priimtinos, tačiau jos teigimu, tai – saugiklis.
„Kvotos rinkimų sąrašuose, tai yra gerai, bet man dažnai atrodo kaip parodomoji akcija. Kvotos turi būti įvestos visose kasdienio ir administracinio gyvenimo situacijose. Ir tada jos pasiteisins“, – sakė ji.
J. Bielskinė mano, kad žmonių mąstymas Lietuvoje keičiasi ir kad pokyčiai yra matomi.
„Statistika rodo, kad ta patriachalinė sąmonė yra labai giliai palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis pas mus. Bet jauni žmonės, keičiasi jų požiūris į kitas mažumas, kaip ir į moterų ir vyro pasiskirstymą ir bendravimą“, – pasakojo ji.
„Lietuva yra nuo senų laikų tokia viena iš progresyvesnių šalių“, – pridūrė ji.
Vyrai turėtų būti feministais
Eitynėse dalyvavęs politinės filosofijos dėstytojas Andrius Bielskis teigė, kad kiekvienas turėtų būti feministas.
„Manau, kad taip. Antros ir trečios bangos feminisčių šūkis „The private is political“ yra absoliučiai aktualus čia ir dabar. Jis nuo 70-ųjų netapo mažiau aktualus, Moteris siekia sėkmingai ar mažiau sėkmingai karjeros viešajame gyvenime, vyriausybinėse organizacijose bei versle. Jų atlyginimai yra mažesni, bet žymiai daugiau dirba ir rūpinasi šeima“ – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina pasaulyje šiuo metu iškilusius toksiško vyriškumo judėjimus, kaip MGTOW (angl. Men going their own way) ir PUA (angl. Pickup Artists) ir MRA (angl. Men rights‘ activists), pašnekovas atsakė, kad tai yra reaktyvi reakcija.
„Kaip Nyčė ir Deliozas pasakytų – aktyvi reakcija į progresyvius dalykus. Visada, jeigu atsiranda kažkokie progresyvūs judėjimai, bus atoveiksmio judėjimai. Tai rodo jų bejėgiškumą“ – sakė jis.
Dėl buvimo feministu esant vyru jam antrina ir G. Paluckas, socialdemokratų partijos pirmininkas, kuris taip pat dalyvavo šiose eitynėse.
„Jis privalo būti feministas, nes reikia panaikinti sisteminę bėdą, kai moteris atlieka krūvą darbų ir už juos niekas nesumoka“, – sakė jis.
Pasak jo, vyrų kreipinys į moteris „brangiosios“ parodo, kad jie nesupranta, kokios moterys iš tiesų yra brangios.
„Jeigu visus tuos darbus pirkti rinkos sąlygomis, t.y. skalbimą, vaikų priežiūrą ir tvarkymą, tai tada ir suprastų, kokią dalį darbų moterys atlieka visiškai neatlygintai“, – aiškino G. Paluckas.
Patriarchalinės santvarkos griūtis
G. Paluckas teigė, kad gali prireikti bent dviejų kartų, kad sugriūtų patriarchalinė santvarka.
„Tai yra kultūrinė tradicija. Kultūrinė tradicija keičiasi su kartomis bei visuomenės mentalitetu. Reikia dar dviejų kartų. Čia yra mano prielaida. Aš matau savo amžiaus žmonių nuostatas, jaunesnių žmonių, bet kultūrinė tradicija tuo ir gaji, kad ji yra inertiška. Tai yra ugdoma šeimose, formuojami stereotipai“, – aiškino jis.
Tuo tarpu eitynėse dalyvusi Vilma Vaitiekūnatė, dėka kurios ir gimė šios eitynės prieš ketverius metus, teigė, kad teigiamų pokyčių patriarchalinės santvarkos griūties atžvilgiu nesimato.
„Jeigu mes prieš gerus ketverius metus turėjome reikalavimų sąrašą, tai po keturių metų aktyvizmo nėra ką išbraukti. Niekas nėra padaryta. Nei Stambulo konvencija, nei įstatymai“, – užbaigė ji.