Kai kurie jų ryšėjo prieštaringai vertinamas Georgijaus juosteles. Šiemet, beje, jas seginčių buvo kur kas mažiau nei ankstesniais metais. O tie, kurie nusprendė jomis pasipuošti, jas segėsi jau mitingo vietoje. Tačiau šiemet juostelės buvo „patobulintos“ – kai kurios buvo su penkiakampe žvaigžde viduryje, o kai kurios persipynusios su kita juostele, padabinta Rusijos Federacijos vėliavos spalvomis.
Be to, šiemet buvo kaip niekuomet anksčiau daug grėsmingos išvaizdos asmenų, vilkinčių drabužius ar kai kurias aprangos detales su Rusijos pavadinimu.
Renginyje grojo sovietinę praeitį primenančios melodijos „Denj pobedy“, įvairūs maršai.
Į tribūną pakilus oratoriams, minia nuščiuvo. Dažnas kalbėjusysis minėjo tokius terminus, kaip „istorijos perrašymas“, „neužmiršime jūsų žygdarbio“, „išvaduotojai“, „mieli veteranai, nekreipkite dėmesio į istorijos perrašinėtojus“, „Ura, draugai!” ir pan.
Mitinge, kuriame dominavo rusų kalba, kalbėjo Antihitlerinės koalicijos antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos atstovas, Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Aleksandras Gračiovas, Seimo narė Irina Rozova, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Lietuvos rusų sąjungos atstovas Viačeslavas Titovas.
A. Gračiovo kalba pasižymėjo korektiškumu, buvo išvengta aštresnių kampų. Vis tik ir jis neiškentė ir išreiškė apgailestavimą, kad kai kuriose Europos šalyse pastebimas fašizmo atgimimas. „Prisiminkime tragišką, prieš dvejus metus, gegužės 2-ąją įvykusį incidentą, kai didelė piliečių grupės buvo sudeginti Odesos centre. Dideliam mūsų liūdesiui, daugelyje Europos šalių vyksta karių-išvaduotojų paminklų ir memorialų griovimo ir naikinimo kampanijos. Tokiomis sąlygomis mes privalome padaryti viską, kad užkirstume kelią rudojo maro sugrąžinimui“, - kalbėjo Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje A. Gračiovas.
Užtat Seimo narė I. Rozova, ankstesniais metais kalbėjusi ir lietuviškai, ir rusiškai, šiemet nesivargino savo pranešimo versti į lietuvių kalbą.
„Mes nuolat žavėjomės savo veteranais. Per dvidešimt metų žeminimo, jų žygdarbio neigimo jie neišsisegė savo ordinų ir medalių... Oficialusis Vilnius gegužės 9-osios nešvenčia. Kiekvienais metais mes savęs klausiame, ar ši diena, ši šventė mus paties brangi? Ar svarbi? Tačiau visi mes, kurie drįsome čia susirinkti, turime užtenkamai ryžto ir pilietiškumo susirinkti ir viešai švęsti šią dieną su išdidžiai pakelta galva. Mums nepriimtinos istorijos perrašymo pastangos. Mus į veidą šaiposi naujai iškepti „istorikai“. Jie mūsų klausia, ar mums nereikia teisybės? Atseit jūs paveikti propagandos. Tačiau net jei ir uždraustų visus televizijos kanalus, arba pradėtų deginti knygas, to pergalingo karo atmintis liks gyva mūsų širdyse“, - ryžtingai žadėjo I. Rozova.
V. Titovas buvo dar ryžtingesnis. Jis, kreipdamasis į veteranus, tvirtino, kad „mūsų venose teka jūsų, nugalėtojų, kraujas“. „Ir jokios įstatymų ir Baudžiamojo kodekso pataisos neuždraus mums didžiuotis jumis ir segėti Georgijaus juosteles. Jūs visi puikiai žinote, kad šiemet, sausio 28 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai pasmerkė mane už Georgijaus juostelės segėjimą. Joks pasmerkimas manęs neprivers jos nusisegti. Aš puošiu kiekvienais metais per sausio 28-ąją, (Klaipėdos išvadavimo metines. – aut. past), gegužės 9-ąją. Mieli draugai, užsisekite jas drąsiai. Tai senas religinis gėrio pergalės prieš blogį simbolis. O mes – gėrio nešėjai!“ – savo audringą kalbą užbaigė V. Titovas.